- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- eI2-10404-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02242-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Albertas Barkovskis
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
nedalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą Nr. 24S112620 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1), įpareigoti Migracijos departamentą atnaujinti pareiškėjo pateikto prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą bei panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. priimtą sprendimą Nr. 24S170477 (toliau – ir Sprendimas 2).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra Sakartvelo pilietis. Pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 14 d. turėjo Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą darbo pagrindu. 2021 m. gegužės 16 d. pareiškėjas susipažino su savo esama sutuoktine A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2023 m. birželio 4 d. pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, laikinai gyvendamas Lietuvos Respublikoje sudarė santuoką su A. T. ir 2023 m. gegužės 26 d. įregistravo santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.
Atskleidžia, kad per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė (toliau – ir Prašymas). 2024 m. vasario 23 d. turėjo įvykti nuotolinė ieškovo apklausa, tačiau pareiškėjas prie apklausos neprisijungė. Tuomet pareiškėjas buvo informuotas apie 2024 m. vasario 26 d. vyksiančią apklausą. 2024 m. vasario 26 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pokalbyje vertėjas nedalyvavo. Pokalbio metu pareiškėjas prašė, kad apklausa vyktų rusų kalba, tačiau pareiškėjui buvo nurodyta, kad, kadangi Prašymą jis pateikė anglų kalba, apklausa vykdoma ta pačia, t. y. anglų, kalba. Pats Migracijos departamentas sprendime nurodo, kad apklausos metu pareiškėjas sunkiai suprato jam anglų kalba užduodamus klausimus, bandė anglų kalba į juos atsakyti, tačiau nesugebėjo to tinkama padaryti, kadangi pareiškėjas šios kalbos nemoka. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo apklausa buvo nutraukta, o jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nebuvo patvirtintos.
Nurodo, kad 2024 m. gegužės 2 d. per MIGRIS sistemą pareiškėjui buvo įteiktas atsakovo Sprendimas 1 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje santuokos pagrindu, nes atsakovo vertinimu duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas mano, kad atitinkamas sprendimas buvo priimtas tik pareiškėjo vykusios apklausos pagrindu, kurios metu pareiškėjas buvo apklaustas jam nesuprantama kalba.
Teigia, kad Sprendimas 1 yra motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad jis nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, pateikti neišsamūs atsakymai ir nesugebėjimas atsakyti į užduodamus klausimus, vertinti kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija. Nesutinka su Migracijos departamento pozicija, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip siekimas piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, kadangi Sprendimas 1 buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, tik pareiškėjo apklausos, kurios metu jis buvo apklaustas jam nežinoma kalba, pagrindu, dėl ko pareiškėjas negalėjo tinkamai atsakyti į apklausos metu jam užduodamus klausimus. Pareiškėjas akcentuoja, kad netinkamai atsakė į apklausos metu jam užduodamus klausimus ne dėl nenoro bendradarbiauti su Migracijos departamentu ar siekio piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, o todėl, kad nemokėjo anglų kalbos, kuria buvo vykdoma apklausa, nors prašė apklausą vykdyti jam suprantama rusų kalba.
Nesutinka ir su Migracijos departamento išvadomis, kad pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodo, kad siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje konkrečiu – šeimos susijungimo pagrindu, kadangi čia gyvena jo sutuoktinė A. T.. Mano, kad išvada dėl kitokių pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslų, nei yra nurodęs pareiškėjas, nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės.
Nurodo, kad kritiškai vertinti Migracijos departamento Sprendime 1 nurodyti teiginiai dėl atsisakymo užtikrinti rusų kalbos vertėjo ar rusų kalba kalbančio savo specialisto dalyvavimą apklausoje – dėl to, kad pareiškėjas Prašymą dėl laikinojo leidimo išdavimo pildė anglų kalba. Pabrėžia, kad www.migracija.lt sistemoje yra galimybė pasirinkti tik 2 (dvi) kalbas, t. y. lietuvių arba anglų. Kadangi pareiškėjas lietuvių kalbos visiškai nemoka, o anglų kalba jam šiek tiek suprantama, dėl to pildant Prašymą ir pasirinko anglų kalbą.
Akcentuoja ir tai, kad Migracijos departamentas, turėdamas abejonių dėl pareiškėjo sudarytos santuokos realumo, siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę bei išsklaidyti abejones, galėjo ir privalėjo iš pareiškėjo pareikalauti kitų įrodymų, t. y. bendrų sutuoktinių nuotraukų, atostogų rezervacijų, taip pat galėjo apklausti sutuoktinę, tačiau minėtų veiksmų neatliko.
