Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2014-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-380/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
1-38-380/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00455-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
D. N.
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Juozapas Surblys
Baudžiamoji byla Nr. 1-38-380-2014Proceso Nr. 1-30-2-00455-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2;1.2.18.10.;2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,nukentėjusiajam D. N., jo atstovui L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, turėdamas tikslą tyčia pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2009-12-03 iš D. N., pagal pinigų priėmimo kvitą, kurio serija ir numeris nenurodyti, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, už automobilio nuomos paslaugas paėmė 58400 Lt, kurių į įmonės kasą neįnešė, UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje neužregistravo. Tokiu būdu M. Š. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 58400 Lt.

Be to, M. Š. kaltinamas apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymu: M. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi ir atsakingas už kasą ir pinigines lėšas, vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsniu „Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsniu, privalėdamas tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. 12 str. 4 d., kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 2009-12-03 iš D. N., pagal pinigų priėmimo kvitą, kurio serija ir numeris nenurodyti, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, už automobilio nuomos paslaugas paėmė 58400 Lt, kurių į įmonės kasą neįnešė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neužregistravo;

- pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2009-12-31 pagal kasos pajamų orderį serija BUT Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė į įmonės kasa 43954,79 Lt, tačiau pateikė pinigų priėmimo kvitų 42502,79 Lt sumai, tokiu būdu 1452 Lt gavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais;

Tokiu būdu, dėl padarytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis M. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad susipažino su D. N., kuris 2008-2009 m. nuomojo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Turėjo problemų dėl vaiko, paprašė D. N. paskolinti pinigų. Iš pradžių, kaip užstatą davė šaldytuvus. Pinigus grąžindavo laiku. Kas mėnesį perrašydavo vekselį, mokėdavo D. N. procentus. Kai neturėjo pinigų, D. N. paprašė garanto, išrašyti kvitą. Pagal vekselius jis skolingas 50 000 Lt. Pagal vieną vekselį pilnai atsiskaitė. D. N. buvo pametęs vieną vekselį, jis tada išrašė kitą vekselį. Vėliau įmonėje pritrūko pinigų, laiku negalėjo grąžinti skolos, todėl D. N. liepė išrašyti kvitą automobilio nuomai. Jis surašė sutartį, kvitą ir atidavė D. N.. Nuomos sutartis sudaryta 2 metams. Kvitas ir nuomos sutartis pasirašyti. Keturračius motociklus pirko Latvijos įmonėje, mokėjo po 10 000 Lt, visi dokumentai yra buhalterijoje. Įmonės veiklai iš D. N. pinigų nesiskolino. D. N. pradėjo per draugus grasinti, reikalauti daiktų. D. N. pagal vekselius pradėjo reikalauti pinigų 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. pradžioje, automobilių nereikalavo, jis turėjo 3 automobilius. Pinigų gavimo kvito užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje negalėjo, nes pinigų negavo. Abu kvito egzempliorius atidavė D. N. kartu su nuomos sutartimi. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, išrašė kvitą, jį suklastojo, pinigų neėmė. Dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, savo kaltę pripažįstą. Dėl nuomos sutarties, kategoriškai nepripažįstą, automobilio D. N. nenuomojo, tik išrašė už skolą kvitą ir nuomos sutartį bei perdavė D. N.. D. N. liepdavo suplėšyti vekselius, bet jis neplėšė, pradėjo saugoti. 2009 m. rugpjūčio 30 d. išrašytas vekselis, D. N. ant jo pasirašė, kad gavo 10 000 Lt, parašė likusią sumą 2500 Lt. Turėjo du vekselius sumai 42 000 Lt. 2012 m. kovo mėn. kartu su žmonai paskolintais pinigais, skola D. N. buvo apie 55 000 Lt. D. N. paprašė, kaip garantą surašyti automobilio nuomos sutartį. Apylinkės teismui buvo pateiktas priešieškinys, kuris buvo atmestas. Neginčijo teismo sprendimo, nes neturėjo pinigų. Iš viso buvo surašyta apie 10 vekselių. Skolindavo po 20 000 Lt, po 10 procentų metinių palūkanų. D. N. pinigų priėmimo kvito surašymo metu 12 000 Lt nedavė, buvo paskolinęs žmonai 10 000 Lt, bet žmona pasirašė, kad gavo 12 000 Lt. Įmonėje trūko pinigų, todėl įmonė skolinosi pinigus iš R. mamos. Jo motina taip pat skolino pinigus, yra pavedimai, sudaryta paskolos sutartis. Kategoriškai tvirtina, kad su D. N. automobilio nuomos sutarties nesudarė. Pasirašė kvitą, bet tai buvo apsimestinis sandoris. Kadangi kvitą pasirašė šantažuojamas, be to D. N. turėjo abu kvitus, todėl jo apskaitoje negalėjo būti. Jis stengėsi grąžinti D. N. skolą. Pagal vekselius jau permokėjo. Pinigų už šį kvitą negavo, automobilio jam nenuomojo. Tai buvo kaip garantas. D. N. to paprašė. Visą laiką mokėjo skolas. Įmonės atstovas A. M. tvarkė buhalterinę apskaitą.

