Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Yusyp & Co“ atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Yusyp & Co“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tiek mokesčių administratoriui, tiek Komisijai buvo pateiktos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, kurias Įmonei pateikė bendrovė LLC „FTC „Platan“, bei papildomi patvirtinimai, kad prekės buvo realiai įsigytos ir gautos Įmonėje. Taip pat prekių išgabenimą iš ES teritorijos patvirtina ir galiojančios eksporto deklaracijos (eksporto lydimieji dokumentai), elektroniniai pranešimai, tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (toliau – CMR važtaraščiai), 2014-04-23 Silverlox S.p.A. patvirtinimas, kad Įmonės prekės sumontuotos Rusijoje, 2014-04-15 UAB „Doleta“ atsakymas į paklausimą, 2014-04-22 Specialisto išvada Nr. UH-71/14 apie Įmonės prekių buvimą Rusijoje. Šie įrodymai patvirtina, kad prekės realiai galėjo būti parduotos LLC „FTC „Platan“ bei išgabentos iš ES teritorijos.

Įmonė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sandoriams su individualią veiklą vykdančiu S. A. V. (toliau – A. V. Š.) buvo pagrįstai pritaikytas 0 proc. PVM tarifas. Tai patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, galiojančios eksporto deklaracijos (eksporto lydimieji dokumentai) elektroniniai pranešimai (IE599), CMR važtaraščiai, 2014-04-15 UAB „Doleta“ atsakymas į paklausimą „Dėl prekių sumontavimo“ apie tai, kad Įmonės prekės yra sumontuotos Rusijoje bei 2014-08-11 A. V. Š. patvirtinimas apie gautas Įmonės prekes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) komentare pateiktais išaiškinimais, įrodymais, pagrindžiančiais prekių išgabenimą iš ES teritorijos, gali būti užsienio valstybės (ne ES valstybės narės) įformintas muitinės ar kitos kompetentingos valstybės institucijos dokumentas (ar tos įstaigos patvirtinta dokumento kopija), liudijantis, kad iš Europos Bendrijų teritorijos ribų išgabentoms prekėms toje užsienio valstybėje buvo įforminta muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas. Šiame dokumente turi būti informacija, kuri leistų identifikuoti iš Europos Bendrijų teritorijos išgabentas prekes; užsienio valstybės (ne ES valstybės narės) muitinės ar kitos kompetentingos institucijos išduotas laisvos formos patvirtinimas apie prekių įvežimą į tos užsienio valstybės teritoriją; prekių gabenimo dokumentai (gaunami iš vežėjo atsakingo už prekių pristatymą gavėjui); užsakymai ar/ir kita korespondencija; vidinė įmonės korespondencija; PVM sąskaitos faktūros; prekių pakavimo dokumentai; draudimo dokumentai; prekių pirkimo–pardavimo sutartys; pirkėjo apmokėjimo dokumentai; pirkėjo patvirtinimas, kad prekės gautos bei kiti papildomi dokumentai. Tačiau nėra privaloma turėti visus išvardintus dokumentus, svarbu tik, kad PVM mokėtojo turimi dokumentai aiškiai įrodytų, jog prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos ir būtų galima identifikuoti išgabentas Lietuvos tiekėjo patiektas prekes.

Darė išvadą, kad Įmonės pateikti įrodymai patvirtina prekių išgabenimą iš ES teritorijos. Tuo tarpu mokesčių administratoriaus nustatyti trūkumai (sutarčių, prekių užsakymų, susirašinėjimo su pirkėjais dokumentų nepateikimas, pirkėjus ir jų atstovus identifikuojančių duomenų nepateikimas PVM sąskaitose faktūrose, CMR važtaraščių trūkumai, Rusijos mokesčių administratoriaus informacija), nepaneigia prekių išgabenimo fakto.

