- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- PK-8-213/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Kaltinamasis
- V. S., Č. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V.S., gim. (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Č. S., gim. (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) auklėtoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
Kaltinama pagal LR BK 187 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. mušdamas, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
kaltinamasis 2010 m. liepos 11 d., apie 8 val. 50 min., namo ūkio teritorijoje Padumblės kaime, Senųjų Trakų sen., Trakų r., eidamas prie ežero žvejoti, o I. L. įspėjus, jog pastarasis vaikšto per jam nuosavybės teise priklausančią žemę ir dėl to kilusio konflikto metu V. S. baidarės irklu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į dešinį petį, nagais apdraskė veidą, tuo padarydamas I. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną tarp jo ir nukentėjusiojo I. L. įvyko konfliktas Padumblės kaime tuo metu, kai jis ėjo link ežero, nešėsi rankose meškerę ir irklus. Tačiau ne jis sumušė I. L., o I. L. puolė jį, ko pasėkoje kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai. Parodė, kad I. L. yra nuteistas už jo sužalojimą, byla baigta. Parodė, kad incidentas tarp jų kilo dėl to, kad I. L. rėkė, jog jis kaltinamasis vaikšto per jo žemę, po ko puolė jį su kastuvu, sudavė jam kastuvu į dešinės pusės krūtinės ląstą, ranką, nuo kitų smūgių jis apsigynė. Parodė, kad I. L. tikrai irklu nesudavė, o visas ginčas vyksta dėl turto ir jis yra pastoviai šmeižiamas. Parodė, kad jo nuomone, I. L. buvo sužalotas ne to incidento metu, jis nuolat konfliktuoja su savo žmona, mušasi su kaimo žmonėmis. Parodė, kad nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo kaltę, prašė panaikinti visus kaltinimus jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis I. L. parodė, kad iš vakaro jis toje vietoje buvo nušienavęs žolę. Tą rytą jis buvo jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje ir vartė šieną, kai tuo tarpu V. S. nešdamasis rankose meškeres ir irklus ėjo pro jo teritoriją. Tuomet nukentėjusysis jam pasakė, kad jis neitų, tačiau V. S. vis dėlto ėjo toliau. Kuomet jis, nukentėjusysis neleido eiti, V. S. delnu sudavė jam per veidą, smūgis buvo slystamas, todėl jam apibrozdino ir nosį. Parodė, kad jis pats V. S. jokių smūgių nesudavė ir rankose turėjo grėblį, o ne kastuvą, tačiau buvo nuteistas už smūgių sudavimą V. S.. Parodė, kad po to jis neleido V. S. eiti link ežero, tuomet pastarasis pasuko šiek tiek į šoną ir įklimpo pelkėje, nukentėjusysis stovėjo netoliese ir tuomet V. S. jam visai netikėtai sudavė irklu, jam buvo prakirsta ausis, jis kokias 5 minutes buvo apsvaigęs. Parodė, kad V. S. greitai atsistojo ir nubėgo, o jis bandė prisiskambinti policijos pareigūnams, tačiau policijos pareigūnai neatvažiavo, nurodė, jam kad įvykį užfiksuos ir liepė važiuoti į ligoninę. Jis parėjo į namus ir kartu su sūnumi išvažiavo į Trakus, į ligoninę, ten taip pat susitiko ir V. S.. Parodė, kad jam buvo suteikta pirmoji pagalba, jam susiuvo ausį, vėliau nusiuntė į Vilnių pas jo gydytoją. Parodė, kad pas ekspertus nuvyko vėliau, nes prieš tai buvo išeiginės, be to reikia laukti eilės. Parodė, kad visą incidentą matė jo vyresnis sūnus, kitas sūnus, jam išvažiavus į ligoninę, surinko V. S. paliktus irklus ir meškeres. Parodė, kad po šio incidento jo sesuo Č. S. iš pykčio pradėjo laužyti jo stulpus, rauti, tačiau nieko nepadarė, nes jie užlieti betonu. Parodė, kad tuomet jo sesuo Č. S. nuėjo prie ženklo „Privati valda“, kuris buvo pritvirtintas prie metalinio strypo, įkasto į žemę, išrovė strypą, ant kurio buvo pritvirtintas ženklas „Privati valda“ ir numetė ji ant žemės, dėl ko ženklas buvo sulaužytas, dėl to jam padaryta 80 litų žala.
I. L. padarytus kūno sužalojimus patvirtina ir byloje esantis 2010-07-11 išrašas iš VšĮ įstaigos Trakų ligoninės priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad 2010-07-11 I. L. kreipėsi į greitosios pagalbos skyrių dėl patirtų kūno sužalojimų.