Nukentėjusysis D. N. parodė, kad su M. Š. susipažino, prieš kokius 4 metus, kai prekiaudavo keturračiais. M. Š. išsimokėtinai pirko transporto priemonę, kuri kainavo 25 000 Lt. Sumokėjo 3000 Lt, likusius turėjo sumokėti per 3 mėn., bet nesumokėjo. Iš pradžių dalimis mokėjo už transporto priemonę, todėl jam pardavė kitą keturratį, nes pasitikėjo. Už abu keturračius liko skolingas 50 000 Lt, kažkiek sumokėjo. Skolinosi įvairiomis sumomis ir patvirtindavo jas vekseliais. Kaip garantą, pasiūlė automobilio „Mazda“ nuomą. Surašė automobilio nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) esančiame ofise. Išrašė pinigų priėmimo kvitą, bet kokiai sumai, neprisimena. Kvitą išrašė R. Š., pasirašė M. Š.. Susitarė automobilį nuomoti 2 metus. Kiek davė pinigų, neprisimena, buvo įskaitytos ankstesnės skolos, bet ne visos. Jie turėjo suremontuoti mašiną ir remontas nebuvo įskaičiuotas. Mašinos jis nepasiėmė, ji liko pas M. Š.. Kai grįžo iš Vokietijos, M. Š. pinigus žadėjo atiduoti, bet neatidavė. Automobilio M. Š. neatidavė, nors buvo susitarę, kad grįžęs iš Vokietijos atiduos. Prašė automobilį grąžinti žodžiu. Kreipėsi į antstolį, buvo išsiųstas raštas, kad sumokėtų skolą arba grąžintų automobilį. Kreipėsi į notarą, patvirtino vekselius. Kreipėsi į policiją ir į teismą. Teismas priteisė skolą, t. y. 58 400 Lt. Jis skolino pinigus įmonės veiklai. Vekseliai buvo rašomi kaip fiziniam asmeniui. Manė, kad pinigus M. Š. skolinasi kaip įmonės direktorius. Vekselyje nurodyta suma nėra grąžinta. Paskutinį kartą, kai išrašė pinigų priėmimo kvitą, tai davė 12 000 Lt. M. Š. pinigus skolinosi nusipirkti buitinei technikai. Vis žadėjo grąžinti pinigus, bet negrąžino.