Pareiškėjos įsitikinimu, nepagrįsta Komisijos išvada, kad į Rusiją buvo išgabentos UAB „Matreko“ prekės. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent Įmonės vardu buvo įformintos eksporto procedūros. Įmonė pateikė mokesčių administratoriui galiojančias eksporto deklaracijas bei elektroninius pranešimus. Taip pat Įmonė gavo Kauno teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) patvirtinimą, kad prekės išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos. Pažymėjo, kad neįforminus eksporto procedūros prekės negalėjo būti išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Byloje yra duomenų, pagal kuriuos toms pačioms prekėms buvo įformintos dvi skirtingos muitinės procedūros: eksporto procedūra ir tranzito procedūra. Nurodė, kad visus Įmonės muitinės procedūrų ir pervežimo formalumus tvarkė UAB „MV steel group“, Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Taip pat Įmonė su UAB „MV steel group“ sudarė ir Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį. Anot pareiškėjos, UAB „MV steel group“ buvo atsakinga už tinkamą visų dokumentų įforminimą muitinės procedūroms bei tvarkė prekių pervežimo formalumus.

Būtent Įmonės prekėms buvo įforminta eksporto procedūra (deklarantas: UAB „MV steel group“). Mokesčių administratoriui buvo pateikti elektroniniai pranešimai, kurių išsiuntimas deklarantui reiškia eksportuotų prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos fakto patvirtinimą, kaip tai nustatyta 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatai) 796e str. 1 dalyje., bei eksporto lydimieji dokumentai.

Pareiškėja rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto 1992-10-12 Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 161 str. 2 bei 4 dalimis, pabrėždama, kad visoms Bendrijos prekėms, kurias ketinama eksportuoti, turi būti įforminta eksporto procedūra. Todėl nagrinėjamu atveju eksporto procedūra buvo įforminta, ne UAB „Matreko“, o Įmonės prekėms.

Įmonės prekių išgabenimo faktą patvirtina Muitinės patvirtinimas, kad Įmonės prekės, kurioms buvo įformintos dvi skirtingos muitinės procedūros (eksportas ir tranzitas) buvo išgabentos iš ES teritorijos. Taip pat Įmonei nėra žinoma apie deklaranto UAB „MV steel group“ teiktą pranešimą eksporto muitinės įstaigai apie neišvežtas prekes, nors Įgyvendinimo nuostatų 792a str. 1 dalyje įtvirtinta eksportuotojo arba deklaranto pareiga nedelsiant pranešti apie išleistų prekių neišvežimą iš Bendrijos muitų teritorijos eksporto muitinės įstaigai. Prekių išvežimo faktą ir tai, kad nebuvo gautas pranešimas apie neišvežimą eksportuoti išleistu prekių patvirtino Kauno TM savo atsakymuose mokesčių administratoriui. Pažymėjo, kad pats mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjos pateiktose eksporto deklaracijose nurodyti tokie patys krovinį gabenusios transporto priemonės duomenys kaip ir UAB „Matreko“. Vadinasi, eksporto procedūrą įforminus Įmonės prekėms, nesant pranešimo apie eksportuoti išleistų prekių neišvežimą, sutampant prekių pavadinimams, jų kodams eksporto dokumentuose ir importo dokumentuose, akivaizdu, kad iš ES teritorijos buvo išgabentos būtent Įmonės prekės, dėl nežinomų priežasčių įformintos kaip UAB „Matreko“ prekės. Taigi, neva UAB „Matreko“ prekėms nebuvo įforminta eksporto procedūra, o nesant įformintos eksporto procedūros, tokių prekių net neleidžiama išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos.

Paaiškino, kad Įmonės pateikti įsigijimo dokumentai kartu su Silverlox S.p.A. bei UAB „Doleta“ patvirtinimais tiesiogiai patvirtina, kad būtent šių tiekėjų prekės yra sumontuotos Rusijoje. Byloje nėra duomenų, galinčių paneigti šį faktą. A. V. Š. 2014-08-11 patvirtinimas apie prekių gavimą yra jo pasirašytas, o parašo tikrumas nenuneigtas. Todėl nepagrįstais laikė Komisijos argumentus, kad šio asmens patvirtinimas yra tik formalus dokumentas, kuriuo nėra pagrindo pasitikėti yra nepagrįstas.