Sutinkamai su byloje esančia 2010 m. liepos 14d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2191/10(01), I. L. padaryta: odos nubrozdinimai nosies, kairės ausies, kairio dilbio srityse, muštinė žaizda su kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešinės ausies srityje, kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio peties srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas V. K. patvirtino savo išvadą ir nurodė, papildomai, kad smūgis I. L. buvo suduotas su irklu, su nagais buvo padaryti įbrėžimai. Parodė, kad tuomet, kai I. L. buvo pas jį neminėjo, kad jam buvo suduotas smūgis į veidą. Apžiūrėjęs I. L., matė keletą įdrėskimų, nuo smūgio irklu nukentėjusiajam buvo sužaloti dešinys petys ir dešinė ausis, nes dešiniame petyje buvo nubrozdinimai ir kraujosruva. Parodė, kad kaip nukentėjusysis jam rodė, jam buvo suduotas šoninis smūgis ir mano, kad šoniniu smūgiu galima padaryti nubrozdinimus ir sužalojimus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas. 2010 m. liepos 11d. iš ryto jis buvo namuose, o tėtis I. L. buvo prie kūdros, vartė šieną ir jį džiovino. Matė, kaip V. S. per pievą su meškere ir irklu ėjo prie ežero žvejoti, matė, kad jis su jo tėvu kalbėjosi. Matė, kaip V. S. su kumščiu sudavė smūgį tėčiui į veidą. Tada tėtis pastūmė V. S., bet pastarasis numetė meškerę ant žemės ir su irklu sudavė vieną kartą tėčiui į ausį. Matė kaip V. S. nubėgo namo. Parodė, kad tėvui pasiūlė jį nuvežti į ligoninę pas gydytoją, nes tėvui bėgo kraujas iš ausies, tačiau tėvas atsisakė ir į ligoninę išvažiavo su jaunesniu broliu. Likęs namuose, matė kaip Č. S. rovė stulpus, vieną išrovė ir numetė už teritorijos ribų.
Dalyvaujant Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei apklaustas nepilnametis R. L. parodė, kad nukentėjusysis I. L. yra jo tėvas. Žino, kad 2010 metais prie prūdo buvo konfliktas tarp jo tėvo ir V. S., nes tuo metu buvo namuose. Matė, kad pas jo tėvą buvo kraujas prie ausies, nes V. S. tėvui sudavė su irklu per ausį. Parodė, kad tėvui reikėjo siūti ausį, kartu nuvažiavo pas gydytojus į Trakus, ten pas gydytojus tuo metu buvo ir V. S..
Nors kaltinamasis V. S. neigia nežymiai sužalojęs I. L., tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad kaltinamasis V. S., 2010 m. liepos 11d., kilusio konflikto metu tarp jo ir privataus kaltintojo I. L. sudavė jam baidarės irklu vieną smūgį į dešinį petį, nagais apdraskė veidą, tuo padarydamas I. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai R. L. ir R. L. patvirtino, kad 2010 m. liepos 11d. einant V. S. link Jurgelio ežero žvejoti, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis I. L. su kaltinamuoju V. S. susistumdė. Nukentėjusysis I. L. parodė, kad kaltinamasis V. S. jam sudavė smūgį irklu į ausį ir į petį ir sudavė smūgį delnu į veidą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ta aplinkybė, kad I. L. smūgis buvo suduotas baidarės irklu į dešinę ausį, dešinį petį, o veidas buvo apdraskytas nagais. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas. Kad I. L. buvo padaryti būtent tokie kūno sužalojimai patvirtina byloje esanti 2010 m. liepos 14d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2191/10(01), kurioje nurodyta, kad I. L. padaryta: odos nubrozdinimai nosies, kairės ausies, kairio dilbio srityse, muštinė žaizda su kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešinės ausies srityje, kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio peties srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat, I. L. padarytus kūno sužalojimus patvirtina ir byloje esantis 2010-07-11 išrašas iš VšĮ įstaigos Trakų ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriaus medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad 2010-07-11 I. L. kreipėsi į greitosios pagalbos skyrių dėl patirtų kūno sužalojimų. Nors santykiai tarp nukentėjusiojo I. L. ir kaltinamojo V. S. šeimos įtempti, tačiau teismui netikėti nukentėjusiojo I. L. parodymais nėra pagrindo: nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje jam buvo konstatuoti kūno sužalojimai; iš karto po susidūrimo su V. S. nukentėjusįjį su sužalota ausimi matė jo sūnūs R. L. ir R. L., juolab, kad ir visos bylos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jam nežymaus kūno sužalojimo padarymą. Gi kaltinamasis, nors ir neigia smūgio sudavimą irklu ir veido apdraskymą, tačiau nepaneigė tos aplinkybės, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje V. S. susikivirčijo su I. L., abu susistumdė, nukentėjusysis neneigia, kad ir pats šio konflikto metu stūmė V. S., nors ir nurodo, jog pastarasis pargriuvo ne nuo jo suduoto smūgio, o todėl, kad paslydo. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta USB kompiuterinė laikmena ir nėra įstatymo nustatyta tvarka gautas įrodymas, teismas šį įrodymą vertina kartu su kitais įrodymais. Taigi, pateiktame įraše matyti, kad tarp nukentėjusiojo I. L. ir nukentėjusiojo V. S. įvyko konfliktas-susistumdymas, kurio metu V. S. buvo pargriuvęs ant žemės, taip pat matyti, jog tiek I. L. šio konflikto metu rankose turėjo kažkokį daiktą, tiek V. S. šio konflikto metu rankose turėjo kažkokį daiktą. Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, jog V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. S. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nors ir praeityje teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad netinkamas nukentėjusiojo elgesys irgi įtakojo šios nusikalstamos veikos padarymą. Teismas, parinkdamas bausmę V. S. atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos pastoviai konfliktuoja, todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant V. S. laisvės apribojimo bausmę, taikant jam draudimą bendrauti su I. L...