Liudytoja I. J. parodė, kad prieš 4 metus, dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Įmonei vadovavo M. Š.. Įmonė pardavinėjo, remontavo buitinę techniką, nuomojo automobilius. Nukentėjusįjį iš matymo pažinojo. Jis ateidavo ir M. Š. prašydavo atiduoti skolą. Nukentėjusysis yra pirkęs buitinę techniką. Apie skolą nieko daug nežinojo. Ji ir M. Š. sudarydavo nuomos sutartis, nuomos įkainių nepamena. Kai sudarydavo sutartį, turėjo galimybę iš kliento paimti pinigus, išrašydavo čekį, paimdavo pinigus. Įmonėje buvo du automobiliai „Mazda“. Iš darbo išėjo, nes atlyginimą mokėjo nereguliariai. Neprisimena tokio atvejo, kad būtų sumokėta už automobilį, o automobilis neatsiimtas.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2008 m. vasario mėn. buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. M. Š. tuo metu buvo įmonės direktorius. Visus dokumentus pateikdavo M. Š. arba jo žmona R. Š.. Kaltinamasis privalėjo pateikti išrašytą kasos pajamų kvitą. Jei tas dokumentas išrašytas įmonės vardu, jis turėjo būti įtrauktas į apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pateiktus dokumentus. Be apskaitos dokumento, buhalterinėje apskaitoje neregistravo operacijos. Jam nežinoma, kad buvo neapskaitytos pinigų sumos. Kvitai turi būti sunumeruoti. Kvitas yra surašytas, ant jo yra parašai, jis nėra niekinis. Vėliau įmonė nemokėjo už suteiktas paslaugas, ji bankrutavo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad D. N. ateidavo į įmonės patalpas, praleisdavo nemažai laiko bendraudamas su ja ir M.. Vėliau jiems padėjo, buvo jų draugas, paskolino pinigų asmeniniams reikalams. Jie turi neįgalų vaiką, jam buvo diagnozuotas smegenų vėžys. Vaikas po operacijos apako, važiuodavo pas žolininkę, reikėjo pinigų. Pusantrų metų, kas 2-3 savaites važiuodavo į chemoterapiją, bet gydymas nepadėjo. Bandydami išgelbėti vaiko gyvybę, pasiskolino pinigų. D. N. paprašė paskolinti pinigų. Iš pradžių M. Š. pasirašinėjo vekselius, kai ji prašė pinigų, vekselį pasirašė ji. Šiai dienai yra išmokėta visa skola – 12 145 Lt. D. N. melavo, kad jam nebuvo mokama skola. D. N. nuolat juos šantažavo dėl vekselio, sakė, kad įmonė bankrutuos. Ji prašė atidėti terminą dėl skolos, bet jis dokumentus perdavė antstoliams. Sakė, kas sustabdys išieškojimą, jei sumokės už antstolio paslaugas 260 litų. Ji sumokėjo, tačiau išieškojimo jis nesustabdė. Buvo parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Iš D. N. pasiskolino 10 000 Lt, su procentais gavosi 12 000 Lt. Nuolat kildavo procentai, kiekvieną mėnesį perrašydavo vekselį, jis paprašydavo 10 procentų nuo sumos tiek iš jos, tiek iš M. Š.. Yra dokumentas, kad jam atidavė 12 000 litų, tiek jam buvo skolinga už savo vekselį. 2009 m. kvitą dėl 58 400 Lt ir nuomos sutartį paprašė pasirašyti kaip garantą. Kvitas jam buvo atiduotas asmeniškai į rankas, dalyvaujant jai ir M. Š.. M. Š. pasirašė tą kvitą, o D. N. paėmė tą kvitą nepasirašytą. Kvitas buvo pasirašytas už M. Š. du vekselius, kuriuos užtvirtino notaras. Jis grasino STT, kad juos sužlugdys, nuolat šantažuodavo. Norėdami išsaugoti įmonę, jie pasirašė automobilio nuomos sutartį. Tuo metu D. N. turėjo 3 automobilius, jam to automobilio nereikėjo. Nuomos sutartis buvo surašyta kaip garantas už vekselius, D. N. prašymu. Jis automobilio neprašė. Nuomos sutartyje pasirašė tik vyras M. Š., o D. N. nepasirašė. Nežino ar įmonė turėjo kitų įsiskolinimų. Vyro skolų ji neprivalo mokėti, nes yra vedybų sutartis. Teisme buvo priimtas sprendimas už akių, jų priešieškinys buvo atmestas. Negali pasakyti, kodėl nepateikė pareiškimą dėl už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, dirbo administratore, kasininku buvo M. Š.. 2009-2010 metais dirbo su dokumentais. Prasidėjus krizei sumažėjo automobilių nuoma, bankas reikalavo mokėti. Du kartus prašė atidėti skolos mokėjimą, per 3 mėnesius išaugo skolos, nebuvo lėšų kaip mokėti. Skolinosi pinigus iš jos tėvų, iš M. mamos. M. mama paskolino 7000 Lt, pasirašė paskolos sutartį. Skolintus pinigus įnešė į įmonės sąskaitą. Ji pati yra įmonei paskolinusi pinigus, sudariusi paskolos sutartį, pinigų neatgavo. Buvo surašoma paskolos sutartis, tarp žmonių, kurie skolino pinigus įmonei. D. N. puikiai žinojo, kad jie turi sergantį vaiką ir kam yra reikalingos lėšos. Per banką buvo įnešami pinigai, įnešdavo ir grynais pinigais. Buvo parduodamos prekės, išrašomas pinigų priėmimo kvitas žmogui, fiziniam asmeniui buvo išrašoma garantija, jei nuomojosi automobilį, jei apmokėdavo pavedimu, būdavo išrašoma išankstinė sąskaita. Ji galėjo išrašyti, galėjo išrašyti direktorius – M. Š., galėjo išrašyti meistrai už atliktas paslaugas, kurie nuvažiuodavo pas žmones suremontuoti buitinę techniką. Meistrai surašydavo kvitą už paslaugas ir atveždavo priėmimo kvitą ir pinigus. Kvitą pateikdavo apskaitai. Apskaitą tvarkė individuali buhalterinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kartą per mėnesį A. atvažiuodavo ir paimdavo visus dokumentus.