Nei mokesčių administratorius, nei Komisija objektyviai ir nešališkai neįvertino pareiškėjos pateiktų įrodymų ir nepagrįstai neigia įvykusį prekių išgabenimo iš ES teritorijos faktą, remdamiesi tik formaliais, nepilnais kitos įmonės pateiktais dokumentais. Kitaip tariant, mokesčių administratorius nepateikė jokių pakankamų įrodymų, paneigiančių prekių išvežimą iš ES teritorijos ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 str. 1 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Suabejojus Įmonės pateiktų įrodymų patikimumu ir pozicijos pagrįstumu, buvo atliktas operatyvus UAB „Matreko“ patikrinimas. Patikrinimo metu sandorių tarp pareiškėjos ir UAB „Matreko“ nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad vienas iš didžiausių minėtos bendrovės prekių pirkėjų yra LLC „FTC „Platan“. Patikrinimo metu nustatyta, kad dokumentai, kuriais rėmėsi pareiškėja, įrodinėdama prekių išvežimą iš šalies teritorijos, yra UAB „Matreko“ dokumentai, kuriuos patikrinus neatitikimų nenustatyta. Faktą, kad pareiškėja nevykdė eksporto, patvirtina ir tai, jog gabentos prekės buvo išsiųstos UAB „Matreko“ vardu. Minėta įmonė pateikė eksporto faktus įrodančius dokumentus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos pateikti CMR važtaraščiai yra UAB „Marteko“ dokumentai. Juose nurodyti prekių duomenys sutampa su minėtos įmonės PVM sąskaitose faktūrose pateiktais duomenimis. Aplinkybė, kad pareiškėjos pateiktose eksporto deklaracijose nurodyti transporto priemonių bei prekių duomenys nepatvirtinta fakto, kad įmonė vykdė šių prekių eksportą, bet leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pasinaudojo kitos įmonės duomenimis, siekiant deklaruoti neįvykusius tiekimus LLC „FTC „Platan“.

Taip pat buvo atliktas UAB „Vakario transportas“ operatyvus patikrinimas bei surinkta kita informacija, susijusi su prekių gabenimu. Minėtos įmonės direktorius nurodė, kad neturėjo jokių sandorių su pareiškėja, tačiau vykdė pervežimus, kurių siuntėjas yra UAB „Matreko“. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Tralita“, kurią pareiškėja nurodė krovinių transportavimo važtaraštyje, taip pat neturėjo jokių sandorių su pareiškėja. Transportavimo paslaugą pagal 2013-05-29 sutartį užsakė ir apmokėjo UAB „Baltic transline“. Atlikus šios įmonės operatyvų patikrinimą nustatyta, kad ir ši įmonė neturėjo jokių sandorių su pareiškėja, o transporto paslaugų užsakovas buvo UAB „MV steel group“. Šios įmonės operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ši išrašė PVM sąskaitą faktūrą Didžiosios Britanijos pirkėjui už atliktą transporto tarpininkavimo paslaugą (maršrutu Lietuva – Rusija). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo prekių gabenimo į Rusiją fakto, neatitinka tikrojo turinio ir surašyti formaliai.

Išanalizavus mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su prekių tiekimu A. V. Šulakovui, matyti, kad PVM sąskaitose faktūrose nėra įrašyta pasirašiusiojo (pirkėjo atstovo) vardo bei pavardės, pagal kuriuos būtų galima jį identifikuoti. Įvertinus AB „Swedbank“ pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjai buvo pervestos lėšos iš minėto asmens, tačiau prie mokėjimo paskirties nebuvo paminėtos PVM sąskaitos faktūros. Taip pat nebuvo pateikta jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių šią finansinė operaciją. Rusijos mokesčių administratoriui nepavyko susisiekti su minėtu asmeniu. Atlikę bankų išrašų analizę, mokesčių administratoriaus darbuotojai nenustatė atsiskaitymų su pareiškėja faktų. Taip pat duomenų apie įvežtas į Rusijos Federaciją, parduotas A. V. Šulakovui pareiškėjos prekes, nėra ir duomenų bazėje „PIK muitinė“. Pareiškėja mokestinio patikrinimo metu nepateikė sutarties bei nenurodė kitų aplinkybių, patvirtinančių bendradarbiavimą su minėtu asmeniu.