Pareiškėjas atskleidžia, kad 2024 m. liepos 23 d. gavo Migracijos departamento pranešimą, apie tai, kad 2024 m. liepos 19 d. yra priimtas Sprendimas 2. Pranešime nurodyta, kad Sprendimu 2 nuspre?sta uz?drausti pareiškėjui atvykti i? Lietuvos Respublika? nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2025 m. liepos 18 d. kaip uz?sieniec?iui, kuriam buvo atsisakyta is?duoti leidima? gyventi. Kartu nuspre?sta i?traukti i? S?engeno informacine? sistema? perspe?jima? de?l draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uz?drausti atvykti ir apsigyventi ir kitu? Europos Sa?jungos valstybiu? nariu? ir Europos Sa?jungai nepriklausanc?iu? valstybiu?, kuriose taikomas S?engeno acquis (S?veicarija, Norvegijos Karalyste?, Lichtens?teinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2025 m. liepos 18 d.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 22 d Migracijos departamentui pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas Prašymo nagrinėjimo metu prašomos informacijos nepateikė ir nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą 1 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Sprendimą 2 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus).
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie apklausos metu vartojamą kalbą ir apklausos tvarką. Pareiškėjo veiksmai (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, jis nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos) vertinami kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija, o tai patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, t. y. galima daryti išvadą, kad jis siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą 2 įvertino įstatyme įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Tvirtina, kad įvertinus uždraudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas Sprendimas 1 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Šengeno erdvėje, jo duomenys iš Nacionalinio sąrašo buvo pateikti SIS.
Mano, kad ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 2 d. Sprendimo 1, kuriuo atsisakyta pareiškėjui K. S. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2024 m. liepos 19 d. Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti įspėjimą į SIS, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. S. yra Sakartvelo pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2021 m. sausio 15 d. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. Migracijos departamentui pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2402-LLG-5356 tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos pilietė. Prašymą pareiškėjas pildė anglų kalba, kai kuriuos atsakymus pateikdamas rusų kalba. MIGRIS sistema, kurioje pareiškėjas pildė Prašymą, matyti du kalbos pasirinkimai – anglų ir lietuvių.
Rašytiniais bylos duomenimis matyti, kad pareiškėjas du kartus elektroniniu paštu buvo informuotas dėl paskirto pokalbio su Migracijos departamentu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas informuotas dėl pokalbio tvarkos bei vertėjo būtinumo, jei pareiškėjas nekalba anglų arba rusų kalba. Abu informaciniai pranešimai dėl pokalbio su Migracijos departamentu pareiškėjui pateikti lietuvių ir anglų kalbomis.
Byloje pateiktoje pareiškėjo 2024 m. vasario 26 d. pokalbio su Migracijos departamentu stenogramoje (vertimas iš anglų kalbos) matyti, kad pareiškėjas vos pradėjus pokalbį pareiškė pageidavimą pokalbį vesti rusų kalba, Migracijos departamento darbuotojai pabrėžė, kad angliškai gali ne viską suprasti. Migracijos departamento darbuotoja pareiškėjui nurodė, kad gali pokalbį vesti anglų kalba arba pokalbį nutraukti. Pareiškėjas pasirinko pokalbį tęsti anglų kalba, tačiau paklaustas atvirų klausimų pareiškė, kad nesupranta Migracijos departamento darbuotojos. Pareiškėjui nurodžius, kad nesupranta Migracijos departamento darbuotojos, ši konstatavo, kad pareiškėjas nekalba angliškai ir pokalbį pabaigė. Pareiškėjas pokalbio pabaigoje paklausė dėl sekančio pokalbio.
Migracijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. Sprendimu 1 nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, tačiau nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Sprendime 1 nurodyta, kad 2024 m. vasario 23 d. turėjo vykti nuotolinė pareiškėjo apklausa, tačiau pareiškėjas neprisijungė į jam skirtą pokalbį. Pareiškėjui buvo siųstas dar vienas kvietimas prisijungti prie nuotolinės apklausos ir nurodyta, kad jos metu užsienietis turi laikytis nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos. Pareiškėjui pranešime buvo nurodyta, kad jei pareiškėjas nekalba anglų kalba, pokalbyje turi dalyvauti vertėjas. Vertėjas gali dalyvauti su asmeniu arba prisijungti prie pokalbio nuotoliniu būdu. 2024 m. vasario 26 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa patvirtinto jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas (pokalbyje vertėjas nedalyvavo). Asmuo pageidavo kalbėti rusų kalba, tačiau buvo informuotas, kad Prašymą pateikė anglų kalba, todėl apklausa yra vykdoma ta pačia, t. y. anglų kalba. Pareiškėjas nutarė kalbėti anglų kalba, tačiau nesuprato klausimų ir nesugebėjo pateikti atsakymų. Asmens apklausa nutraukta, jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. Sprendimu 2 nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus) bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes asmeniui atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Sprendime 2 iš esmės pateiktos tos pačios faktinės aplinkybės, kaip ir Sprendime 1.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimais, kreipėsi į teismą. Pareiškėjas skunde teigia, kad sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes juos priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamentas sprendimus priėmė remdamasis ydingai atlikta apklausa, kurios fragmentiniai duomenys nesudarė prielaidų Migracijos departamentui įvertinti pareiškėjo situacijos duomenų viseto.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė
Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (UTPĮ 133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis).
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.; toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte numatyta, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog taip, kaip nurodo pareiškėjas ir jo atstovas, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, visu pareiškėjo Prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje svarstymo procedūros laikotarpiu, tiek pradedant Prašymo pateikimu, tiek baigiant Migracijos departamento vykdyta pareiškėjo apklausa, pareiškėjas iš esmės dalyvavo procedūroje dvikalbėje aplinkoje – MIGRIS puslapyje, kuriame pareiškėjas pateikė Prašymą, pareiškėjas turėjo galimybę rinktis tik iš anglų ir lietuvių kalbų; pareiškėją informuojant dėl vyksiančių pokalbių su Migracijos departamentu pranešimai buvo formuojami taip pat tik anglų ir lietuvių kalbomis. Galiausiai, pokalbio su Migracijos departamento darbuotoja metu pareiškėjas turėjo rinktis pokalbį tęsti anglų kalba arba pokalbį nutraukti. Pareiškėjas, rodydamas iniciatyvą bendradarbiauti su Migracijos departamentu, pasirinko tęsti pokalbį anglų kalba, nors anksčiau pabrėžė, kad gali ne viską suprasti bei kad pageidauja pokalbio rusų kalba, kurią geriau supranta. Pareiškėjui neturint pakankamai anglų kalbos sugebėjimų tęsti apklausą, Migracijos departamento darbuotoja pokalbį nutraukė.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovui negebant tęsti pokalbio jam sunkiau suprantama anglų kalba, valstybės institucija (Migracijos departamentas) net nesvarstė galimybės organizuoti apklausą pareiškėjui palankiomis sąlygomis, t. y. taip, kad pareiškėjas galėtų išsamiai išdėstyti savo poziciją Migracijos departamentui rūpimais klausimais, ar/ir vadovaujantis bendradarbiavimo principu, nesiėmė spręsti, kaip pareiškėjui būtų galima atitinkamą pagalbą suteikti. Pabrėžtina ir tai, kad išankstinis pareiškėjo informavimas dėl vertėjo reikalingumo, preziumuojant, kad pareiškėjas supras siųstus pranešimus anglų bei lietuvių kalbomis, taip pat nėra laikytinas tinkamu pareiškėjo informavimu. Pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, o vienas iš gero administravimo principų – konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms – reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-655/2005; 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3137/2011, kt.). Kaip nustatyta bylos medžiaga, šiuo atveju minėta konstitucinė nuostata – administracinėje procedūroje dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas, nebuvo išpildyta, todėl atsakovės veiksmų (neveikimo), šios esminės nuostatos turinio prasme, teismas negali vertinti kitaip, kaip tik formalus ir biurokratiškas viešojo administravimo funkcijų atlikimas, kurie (veiksmai) nesiderina su gero administravimo principu.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus abiejų skundžiamų sprendimų turinį, daroma išvada, kad Migracijos departamentui formaliai ir biurokratiškai atlikus viešojo administravimo funkcijas, t. y. nesudarius pareiškėjui sąlygų būti tinkamai išklausytam, nesurinko pakankamos informacijos, kuri galėtų būti traktuojama kaip tinkamas administracinio sprendimo faktinis pagrindas, taip prieštaraujant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktui, motyvų išdėstymas nelaikytinas pakankamu, taip prieštaraujant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, neįvertino su pareiškėjo situacija susijusių aplinkybių viseto, dėl ko netinkamai pritaikė teisės normas ir skundžiami Migracijos departamento sprendimai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl yra pagrindas juos naikinti remiantis pareiškėjo bei jo atstovo argumentais.
Atsižvelgiant į tai, kad su Sprendimu 1 nutrūko Prašymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas, Migracijos departamentas įpareigotinas atnaujinti šio Prašymo nagrinėjimo procedūrą.
Likusieji pareiškėjo ir jo atstovo advokato argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas už advokato padėjėjo teisines paslaugas sumokėjo 1 694,00 Eur bei sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Taigi iš viso pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti 1 716,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos pareiškėjo naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą? Nr. 24S112620 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atnaujinti K. S. pateikto prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimą? Nr. 24S170477.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.