Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose, ir nubaustas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu namuose (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas metaliniu žarstekliu bei kojomis ne mažiau kaip 31 smūgį į įvairias savo žmonos J. A. kūno vietas, išraudamas iš galvos plaukus ir padarydamas jai muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas galvoje, krūtinės ląstoje, rankose, juosmenyje ir kojose, kraujosruvas su minkštųjų audinių sutraiškymu bei odos atsisluoksniavimu juosmenyje ir sėdmenyse, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, čiurnose, abiejų alkūnkaulių lūžius, kairių IX, X šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, kaip visuma vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kas komplikavosi išoriniu kraujavimu, kraujavimu į minkštuosius audinius, plaučių riebaline embolija, šoku, nuo ko nukentėjusioji mirė, taip tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – žmoną J. A.

Apeliantas neneigia tą pačią dieną prieš kelias valandas iki šio įvykio kilusio konflikto su žmona metu ją griebęs už galvos ir nustūmęs nuo kėdės. Ji nugriuvo ir galbūt tada susižalojo galvą.

Teismas neatsižvelgė, kad, po įvykio skambindamas telefono numeriu 112, ne tik norėjo pranešti apie padarytą nusikaltimą, bet norėjo iškviesti medicinos pagalbą tikėdamasis, jog dar galima išgelbėti žmonos gyvybę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, I. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamą bausmę.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis I. A. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Jis neneigia metaliniu žarstekliu sudavęs smūgius J. A., t. y. pripažįsta padaręs sužalojimus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su pastarosios mirtimi.

Teismas, remdamasis specialisto išvada Nr. M 17/11 (01), nustatė, jog J. A. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo dėl sužalojimų visumos, tai komplikavosi išoriniu kraujavimu, kraujavimu į minkštuosius audinius, plaučių riebaline embolija, šoku (t. 1, b. l. 48-54).

Tiesa, apeliantas skunde nurodo smūgių į galvą nesudavęs, šie sužalojimai galėjo atsirasti dėl to, kad prieš keletą valandų iki įvykio konflikto metu jis žmoną griebė už galvos, nustūmė nuo kėdės ir ši nugriuvo.

Toks apelianto argumentas atmetamas, nes jį paneigia jau minėta specialisto išvada. Joje nurodyta, jog sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip šešiais smūgiais, todėl neįtikėtina, kad nugriuvusi nuo kėdės ji galėjo patirti tiek daug sužalojimų galvoje. Be to, pagal sužalojimų makroskopinį vaizdą nustatyta, jog jie padaryti kietais bukais daiktais (daiktu), kuriuo galėjo būti pailgą, cilindrinį paviršių turintis daiktas, sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę. Jis teigia žmoną J. A. nužudęs ne tyčia, bet staiga labai susijaudinęs dėl provokuojančio ir jį įžeidžiančio žmonos elgesio. Apeliantas prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį kaip nužudymą staiga labai susijaudinus.

Toks apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal aptariamą požymį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama ekspertizė.

Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys (kėsinimasis į asmens gyvybę, sveikatą ar turtą, smūgių sudavimas ir t. t., taip pat psichinis poveikis, pvz. grasinimas pavartoti smurtą, tyčiojimasis ir pan.).

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą bei kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai tai padaroma tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas arba kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo tokią būseną daugeliu atvejų jam jau praėjus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, jog J. A. mirtį sukėlusius sužalojimus I. A. padarė, būdamas staiga labai susijaudinęs dėl jos neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis I. A. skirtingai aiškino savo elgesio motyvus: duodamas pirminius parodymus, jis negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Parodė, kad begeriant degtinę su žmona jie susipyko, dėl ko neprisimena, ir jis pradėjo žarstekliu ją mušti (t. 1, b. l. 115-117); apklausiamas daugiau nei po dviejų mėnesių I. A. pakeitė parodymus ir jau teigė, jog vienu metu pabudęs pamatė, kad kaimynas V. B. lipa į lovą atsigulti prie jo žmonos, žmona buvo nuoga; tai pamatęs pasiuto ir atsikėlęs sudavė kumščiu V. B. į galvą; po to, kai išvarė kaimyną iš namų, pasiėmė žarsteklį ir pradėjo žmoną mušti į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 127-128); pirmosios instancijos teisme jis jau akcentavo aplinkybę, jog po to, kai išvarė iš namų V. B., žmona pasakė žodžius, kurie jį labai įžeidė; ji nenorėjo apsirengti, sakė: ,,Ne tavo reikalas, ką noriu, tą ir darau“.

Taigi nors nuteistojo I. A. parodymai dėl tarp jo ir žmonos kilusio konflikto nenuoseklūs, tačiau nė vienos apklausos metu apeliantas nenurodė reikšmingų aplinkybių, leidžiančių jo veiksmus kvalifikuoti kaip nužudymą staiga labai susijaudinus.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neabejotinai neadekvačiai sureagavo ne į žmonos nuogumą, bet į jos atsikalbinėjimą ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 promilės girtumas – t. 1, b. l. 99), neįvertino situacijos, dėl to žarstekliu padarė mirtinus sužalojimus.

Byloje paties nuteistojo, nukentėjusiosios V. M., liudytojos G. B. parodymais nustatyta, jog sutuoktiniai dažnai girtaudavo, išgertuvių metu nuolat kildavo konfliktai, nuteistasis ir anksčiau vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją, atsikalbinėjimai tarp jų buvo taip pat dažni.

Taigi šis konfliktas nebuvo netikėtas, tokio pobūdžio konfliktai tarp jų kildavo gana dažnai ir tapo įprasti jų kasdieniame gyvenime, todėl žmonos atsikalbinėjimai bei keiksmai negalėjo nuteistajam sukelti fiziologinio afekto.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada Nr. 90TPK-27, kurioje nurodyta, kad nėra jokių duomenų, rodančių, jog nusikalstamos veikos padarymo metu I. A. galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos (t. 1, b. l. 148-149).

Dėl išdėstytų motyvų I. A. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas staiga labai susijaudinus, nes tokiam veikos kvalifikavimui nėra teisinių prielaidų.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad I. A. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmonos mirtį; įvertino kaltininko asmenybę: baustas administracine tvarka, nedirbo, dažnai smurtavo prieš žmoną. Teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Kita vertus, teismas atsižvelgė, kad nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma, I. A. anksčiau neteistas. Teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pats telefono numeriu 112 pranešė apie nusikalstamą veiką, o atvykus pareigūnams iš karto prisipažino ją padaręs, tuo padėdamas veiką išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su padaryta neteisėta veika ir sudaro galimybę įvertinti jo pastangas užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog konstatuojant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais siekiama įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau atsirado, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2009, 2K-603/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog stipriai sumušęs žmoną I. A. nuėjo pas kaimyną ir toliau girtavo, žmonos sveikata nesidomėjo. Jam pranešus, kad žmona blogai jaučiasi, į tai nereagavo ir toliau girtavo, tik po pusvalandžio nuėjo pasižiūrėti, kokia yra žmonos būklė. Tik tada pamatęs, jog žmona nebekvėpuoja, paskambino telefono numeriu 112.

Tokius apelianto veiksmus teisėjų kolegija laiko neaktyviais ir nenuoširdžiais, nerodančiais siekimo išvengti ypač sunkių padarinių.

Esant tokioms aplinkybėms, I. A. skambinimas telefono numeriu 112 negali būti vertinamas kaip veiksmas, kuriuo jis stengėsi užkirsti kelią savo paties pavartoto smurto prieš žmoną padariniams atsirasti.

Nėra jokio pagrindo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, kad veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nes skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarta, jog įvykio metu J. A. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę I. A. ją nužudyti.

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo I. A. apeliaciniame skunde minimų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Visa tai įvertinęs, už kvalifikuotą nužudymą esant terminuoto laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 8 iki 20 metų, t. y. bausmės vidurkiui 14 metų, arba laisvės atėmimo bausmei iki gyvos galvos, teismas paskyrė vidutinės trukmės terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, už žmonos nužudymą nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.