2010-12-14 D. N. pareiškime su priedais pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad D. N. 2009-12-03 perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriui M. Š. 58 400 Lt. Pinigų įmonės vadovui perdavimo faktą patvirtina 2009-12-03 pinigų priėmimo kvitas. Mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. N. įvykdė ketinant sudaryti automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). D. N. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus M. Š. pasirašytą sutartį bei automobilio perdavimo aktą, tačiau sutarties ir akto nepasirašė, nes automobilis nuomai D. N. nebuvo perduotas (t. l. b.l. 1-6).

2011-01-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. N. pateikė 2010-04-07 paprastąjį vekselį pagal, kurį vekselio davėjas M. Š. įsipareigojo sumokėti 28150 Lt D. N. ir vykdomąjį įrašą neprotestuotiname vekselyje pagal kurį M. Š. turi sumokėti D. N. 28290,75 Lt ir 2010-04-07 paprastąjį vekselį pagal, kurį vekselio davėjas M. Š. įsipareigojo sumokėti 26400 Lt D. N. ir vykdomąjį įrašą neprotestuotiname vekselyje pagal kurį M. Š. turi sumokėti D. N. 26532 Lt (1 t. b. l. 116-120).

2011-03-28 atlikta dokumentų apžiūra, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2009-12-09 transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad nuo 2009-12-03 iki 2011-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)" išnuomuoja nuomininkui D. N. automobilį Mazda 6 SDN melsvos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 58400 Lt. Sutartyje ir 2009-12-03 transporto priemonės priėmimo-perdavimo akte nuomininko D. N. parašų nėra (t. 1, b. l. 134-136).

2012-04-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 žurnalo „pardavimas" įrašus, ištyrus laikotarpio nuo 2009-12-10 iki 2009-12-31 kasos knygos įrašus ir prie jos pateiktus kasos pajamų orderius, dokumentų ir įrašų, patvirtinančių, kad 2009-12-03 pagal pinigų priėmimo kvitą serija, Nr (nenurodyta) iš D. N. priimta 58400 Lt nėra, t.y. pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" žurnalo „pardavimas" ir kasos knygos įrašus pinigų 58400 Lt gavimas pagal 2009-12-03 pinigų priėmimo kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje neužregistruotas.

Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpio nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 žurnalo „pardavimas", žurnalo „atskaitingi asmenys", žurnalo „asmens išlaidos" įrašus ir prie jų pateiktas pardavimo, pirkimo PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus, laikotarpio nuo 2009-12-10 iki 2009-12-31 kasos knygos įrašus ir prie jos pateiktus kasos pajamų dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 58400 Lt gavimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nėra galimybės nustatyti pinigų 58400 Lt gautų iš D. N. panaudojimo.

2009-12-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius M. Š.) nepagrindė kasos pajamų orderiu 58400 Lt gavimo į įmonės kasą, kasos knygoje neužregistravo 58400 Lt pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 4 d., kuri nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkines operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybe tai padaryti, nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus pinigų 58400 Lt gavimas pagal 2009-12-03 pinigų priėmimo kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje neužregistruotas.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-31 pagal kasos pajamų orderį serija BUT Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. Š. už kvitukus priėmė 43954,79 Lt t.y., 1452 Lt daugiau, ir taip, UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkimai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. K-574, 6 str. 2 d., 12 str, 1 d., 12 str. 4 d. reikalavimų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t 1, b. l. 146-154).

Pagal 2012-05-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius M. Š. pateikė papildomus dokumentus ir 2012-06-07 specialistė pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad 2012 m. balandžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad ištyrus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpio nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 žurnalo pardavimas -1 įrašus, ištyrus laikotarpio nuo 2009-12-10 iki 2009-12-31 kasos knygos įrašus ir prie jos pateiktus kasos pajamų orderius, dokumentų ir įrašų, patvirtinančių, kad 2009-12-03 pagal pinigų priėmimo kvitą serija, Nr. (nenurodyta) iš D. N. priimta 58400 Lt nėra. t.y. pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)" žurnalo „pardavimas" ir kasos knygos įrašus pinigų 58400 Lt gavimas pagal 2009-12-03 pinigų priėmimo kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitoje nebuvo užregistruotas.

2012 m. balandžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktus laikotarpio nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 žurnalo „pardavimas", žurnalo „atskaitingi asmenys", žurnalo „asmens išlaidos“ įrašus ir prie jų pateiktas pardavimo, pirkimo PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus, laikotarpio nuo 2009-12-10 iki 2009-12-31 kasos knygos įrašus ir prie jos pateiktus kasos pajamų dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 58400 Lt gavimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nėra galimybės nustatyti pinigų 58400 Lt gautų iš D. N. panaudojimo (t. 2, b. l. 4-7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