Č. S. pareišktas kaltinimas pagal LR BK 187 str. 1d. dėl nukentėjusiajam I. L. priklausančio turto sugadinimo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta Č. S. parodė, kad ji įvykusio incidento tarp jos vyro V. S. ir jos brolio I. L. nematė. Apie ženklą gali pasakyti tiek, kad ženklas „Privati valda“ stovi ir po šiai dienai, ji to ženklo nelaužė ir jokio I. L. turto nesugadino. Parodė, kad pats I. L. kaitalioja šio ženklo vietą, vieną dieną jis stovi vienoje pusėje, kitą dieną šis ženklas pastatomas kitoje pusėje. Parodė, kad tą dieną ji grįžo stresuota iš darbo, norėjo perstatyti minėtą ženklą į tą vietą, kur yra I. L. privati valda, nes toje dalyje kur jis stato šį ženklą, žemė jam nepriklauso, ji yra valstybinė, be to, yra nacionalinio parko teritorija. Parodė taip pat, kad kaip matyti iš įrašo ji ištraukė šį ženklą ir nunešė jį padėjo į tą vietą, kur yra I. L. privati valda. Nurodė, kad jokio ženklo nesulaužė ir prašė panaikinti jos atžvilgiu kaltinimus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas I. L. parodė, kad jo sesuo Č. S. sugadino ženklą „Privati valda“, kuris buvo pritvirtintas ant metalinio strypo, ji ištraukė tą strypą ir kartu su ženklu numetė stipriai ant žemės ir sulaužė ženklą. Parodė, kad jis po to sugadintą ženklą sutvirtino varžtais. Parodė, kad ženklo pagaminimas jam kainavo 80 litų, jam taip pat buvo sugadintas stulpas ir tinklelis, tai irgi įskaičiuoja. Viską matė per kamerą, taip pat tai, kad Č. S. sugadino ženklą, matė jo sūnus R. L.. Prašė ją taip pat nuteisti.
Č. S. išteisintina nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 187 str. 1d.
LR BK 187 str. numato baudžiamąją atsakomybę už turto sugadinimą arba sunaikinimą. I. L. pateikė kaltinimą Č. S. už tai, kad ji sugadino jam nuosavybės teise priklausantį ženklą „Privati valda“, nurodydamas, kad jam padarytos žalos dydis yra 80 litų. Tačiau I. L. nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, kad būtent Č. S. sugadino jam priklausanti ženklą „Privati valda“, šios aplinkybės nepatvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad matė, kaip Č. S. išrovė vieną stulpą ir jį numetė. Šį faktą I. L. grindė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta USB kompiuterinė laikmena, kuri nėra įstatymo nustatyta tvarka gautas įrodymas, tačiau peržiūrint šį įrašą teisiamojo posėdžio metu buvo matoma, kad Č. S. prieina prie metalinio strypo, prie kurio yra pritvirtintas ženklas „Privati“ valda“, jį ištraukia ir nunešusi toliau – numeta, ar šis ženklas yra sugadinamas ir kad tai padarė Č. S. byloje jokių įrodymų nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, ji ir yra išteisintina, nes jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 187 str. 1d. Pagal LR BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelė vertė – kai jo vertė viršija 1 MGL , bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Iš to seka, kad Č. S. negali būti baudžiama už turto sugadinimą ir dėl to, kad sugadinto ženklo „Privati valda“ vertė neviršija 1 MGL (130 litų), nes kaip nurodė nukentėjusysis I. L., jam priklausančio ženklo vertė yra 80 litų. Todėl Č. S. ir dėl šių motyvų yra išteisintina.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant nuteistajam laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bet kokia forma bendrauti su I. L. bei jo šeimos nariais.
Č.S., kaltinamą pagal LR BK 187 str. 1d., išteisinti, nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties (LR BK 339 str. 3d.).
Priteisti iš V. S. 700 litų turėtų advokato išlaidų I. L. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.