Kaip ir pirmuoju atveju dėl sandorių su Rusijos pirkėju LLC „FTC „Platan“, pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodytas prekių siuntėjas UAB „Matreko“. Pareiškėjos pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekių gavėjas A. V. Šulakovas, o CMR važtaraščiuose nurodytas LLC „FTC „Platan“. Įvertinus operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti CMR važtaraščiai yra UAB „Matreko“, nes juose nurodytos prekės, jų kiekiai bei pavadinimai sutampa UAB „Matreko“ sąskaitose faktūrose nurodytomis prekėmis.

Taip pat krovinio gavėjas nurodytas pareiškėjos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, t. y. A. V. Šulakovas, nesutampa su CMR važtaraščiuose ir Rusijos importo deklaracijose nurodytu prekių gavėju – LLC „FTC „Platan“. Nors Įmonės pateiktose eksporto deklaracijose nurodyti tokie patys krovinį gabenusios transporto priemonės pavadinimai bei registracijos numeriai, tačiau nėra jokių žymų, kad papildomai prie UAB „Matreko“ prekių būtų išgabentos ir pareiškėjos prekės. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja netiekė prekių A. V. Šulakovui, o dokumentai surašyti formaliai. Svarbu pabrėžti, kad pareiškėjos direktorius 2013-07-23 pateiktame paaiškinime apie prekių pristatymą Rusijos pirkėjams nurodė, kad transporto logistas yra UAB „MV steel group“, tačiau tikrinamuoju laikotarpiu pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, kad Įmonė neišrašė nei vienos PVM sąskaitos faktūros UAB „MV Steel group“ už transporto tarpininkavimo paslaugas maršrutu Lietuva – Rusija.

Įvertinus surinktą informaciją apie transporto paslaugas vykdžiusius mokesčių mokėtojus pagal CMR važtaraščius Nr. VT0000903 bei Nr. 0000904, nustatyta, kad nėra jokių žymų, jog prekės būtų gabenamos pareiškėjos užsakymu. Išnagrinėjus transporto paslaugas atlikusių ir šiuose sandoriuose dalyvavusių mokesčių mokėtojų grandinę, nustatyta, kad pagal CMR važtaraštį Nr. VT0000903 prekių pervežimo užsakovas buvo Didžiosios Britanijos pirkėjas, pagal CMR važtaraštį Nr. 0000904 prekių pervežimo užsakovas buvo Belizo mokesčių mokėtojas. Transporto paslaugas atlikusios įmonės UAB „Vakario transportas“ direktorius nurodė, kad UAB „Vakario transportas“ pagal pateiktus dokumentus neturėjo jokių sandorių su pareiškėja.

Siekiant pagrįsti mokesčių administratoriaus poziciją, kad prekės pareiškėjos vardu nebuvo gabenamos į Rusiją, buvo išsiųstas paklausimas Muitinei dėl informacijos pateikimo. Muitinė nurodė, kad prekėms deklaruotoms mokestinio tyrimo metu pateiktose eksporto deklaracijose įformintos dvi skirtingos muitinės procedūros, t. y. eksporto ir tranzito – TIR knygelės Nr. SX72715613, Nr. XT73204717, Nr. XW73204718 ir Nr. XW73206259.

Atlikus dokumentų analizę, nustatyta, kad tranzito procedūra įforminta UAB „Matreko“ vardu, TIR knygelėse nurodytos UAB „Matreko“ prekės. Nustatyta, kad TIR knygelėse nurodytos prekės, jų pavadinimai ir svoris sutampa su UAB „Matreko“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, CMR važtaraščiuose bei Rusijos importo deklaracijose nurodytomis prekėmis, pavadinimais bei jų svoriu. Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus bei surinktą informaciją, darytina išvada, kad papildomos prekės kartu su UAB „Matreko“ prekėmis į trečiąją šalį – Rusiją (pagal tranzito procedūrą) nebuvo išgabentos. Buvo konstatuota, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog prekės ginčijamais atvejais buvo išgabentos iš ES teritorijos. Tai patvirtina ir Rusijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kad minėti Rusijos mokesčių mokėtojai – LLC „FTC „Platan“ ir A. V. Šulakovas sandorių su pareiškėja nevykdė ir prekių negavo. CMR važtaraščiuose nurodytos prekės gabentos kitos įmonės – UAB „Matreko“ vardu. Taip pat siekiant taikyti 0 proc. PVM tarifą turi būti įrodytas pirkėjo atliktas nuosavybės teisės į tiekiamas prekes perdavimas, faktiškas prekių išgabenimas iš ES teritorijos. Šiuo atveju pirkėjai prekių iš pareiškėjos, pagal patikrinimo metu įvertintas prekių transportavimo aplinkybes, neįgijo.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2014-10-13 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-589 bei jį patvirtinusių VMI 2015-01-19 sprendimo Nr. 69-2 ir Komisijos 2015-04-21 sprendimo Nr. S-61-(7-39/2015) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Inspekcija atliko UAB „Yusyp & Co“ teminį patikrinimą, kurio metu tikrino PVM (už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31). Patikrinimas buvo įformintas 2014-08-08 patikrinimo aktu Nr. FR0680-562 (toliau – Patikrinimo aktas) (Komisijos bylos 2 t., b. l. 45–57).

Patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, Inspekcijos informacinėje bazėje esantys duomenys, gauta informacija atlikus kitų mokesčių mokėtojų operatyvius patikrinimus ir gauti atsakymai pagal siųstus paklausimus. Įvertinus Įmonės pateiktus dokumentus, buvo nustatyti jų, kaip įrodymų trūkumai: pateiktos CMR važtaraščių nepatvirtintos kopijos (Įmonės direktorius atsisakė jas tvirtinti), ant kai kurių CMR važtaraščių nėra krovinius priėmusios įmonės spaudo bei parašo. Taip pat, atlikus UAB „Matreko“ operatyvų patikrinimą, buvo padaryta išvada, kad Įmonė pateikė UAB „Matreko“ CMR važtaraščius. Iš UAB „Vakario transportas“ operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų buvo nustatyta, kad minėta įmonė vykdė pervežimus, kurių siuntėjas pagal CMR važtaraščius buvo UAB „Matreko“, o su pareiškėja jokių sandorių nebuvo sudaryta. Nustatyta, kad su pareiškėja sandorių nesudarė ir kitos pareiškėjos CMR važtaraščiuose nurodytos įmonės – UAB „Tralita“ ir UAB „Baltic transline“. Pareiškėjos pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra įrašyta pasirašiusiojo pirkėjo ar jo atstovo vardas bei pavardė. Taip pat Įmonė sutarčių su LLC „FTC „Platan“ bei A. V. Š. mokesčių administratoriui nepateikė. Rusijos mokesčių administratorius, atsakydamas į išsiųstą paklausimą, nurodė, kad informacijos apie prekių, įvežtų į Rusijos teritoriją, kurių siuntėjas nurodytas UAB „Yusyp & Co“, o gavėjas OOO „VKT Platan“ nėra. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus bei kitus duomenis, buvo nustatyta, kad Įmonės pateikti dokumentai neįrodo, jog prekės buvo faktiškai išgabentos į Rusijos Federaciją, mokesčių mokėtojams LLC „FTC „Platan“ bei A. V. Š.. Taip buvo neįvykdyta 0 proc. PVM tarifo taikymo sąlyga, įtvirtinta PVM įstatymo 56 str. 1 dalyje. Už šiuos pažeidimus pareiškėjai buvo priskaičiuota papildomai 50 993 Lt PVM.

Nesutikdama su minėtu sprendimu, pareiškėja pateikė VMI 2014-11-12 skundą (Komisijos bylos 1 t., b. l. 67–81). VMI 2015-01-19 sprendimu Nr. 69-2 (b. l. 47–58) atmetė pareiškėjos skundą ir patvirtino Inspekcijos sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pritaikė 0 proc. PVM tarifą, vadovaudamasi PVM įstatymo 41 str. 1 dalimi. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad jeigu nenustatyta kitaip, tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš ES teritorijos. Šiai bylai aktualus ir to paties įstatymo 56 straipsnis, reglamentuojantis 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumo įrodinėjimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos. Taip pat 4-oje to paties straipsnio dalyje įtvirtinta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius MAĮ nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. 5-oje to paties straipsnio dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms ar paslaugoms nustatytas. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad PVM įstatyme nustatytos dvi sąlygos 0 proc. PVM tarifui taikyti – faktinis prekių išgabenimas iš ES teritorijos ir šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų pateikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pabrėžęs, kad PVM įstatymo 41 str. 1 dalyje nėra imperatyviai nustatyta (apibrėžta) kitų jos taikymo sąlygų (pvz. dėl eksporto procedūros pradžios vietos, momento ir pan.) (LVAT 2012-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1355/2012). Todėl nagrinėjamu atveju svarbios būtent nurodytos dvi sąlygos, dėl kurių buvimo ir kilo ginčas šioje byloje.

Taip pat matyti, kad pareiga įrodyti 0 proc. PVM taikymo pagrįstumą, t. y. prekių faktinį išgabenimą iš ES teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, siekiančiam pritaikyti 0 proc. PVM tarifą, tačiau mokesčių administratorius, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, turi teisę rinkti papildomus įrodymus. LVAT, aiškindamas įrodinėjimo pareigos turinį, siekiant taikyti 0 proc. PVM tarifą, yra pažymėjęs, kad įrodymais, jog prekės yra išgabentos iš šalies teritorijos, gali būti dokumentai, susiję su išvežimo procedūra bei patvirtinimas iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (LVAT 2010-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2010; 2012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1890/2012).

Pareiškėja, kaip vienais iš įrodymų, rėmėsi įmonių, iš kurių buvo įsigytos minėtos prekės – UAB „Doleta“ ir Silverlox S. p. A., pateiktomis sąskaitomis faktūromis, UAB „Doleta“ 2014-04-15 atsakymu į paklausimą ir Silverlox S. p. A. 2014-04-23 patvirtinimu. Minėtame atsakyme į paklausimą nurodyta, kad pareiškėjos įsigytos prekės buvo sumontuotos Maskvoje (Komisijos bylos 1 t., b. l. 105). Tuo tarpu Silverlox S. p. A. patvirtino, kad prekes (duris ir vartus) pardavė pareiškėjai (Komisijos bylos 1 t., b. l. 183). Teismo vertinimu, UAB „Doleta“ pateiktas atsakymas yra nekonkretus, o Silverlox S. p. A. patvirtinimas, kad pareiškėja įsigijo prekes, nepatvirtina, kad būtent šios prekės buvo faktiškai išgabentos iš ES teritorijos. Todėl teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad šie įrodymai nepatvirtina, jog būtent pareiškėjos prekės, dėl kurių eksportavimo įrodymo kilo ginčas šioje byloje, buvo išvežtos iš ES teritorijos pareiškėjos nurodytiems gavėjams.

Kaip įrodymu pareiškėja taip pat rėmėsi A. V. Š. 2014-08-11 patvirtinimu, kuriame nurodyta, kad prekės buvo gautos iš UAB „Yusyp & Co“ (Komisijos bylos 1 t., b. l. 151). Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad minėtas patvirtinimas yra tik formalaus pobūdžio dokumentas, pateiktas ir pasirašytas nebendradarbiaujančio su mokesčių administratoriumi ir nepateikusio jokių jį identifikuojančių duomenų fizinio asmens. Todėl šis įrodymas negali būti laikomas pakankamai svariu, galinčiu paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes.

Pareiškėja taip pat pateikė 2014-04-22 specialisto išvadą Nr. UN-71/14, kurioje konstatuota, kad 104 sklype, esančiame adresu Maskvos sritis, Gorki gyvenvietė 10, yra įrengtos 950 x 2 300 dydžio išorinės durys ir 3 520 x 2 830 ir 5 920 x 2 480 dydžio garažo durys (Komisijos bylos 1 t., b. l. 132-137). Analogiškų matmenų objektai nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000012 (Komisijos bylos 2 t., b. l. 75). Tačiau, kaip teisingai akcentavo Komisija, pareiškėja nepaaiškino, kaip susieti šioje specialisto išvadoje nurodytas prekes su pareiškėjos vykdytais tiekimais LLC „FTC „Platan“. Jokių paaiškinimu nebuvo pateikta ir skunde teismui. Todėl negalima pripažinti, kad šis įrodymas yra pakankamai reikšmingas.

Pareiškėja skunde argumentavo, kad būtent jos prekėms buvo įforminta eksporto procedūra, be kurios negalimas prekių išgabenimas. Anot pareiškėjos, ši aplinkybė įrodo, kad prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos. Pareiškėja pateikė eksporto deklaracijas, elektroninius pranešimus IE599 ir Muitinės 2015-02-12 raštą, kuriame patvirtinta, kad Įmonės prekės, deklaruotos eksporto deklaracijose, yra išgabentos iš ES teritorijos.

Šio klausimo teisingam išsprendimui svarbus Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362, 4.13.2 papunktis. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad elektroninio pranešimo IE599LT išsiuntimas deklarantui reiškia eksportuotų prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos fakto patvirtinimą, kaip tai nustatyta Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 796e str. 1 dalyje. Pareiškėjos pateiktuose elektroniniuose pranešimuose IE599, dėl krovinių, kurių deklaracijos numeriai: 13LTKR1000EK04FB65 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 111), Nr. 13LTKR1000EK042287 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 107), Nr. 13LTKR1000EK06C8A2 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 116) ir Nr. 12LTKR1000EK0B4BA0 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 154) pareiškėja nurodyta kaip eksportuotojas, tuo tarpu prekių gavėjas LLC „FTC „Platan“. Taip pat pareiškėjos pateiktuose elektroniniuose pranešimuose IE 599, dėl krovinių, kurių numeriai Nr. 13LTKR1000EK046590 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 153) ir Nr. 13LTKR1000EK04FB65 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 111) nurodyta eksportuotoja UAB „Yusyp & Co“, o prekių gavėjai – A. V. Š. ir LLC „FTC „Platan“. Pareiškėja taip pat pateikė Muitinės 2015-02-12 raštą Nr. (8.35/4)-B-2977 (Komisijos bylos 1 t., b. l. 27), kuriame nurodyta, kad prekės, kurių deklaracijos numeriai sutampa su elektroniniuose pranešimuose IE599 nurodytais numeriais, yra išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Vertinant šiuos pareiškėjos pateiktus įrodymus svarbu atsižvelgti į LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT 2011-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012). Nagrinėjamu atveju, Komisija įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus kartu su mokestinių patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis, kad nenustatyta, jog transporto paslaugas tiekiančios įmonės UAB „Vakario transportas“, UAB „Tralita“, UAB „Baltic Transline“ būtų turėję sandorių su pareiškėja. Taip pat buvo atsižvelgiama į pareiškėjos pateiktų dokumentų netikslumus (PVM sąskaitose faktūrose YUS Nr. 0000013 (Komisijos bylos 2 t., b. l. 80) ir Nr. 0000014 (Komisijos bylos 2 t., b. l. 84) nėra įrašyta pasirašiusiojo (pirkėjo atstovo) vardas ir pavardė, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti pirkėjo atstovą). Pagal AB „Swedbank“ pateiktus duomenis (Komisijos bylos 2 t. b. l. 115), iš kurių matyti, kad pareiškėjai buvo pervesta 54 692,16 Eur, mokėjimo paskirtyje minint A. V. Š., tačiau nenurodant PVM sąskaitų faktūrų numerių. Vertinant šiuos duomenis buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių šią finansinę operaciją (pvz. mokėjimo paskirtyje nurodytos sutarties). Kitas svarbus įrodymas, leidžiantis abejoti pareiškėjos pateiktų įrodymų patikimumu, yra Rusijos mokesčių administratoriaus pateikti duomenys („PIK Tamožnia“ duomenų bazėje nerasta informacijos apie prekes, kurių siuntėjas būtų UAB „Yusyp & Co“ ir kurios būtų buvusios įvežtos į Rusijos Federacijos teritoriją, o gavėjai būtų LLC „FTC „Platan“ bei A. V. Š.. Taip pat nerasta informacijos ir apie prekes, kurių siuntėjas būtų ir UAB „Matreko“).

Teismo vertinimu, Rusijos mokesčių administratoriaus bei AB „Swedbank“ pateiktų atsakymų ir atliktų mokestinių patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, leidžia pagrįstai abejoti, ar pareiškėjos prekės buvo faktiškai išgabentos iš ES teritorijos minėtiems Rusijos mokesčių mokėtojams. Pareiškėjai nepateikus kitų, svaresnių, įrodymų (pvz. sutarčių su nurodytais gavėjais) buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja neįvykdė savo pareigos, įtvirtintos PVM įstatymo 56 str. 1 dalyje, t. y. nepateikė dokumentų, įrodančių, jog prekės buvo faktiškai išgabentos iš ES teritorijos.

Pareiškėja skunde teismui argumentavo, kad VMI, priskaičiuodama pareiškėjai papildomai mokėtiną PVM, nesilaikė MAĮ 67 str. 1 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Anot pareiškėjos, mokesčių administratorius neįrodė, kad pareiškėjos prekės būtų likusios ES teritorijoje, todėl Patikrinimo aktas bei jį patvirtinantys sprendimai laikytini neteisėtais.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja MAĮ 67 str. 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimu laiko tai, kad VMI neįrodė, jog jos prekės nebuvo išgabentos iš ES teritorijos. Iš pareiškėjos argumentų darytina išvada, kad ji MAĮ 67 str. 1 dalies nuostatą vertina, kaip nustatančią pareigą mokesčių administratoriui įrodyti mokesčių mokėtojo padaryto pažeidimo faktą. Teismo vertinimu, pareiškėja neteisingai interpretavo MAĮ 67 str. 1 dalyje nustatytą įrodinėjimo pareigą. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti apskaičiuoto mokesčio sumas, t. y. apskaičiuotą mokesčio dydį. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT konstatavo, kad įrodinėjimo našta teisingai apskaičiuojant mokesčio sumą mokesčio mokėtojo patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui (LVAT 2003-12-15 plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2005-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-780/2005). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius yra atsakingas už teisingą mokesčio sumos apskaičiavimą, tačiau joje nėra kalbama apie pažeidimo padarymo fakto įrodinėjimą.

Be to, kaip jau buvo minėta, PVM įstatymo 56 str. 1 dalyje įtvirtinta 0 proc. PVM tarifą pritaikiusio mokesčių mokėtojo pareiga turėti dokumentus, įrodančius, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos. 4-oje to paties straipsnio dalyje įtvirtinta mokesčio administratorius teisė pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Taigi, pareiga įrodyti 0 proc. PVM taikymo pagrįstumą, t. y. prekių faktinį išgabenimą iš ES teritorijos, tenka mokesčių mokėtojui, siekiančiam pritaikyti 0 proc. PVM tarifą, tačiau mokesčių administratorius, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, turi teisę rinkti papildomus įrodymus. LVAT, aiškindamas įrodinėjimo pareigos turinį, siekiant taikyti 0 proc. PVM tarifą, yra pažymėjęs, kad įrodymais, kad prekės yra išgabentos iš šalies teritorijos, gali būti dokumentai, susiję su išvežimo procedūra bei patvirtinimas iš prekių gavėjo (tai gali būti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie išgabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir pan.) (LVAT 2012-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1276/2012; 2012-09-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1890/2012). Taigi, pareiškėjos argumentas, kad mokesčių administratorius, neįrodydamas, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prekės liko Lietuvoje pažeidė MAĮ 67 str. 1 dalyje įtvirtintą pareigą pagrįsti apskaičiuoto mokesčio sumą, yra nepagrįstas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija, VMI bei Komisija tinkamai įvertino faktines aplinkybes, pritaikė teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „Yusyp & Co“ pateikti duomenys neįrodo, jog jos prekės buvo išgabentos iš ES teritorijos. Dėl to buvo pagrįstai nuspręsta netaikyti PVM įstatymo 41 str. 1 dalyje numatyto pagrindo apmokestinti prekes taikant 0 proc. PVM tarifą. Atsižvelgus į minėtas išvadas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo priimti naują sprendimą – neapmokestinti pareiškėjos 14 768,59 Eur (50 993 Lt) pridėtinės vertės mokesčiu, 1 911,49 Eur (6 600 Lt) pridėtinės vertės mokesčio delspinigiais ir 1 476,77 Eur (5 099 Lt) pridėtinės vertės mokesčio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Yusyp & Co“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.