M. Š. buvo kaltinamas pasisavinęs jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 58400 Lt. Prokurorė baigiamojoje kalboje paprašė kaltinamojo veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 2 d. į BK 183 str. 1 d., motyvuodama tuo, kad jis paėmė tik 12 000 Lt, o kiti pinigai buvo paimti anksčiau pagal skolinius įsipareigojimus. Tai, kad tarp šioje byloje nukentėjusiuoju pripažinto D. N. ir kaltinamojo M. Š. buvo skoliniai santykiai jie abu tai pripažino. Nukentėjusysis D. N. patvirtino, kad pinigus kaltinamąjam skolindavo pagal vekselius, kiek skolino nepamena, automobilio nuoma buvo tik ankstesnės skolos garantas, kai išrašė pinigų paėmimo kvitą dar davė M. Š. 12000 Lt. Taip pat kaltinamasis M. Š. paaiškino, kad skolindavosi iš D. N. pinigus, išrašydavo vekselius, sutartį dėl automobilio nuomos jį privertė pasirašyti nukentėjusysis kaip skolos garantą, bet jis neigia gavęs sutarties sudarymo metu iš nukentėjusiojo 12000 Lt. Kaltinamsais paaiškino, kad pinigus 10000 Lt iš D. N. skolinosi jo žmona pagal vekselį, kuriame pasirašė, kad skolinga 12000 Lt. Liudytoja R. Š. parodė, kad automobilio nuomos sutartis buvo surašyta kaip garantas už ankstesnes skolas pagal vekselius, D. N. automobilio neprašė. Patvirtino, kad skolinosi iš D. N. 12000 Lt pagal vekselį. D. N. pateikė du paprastuosius vekselius pagal, kuriuos vekselio davėjas M. Š. įsipareigojo sumokėti 28150 Lt ir 26400 Lt D. N., be to du vykdomuosius įrašus neprotestuotinuose vekseliuose pagal kuriuos M. Š. turi sumokėti D. N. 28290,75 Lt ir 26532 Lt (1 t. b. l. 116-120). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-03 pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad D. N. sumokėjo pagal automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriui M. Š. 58400 Lt (1 t. b. l. 5) nepatvirtina, kad šie pinigai tikrai buvo sumokėti už automobilio nuomą, o vertinamas kaip ankstesnių M. Š. skolų D. N. garantas. Nors ir buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė direktorius M. Š., tačiau automobilis nebuvo išnuomotas. Visais šiais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neprarado, nes pinigai, pagal 2009-12-03 pinigų priėmimo kvitą, nebuvo gauti, todėl negalėjo būti įnešti į kasą ir užregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis davė 12000 Lt paneigė kaltinamasis M. Š., liudytoja R. Š., be to ir pats nukentėjusysis duodamas parodymus teisme sakė, kad nežino kiek davė pinigų, po to pasakė, kad davė 12000 Lt. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad M. Š. gavo kvito surašymo metu iš D. N. 12000 Lt ir juos pasisavino.

M. Š. negalėjo pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 58400 Lt, nes šio turto ne tik įmonė neturėjo, bet ir pats kaltinamasis sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, už automobilio nuomos paslaugas, negavo. Iš byloje esančių vekselių, kuriuos pateikė nukentėjusysis, galima spręsti apie tam tikrus civilinius santykius tarp M. Š. ir D. N.. Jų abiejų susitarimu buvo surašytas pinigų priėmimo kvitas, kurį pasirašė M. Š. ir D. N., nors pinigų neperdavė, be to buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kurią pasirašė tik M. Š.. Nenustatyta ar kaltinamasis pinigus skolinosi asmeniniams poreikiams, o skolą susitaręs su nukentėjusiuoju perrašė bendrovei, ar skolinosi bendrovės reikmėms ir šios paskolos reikiamai neužfiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau tokie kaltinimai nepareikšti, todėl teismas negali tokios veikos vertinti. Sudėtingų M. Š. ir D. N. civilinių teisinių santykių aspektus, tarp jų esančių ginčų ir pretenzijų turinį įmanoma atskleisti taikant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas. Baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nebuvimas nagrinėjamoje situacijoje neatima galimybės suinteresuotiems asmenims savo teises ir interesus ginti civilinio proceso tvarka. Išvada, kad tam tikroje veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, nereiškia, jog nebuvo padaryti civilinės teisės deliktai, kiti įstatymų pažeidimai.

Nenustačius M. Š. veikoje nei objektyvių, nei subjektyvių požymių pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 58400 Lt, M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, išteisintinas nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pripažinus, kad M. Š. pinigų, kurie nurodyti 2009-12-03 pinigų priėmimo kvite, negavo, todėl negalėjo jų įnešti į kasą ir užregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Priešingai, tokio pinigų priėmimo kvito užregistravimas galėtų būti vertinamas kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. M. Š. taip pat kaltinamas pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 2009-12-31 pagal kasos pajamų orderį serija BUT Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė į įmonės kasą 43954,79 Lt, tačiau pateikė pinigų priėmimo kvitų 42502,79 Lt sumai, tokiu būdu 1452 Lt gavimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, išteisinti nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, išteisinti nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė