Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, a. k. (duomenys neskelbtini) išsituokusi, turinti du vaikus, vieno nepilnamečio vaiko atžbilgiu apribotos motinos teisės, nedirbanti, registruota darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, neteista, gyv. duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. M. nužudė žmogų.

Kaltinamoji I. M. 2013 m. balandžio 19 d., apie 16.00 val., bute, esančiame adresu duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su N. T. metu, tyčia sudavė jai du smūgius peiliu, padarydama pastarajai durtinę pjautinę žaizdą pilvo dešinėje, didžiosios taukinės pažeidimą ir dviejose vietose plonžarnės pasaito pažeidimą, aklą durtinį-pjautinį dešinio sėdmens sužalojimą. Po to, durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas su didžiosios taukinės ir plonžarnės pasaito pažeidimais komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl kurio N. T. mirė ir tokiu būdu tyčia ją nužudė.

Kaltinamoji kalta pagal jai pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad nužudytosios N. T. vyras yra jos vaikystės draugas, o su pačia nužudytąja ji susipažino maždaug 2012 metais. Su pastarąja santykiai buvo geri, draugiški, jos gyveno gretimuose namuose. 2013 m. balandžio 18 d. buvo abi susitikusios, gėrė alkoholinius gėrimus. Kitos dienos, t. y. balandžio 19 d., ryte, jai paskambinusi N., pakvietė ateiti pagerti kavos ir paklausė ar ji turi ko nors išgerti, kad “pataisyti sveikatą”. Nuėjus pas N., ši pasakė, kad jos vyras nueis nupirkti pigaus vyno. Ji (kaltinamoji) pastarajam davė keturis litus ir šis parduotuvėje nupirko 18 laipsnių stiprumo Anykščių vyno, kurį trise išgėrė. Namuose dar buvo N.s sūnus, bet jis vyno negėrė. Išgėrus nupirktą vyną, N. T. pasakė, kad dar nori išgerti ir paprašė jos nueiti pas A. V., kuris yra invalidas ir kurį ji (kaltinamoji) prižiūrėjo, bei iš jo pasiskolinti pinigų. Tuomet ji (kaltinamoji) nuėjo pas A. V. ir paprašė paskolinti dešimt litų. Pasiskolinusi pinigų, nusipirko butelį vyno ir vėl nuėjo pas N. T.. Ten jau buvo atėję jai iš matymo pažįstami P. M. ir N. G., kurie turėjo dar tris butelius vyno. Po to, jie visi (ji, N., jos vyras G. T., P. M. ir N. G.) gėrė vyną. Neužilgo G. nuėjo miegoti, o jie žaidė kortomis. Tai truko maždaug iki 15-16 valandos. Kartu buvo ir N. sūnus S. Jis vyno negėrė, o vėliau iš buto išėjo. P. M. ir N. G. nuėjo į laiptinę parūkyti. Tuo metu ji pasijuto apgirtusi, pasidarė bloga, todėl pasilenkusi prie stalo, užsnūdo. Besnaudžiant, pajuto, kad ją kažkas ėmė kratyti už kaklo, smaugti. Prasimerkusi, pamatė, jog tai N. T., kuri liepė jai eiti namo. Tuo pačiu metu pajuto kaip ši peiliu perrėžė jai riešą. Žaizda nebuvo gili, tačiau iš jos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet ji (kaltinamoji) atsistojo, atėmė iš N. peilį ir juo sudavė pastarajai vieną kartą į pilvo apačią. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų ir tuomet, jau gulinčiai ji sudavė peiliu dar vieną kartą į krūtinę. Po antro smūgio N. kažkaip atsistojo ir atsigulė ant suolo (virtuvinio kampo). Kodėl ji sudavė smūgius peiliu, paaiškinti negali. Peilis buvo juoda rankena, maždaug 12-25 cm ilgio. Neprisimena, ar iki šio momento su N. buvo koks nors ginčas dėl vyrų. Po smūgių ji (kaltinamoji), numėtusi peilį, iš buto išėjo. Bute iš jos peilio niekas neatiminėjo. Laiptinėje prasilenkė su P. M. ir N. G., bet jiems nieko nepasakė. Ar konflikto metu į virtuvę kas nors buvo užėjęs, pasakyti negali, kiek pamena ji nieko nematė. Išėjusi, iš karto nuėjo pas A. V., kuriam atidavė jam raktus, kartu parūkė ir išėjo. Tuomet kieme ją sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, nužudyti N. nenorėjo. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 105-107), kaltinamoji, be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad 2013 m. balandžio 19 d., apie 9.00 val., N. T. kvietimu, nuėjo į svečius pas ją namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten su N., jos vyru ir iš matyto pažįstamais vyrais K. ir P. gėrė vyną. Po kažkiek laiko N. vyras Ž. prisigėrė ir nuėjo miegoti, o jie toliau gėrė. Iš viso išgėrė apie keturis butelius Anykščių vyno. Kas vyko toliau, prastai prisimena, tik pamena, kad ji su N. pradėjo ginčytis dėl P., nes jis yra šios meilužis, ir N. pradėjo jai pavyduliauti dėl jo, kad jis skyrė jai daugiau dėmesio nes ji (kaltinamoji) prieš savaitę apsikirpo ir P. vis į ją žiūrėjo, o N. pasidarė pikta, kad jis į ją visą laiką žiūrėjo. Prisimena, kad po to vyrai kažkur išėjo ir ji su N. liko dviese virtuvėje. Jos sėdėjo ant suolo, N. atsistojo, paėmė nuo spintelės prie kriauklės didelį virtuvinį peilį juoda rankena, kuriuo brūkštelėjo jai per kairę ranką ir įpjovė. Iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet ji ištraukė iš N. rankos peilį, o N. tuo metu įsikabino jai ranka, ar rankomis į kaklą ir norėjo smaugti, bet ji pastarąją nustūmė ir ši nukrito ant suolo. Po to, ji (kaltinamoji) priėjo prie N. arčiau ir, dešinėje rankoje laikydama peilį, būdama labai supykusi ir susijaudinusi, dėl to, kad N. perpjovė jai ranką, nieko negalvodama, nevaldomai du kartus sudavė peiliu N. į pilvo sritį. Po šių veiksmų ji numetė peilį ir išėjo iš buto. Išėjusi iš buto, ji nuėjo pas A. V., pas kurį kažkiek pasėdėjo, parūkė ir išėjo. Netoli savo namo ją sulaikė policijos pareigūnai.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. T. parodė, kad nužudytoji N. T. yra jo motina. Įvykio dieną, apie 9.20 val. pas juos į namus atėjo mamos draugė I. M.. Kai jis atėjo į virtuvę parūkyti, mama su I. gėrė vyną. Vienu metu I. buvo kažkur išėjusi. Po to pas juos atėjo tėvų pažįstami P.ir N., kurie pasiūlė pažaisti kortomis. Grįžusi I. atsinešė 10,00 Lt, kuriuos davė vyrams ir jie nupirko tris butelius vyno ir visi virtuvėje gėrė. Po kažkiek laiko tėvas nuėjo į kambarį miegoti. Jis (S. T.) alkoholio negėrė, tik su mama, P. ir N. žaidė kortomis. Tai truko maždaug iki 14.30 val., po to jam paskambino draugas ir jis išėjo į kiemą žaisti futbolo. Būnant kieme jam paskambino tėvas ir pasakė, kad motina nužudyta. Grįžęs namo pamatė, kad atvažiavusi policija. Virtuvėje buvo mamos lavonas, net policininkai jo ten neįleido. Dar jam būnant namuose, konflikto tarp mamos ir I. nebuvo. Tik I. išgėrusi labai rėkavo, žiūrėjo kaip jie žaidžia kortomis, komentavo. Jo motina nepiktnaudžiavo alkoholiu, tačiau retkarčiais būdavo, kad ji užgerdavo, ir tai trukdavo apie tris dienas iš eilės, paskui vėl pusę mėnesio negerdavo. Jeigu kas nors nepatikdavo, būdama išgėrusi, mama parėkaudavo, mėgdavo papriekaištauti, išsakyti nuomonę. Vieną kartą mama buvo I. M. iš buto išvariusi namo. Tuomet I. labai rėkė ant mamos, išvadino ją visokiais keiksmažodžiais. Mamą laidojo jis, dalį pinigų pasiskolino. Iš viso laidotuvės išleido 2102,00 Lt, t. y. 1513 Lt už laidotuvių paslaugas sumokėjo laidojimo rūmams, bei dar išleido 1800,00 Lt. Buvo gavę laidojimo pašalpą 1400,00 Lt, kuri iš prašomos priteisti sumos yra išskaičiuota. Taip pat dėl mamos mirties jis su tėvu patyrė moralinę traumą ir jie yra padaryta neturtinė žala, kurią vertina 100 000,00 Lt ir prašo priteisti iš kaltinamosios. Jis labai pergyvena dėl mamos mirties, nes su mama buvo labai artimi, be mamos jam yra labai sunku, nemato prasmės gyventi. Yra vienturtis vaikas, gyvena su tėvu. Serga širdies liga, kuri po mamos mirties paūmėjo. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38, 39-40), nukentėjusysis S. T., be aukščiau aptartų aplinkybių parodė, kad 2013 m. balandžio 19 d., apie 12.00-14.00 val., jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena kartu su motina N. T. ir tėvu G. T.. Tuo metu pas juos užėjo pažįstamas P. M.. Po to beveik iškart atėjo pažįstama I., kuri kartais pas juos užeina. Jos su mama gėrė vyną. Tada jis su P. nuėjo į parduotuvę, kur nupirko dar tris butelius paties pigiausio vyno ir, eidami link namų, sutiko pažįstamą N. Kai jie grįžo, virtuvėje buvo motina ir I., o kambaryje miegojo tėvas. Maždaug apie 15.30 val. jam paskambino draugas, kuris pakvietė jį pažaisti krepšinį ir jis išėjo iš buto, kuriame liko jo motina, N., P., I. ir miegantis tėvas. Bendravimo metu, jie vartojo alkoholį. Matėsi, kad I. buvo agresyvi. Jis ne vieną kartą buvo pastebėjęs, kad I. išgėrusi būna labai arši. Tačiau tą jis nepastebėjo, kad ši su jo motina konfliktuotų, pyktųsi ir muštųsi. Grįžęs namo pamatė virtuvėje gulintį mamos kūną, ir daug policijos pareigūnų. Dėl jo mamos nužudymo patyrė ne tik moralinę žalą, bet ir turtinę. Jis pateikė laidojimo prekių ir paslaugų teikimo sutartį-užsakymą, kurią sudarė jo giminaitė L. M. G.. Už suteiktas paslaugas buvo sumokėta jo pinigais. Jam buvo suteikta vienkartinė pašalpa 1040,00 Lt, kurią gavo laidojimo rūmai, prieš tai išrašę sąskaitą-faktūrą. Bendra laidojimo suma Vilniaus laidojimo rūmuose už paslaugas buvo 2553,00 Lt, tačiau gavus 1040,00 Lt pašalpą, rūmai, šią sumą išskaičiavo ir jiems jis sumokėjo 1513,00 Lt. Dar jis sumokėjo 219,00 Lt už du vainikus ir 370,00 Lt už kūno paruošimą. Bendra jam padaryta turtinė žala sudaro 2102,00 Lt. Taip pat jam buvo padaryta moralinė žala, kurią vertina 100 000,00 Lt ir prašo priteisti iš kaltinamosios.

Liudytojas G. T. parodė, kad kaltinamąją pažįsta nuo vaikystės, nes gyveno kaimynystėje. Nužudytoji - jo žmona. Žmona nebuvo mėgėja išgerti, išgerdavo tik prie kompanijos ir tik silpnesnius gėrimus – alų, vyną.. Išgėrusi žmona nebūdavo agresyvi, kartais pradėdavo kitus mokyti gyvenimo tiesų. Kaltinamoji, kuomet išgerdavo, būdavo agresyvi, dažnai pradėdavo konfliktuoti su kitais asmenimis. 2013 m. balandžio 19 d. ryte jo žmonai paskambino I. ir paklausi ar ši turi kavos. Apie 10.00 val., ji atėjo ir atsinešė pyrago. Tuomet jis atnešė butelį vyno ir visi kartu išgėrė. Po to pas juos atėjo pažįstamo N. ir P., kurie taip pat atsinešė išgerti. Visi susėdo virtuvėje ir pradėjo gerti vyną. Jis šiek tiek išgėręs, užsinorėjo miego, nes prieš tai naktį nemiegojo, todėl nuėjo į kambarį ir užmigo. Paties įvykio jis nematė, nes tuo metu kitame kambaryje miegojo. Tik atvykę policijos pareigūnai jį prikėlė ir pasakė, kad nužudyta žmona. Bute dar buvo P. ir N. Žmoną laidojo sūnus su draugais. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52-53), liudytojas G. T., be aukščiau aptartų aplinkybių parodė, kad įvykio rytą, pas juos į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo jau išgėrusi kaimynė I. M.. Jo žmona N. padarė kavos, ir jos sėdėjo virtuvėje. Po to I. paprašė jo nueiti iki parduotuvės ir nupirkti vyno. Jis sutiko, I. padavė jam 5,00 Lt, ir jis atnešė vieną butelį vyno pavadinimu „Gaspadorius“. Kai jie buvo virtuvėje, jokių konfliktų nebuvo, bendravo draugiškai. Visi trise šiek tiek išgėrė, ir jis nuėjo į kambarį, nes blogai jautėsi, ir atsigulė į lovą, o N. su I. liko virtuvėje. Maždaug apie 14.00 val., į butą atėjo kaimynas P. ir nuėjo į virtuvę pas N. ir I.. Jis (liudytojas) atsibudo apie 16.00-17.00 val. Tuo metu bute buvo policijos pareigūnai ir medikai. N. gulėjo virtuvėje ant grindų. Po kiek laiko atbėgo sūnus.

Liudytojas P. M. parodė, kad pas G. ir N. kartais užeidavo, kartu išgerdavo alkoholinių gėrimų. Nukentėjusioji N. išgėrusi kartais būdavo ir agresyvi, pasipykdavo su vyru. Dėl I. charakterio nieko nežino, nes jos nepažinojo. 2013 m. balandžio 19 d., apie 12.00 val., G. pakvietus, jis su N.i atėjo pas T. į butą bei atsinešė du butelius vyno. Bute buvo N., G., jų sūnus ir I.. Po to jie visi kartu virtuvėje gėrė vyną. G., išgėręs apie porą taurelių, nuėjo miegoti, o jie liko virtuvėje ir jis, N., N., jos sūnus S. žaidė kortomis. I. nežaidė. Bežaisdami gėrė vyną. Po to S. paskambino draugas ir jis išėjo iš namų. Jie visi toliau liko virtuvėje. Maždaug po dešimties minučių moterys pradėjo pyktis, garsiai kalbėtis. Tada jis su N. išėjo į laiptinę parūkyti, o kai grįžo, išgirdo I., sakančią „tu, kalė. dar gyva?“. Tuo metu virtuvėje pamatė I., stovinčią su peiliu rankoje ir norinčia juo suduoti N. Po to pamatė kaip ji sudavė vieną smūgį N. į pilvą. N. pripuolė prie I. ir atėmė iš jos peilį. Tuo metu N. gulėjo, dar mirksėjo akimis. I. iš karto iš buto išėjo, pasakydama žodžius „jūs manęs nematėte“. Jie padėjo N. atsikelti ir atsigulti ant suolelio ir iš karto paskambino į policiją ir medikams. Po to jis pažadino G. ir pasakė apie įvykį. Peilis buvo virtuvinis, tačiau nepamena, kur N. jį padėjo po įvykio. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54-55), liudytojas P. M., be aukščiau aptartų aplinkybių parodė, kad 2013 m. balandžio 19 d., apie 12.00 val., jis V. M. gatvėje, sutiko pažįstamus N. G. ir S. Jie kartu nuėjo į RIMI parduotuvę, esančią adresu L. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kur nupirko du 0,7 l talpos butelius vyno. Po to jie nuėjo į pažįstamų butą, kurio virtuvėje buvo N. ir iš matymo pažįstama moteris vardu I. Ant stalo jau stovėjo atidarytas vienas vyno butelis. Tik užėjus, pastebėjo, kad tarp I. ir N. buvo kažkokių nesutarimų. Matėsi, kad jos jau buvo išgėrusios. Jiems bendraujant, toliau vartojant alkoholį, jos pradėjo vis labiau pyktis. Dėl ko jos pykosi, jis negali pasakyti. Po to apie 15.00-16.00 val. jis, S. ir N. išėjo į laiptinę parūkyti. Būdami laiptinėje, jokių garsų iš buto nesigirdėjo. Berūkant, S. kažkas paskambino, ir jis išėjo. Maždaug po penkių minučių parūkę, jie užėjo į butą. Pirmas įėjo jis, o iš paskos N. Užėjus į butą, jis pamatė, kad N. gulėjo ant suolo virtuvėje, o I. stovėjo virš jos, ir, rankose laikydama virtuvinį peilį, juo sudavė N. ne mažiau dviejų kartų į pilvo sritį. Peilis buvo tamsios spalvos rankena. N. užėjo į butą jam iš paskos. Jie pribėgo prie I. N. atitraukė ją nuo N., kuri vis gulėjo ant suolo. Tada N. iškvietė greitąją ir išėjo į lauką pasitikti medikų. I. išbėgo iš buto, sakydama, kad ir jie bėgtų, kad jų čia iš viso nebuvo ir, kad ji pati už viską atsakys. Jis liko bute kartu su N. Po to, į butą atėjo medikai ir pradėjo suteikinėti N. pagalbą. Netrukus užėjo N. su policijos pareigūnais. Medikai konstatavo N. mirtį. Kai I. išbėgo iš buto, jis nepastebėjo, kad rankose ji turėtų peilį. Taip pat jis nematė, kad I. bute būtų išmetusi peilį.

Liudytojas N. G. parodė, kad 2013 m. balandžio 19 d. jis pasiėmė butelį vyno ir, eidamas gatve, sutikau S. T. su P. Visi nutarė eiti pas S. namo išgerti. Turėjo gal du - tris butelius vyno. Namuose buvo N., I. ir G. Visi virtuvėje pažaidė kortomis, gėrė vyną. Kiek išgėrė vyno, neprisimena. G. nuėjo miegoti, o jie liko virtuvėje. Maždaug apie 15.00 val., S. kažkas paskambino, ir jis išėjo. Po to moterys dėl kažko pradėjo pyktis, todėl jis su P. išėjome į laiptinę parūkyti. Kai sugrįžo į butą, pamatė kaip I. su peiliu sudavė N. į pilvą ir pasakė „ką tu dar gyva?“. N. jau kaip ir susilenkus buvo, o I. stovėjo priešais ją ir sudavė peiliu vieną smūgį N., po to smūgio N. kaip ir atsigulė ant kampo. Tuomet jis, pripuolęs prie I., atėmė iš jos peilį ir padėjo ant spintelės. I. iš buto išėjo. Jie iš karto apie įvykį pranešė medikams. Jis išėjo į kiemą laukti medikų ir pamatė I., kuri paklausė, ko jis šia stovi ir liepė jam eiti namo. Tada jis atsakė, kad laukia greitosios pagalbos. Peilis buvo maždaug 20-25 cm. ilgio, tamsia rankena iš medienos. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteismini tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko, tik patikslina, kad virtuvėje moterys nesimušė. Kodėl jis nurodė tokias aplinkybes, paaiškinti negali. Galbūt, jam taip pasirodė.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 56-58), liudytojas N. G., be aukščiau aptartų aplinkybių parodė, kad 2013 m. balandžio 19 d., apie 10.00-11.00 val., jis kartu su draugais P., S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo pas S. namo. Prieš tai kioske S. nupirko kortų, o RIMI parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje - tris butelius 0,7 l talpos paties pigiausio vyno, kurio vieno kaina 4,99 Lt. Atėję į S. butą, kur jis gyvena su motina vardu N. ir tėvu Ge., virtuvėje buvo jo motina ir jam iš matymo pažįstama moteris, kurią pažinojo vardu. Prieš tai jis I. matė S. namuose gal du kartus. Jie užėjo į virtuvę, kur pradėjo gerti nupirktą vyną ir lošti kortomis. Bendraudamas pastebėjo, kad tarp moterų išsipliekė konfliktas, jos tampė vieną kitą už plaukų, stumdėsi, mušėsi rankomis. Dėl ko kilo konfliktas, jis taip ir nesuprato, nes nelabai klausė, bet kažką kalbėjo dėl vaikų, dėl abortų. Agresyvesnė buvo I., pirma puolė N. Jie ne vieną kartą jas skyrė, ir atrodė, kad jos apsiramino. Maždaug apie 15.00-16.00 val., jis, S. ir P. išėjo parūkyti į laiptinę. Būnant laiptinėje, jokių garsų iš buto nesigirdėjo. S. parūkęs kažkur išėjo. Maždaug po penkių minučių, parūkę, jie grįžo į butą. Pirmas įėjo P., o jis iš paskos. Užėjus, jis pamatė, kad N. guli ant suolo virtuvėje, kojos ant grindų, o I. stovi virš jos, rankoje laikydama peilį, kuriuo smūgiavo į N. pusę. Tuo metu jis dar buvo koridoriuje, nes ėjo paskui P. Tada jis su P. pribėgo prie I. ir patraukė ją į šoną. Jis pribėgo prie N., gulinčios ant suolo, ir patikrino jos pulsą, kuris dar jautėsi. Tada jis iš savo mobiliojo ryšio telefono pranešė apie sužalotą moterį 112 bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją. Paskambinęs 112, jis išėjo į lauką, norėdamas pasitikti medikus, ir tuo metu pastebėjo, kad I. staigiai išbėgo iš namo laiptinės ir dar jam pasakė, kad ir jis bėgtų iš čia. Medikams atgaivinti N. nepavyko ir konstatavo jos mirtį.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba policijos kuopoje. Buvo gautas iškvietimas, kad yra nužudytas žmogus ir policijos patruliai nuvažiavo į įvykio vietą. Taip pat pranešė, kad įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino. Jis taip pat vyko į vietą V. M. gatvėje, namo kieme, pamatė neblaivią moterį, kuri kažką šūkavo. Jos ranka buvo įpjauta. Moterį įsodino į tarnybinį automobilį bei po to pristatė į policijos skyrių. Jis bute nebuvo ir kitų įvykio aplinkybių nežino. Kadangi visko gerai neprisimena, prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 61), liudytojas A. P., be aukščiau aptartų aplinkybių parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK VTV MK patruliu. 2013 m. balandžio 19 d., dirbdamas kartu su vyr. patruliais A. T. ir S. S., apie 16.50 val., iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykdyta nusikalstama veika - nužudymas. Budėtojas pranešė, kad moteris, kuri pasišalino po minėto įvykio yra prie V. M. g. 47-ojo namo, Vilniuje. Atvykę nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, vaikų žaidimo aikštelėje pastebėjo moterį, kuri matėsi, kad buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jos kairė ranka buvo kruvina. Minėta moteris prisistatė vardu I. M.. Ji prisipažino, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, peiliu dūrė moteriai, kuri ją sužalojo peiliu į ranką.

Liudytojas D. V. parodė, kad 2013 balandžio 19 d. darbo metu gavo iškvietimą, kad sužalota moteris. Atvažiavus į butą, virtuvėje rado moteris be sąmonės, kitame kambaryje miegojo jos vyras, buvo dar vienas vyras, tačiau neatsimena ar jo ko nors klausė. Kiek pamena jis sakė, kad kita moteris dūrė peiliu. Nukentėjusioji dar buvo gyva, medikai bandė ją atgaivinti, bet nepavyko. Kadangi visko gerai neprisimena, prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62), liudytojas D. V., be aukščiau aptartų aplinkybių parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. 2013 m. balandžio 19 d. , dirbdamas kartu su patruliu M. P., apie 16.15 val., iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute peiliu sužalota moteris. Atvykus nurodytu adresu, lauke prie jų priėjo vyras, prisistatęs vardu N. G., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)-ame bute yra sužalota moteris. Kartu nuėję į butą, ten rado 73 GMP medikų brigadą, kuri gaivino moterį. Moteris buvo be sąmonės. Bute taip pat buvo vyras vardu P. M.. Užėjus į kitą kambarį, rado lovoje gulintį G. T., kuris miegojo. Maždaug po 20 minučių, medikai pranešė, kad moteris mirė. Visi bute buvę vyrai jiems aiškino, kad peiliu moterį sužalojo jos draugė vardu I. M..

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59-60), liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena adresu R. J. gatvėje, Vilniuje, yra pirmos grupės invalidas, beveik nevaikšto, nes turi problemų su kojomis. Apie penkis mėnesius pažįsta I. M., kuri gyvena netoli jo. Kadangi jis labai blogai vaikšto, pastaroji maždaug pora kartų per savaitę ateidavo pas jį, už jo pinigus nupirkdavo jam maisto. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2013 m. balandžio 19 d., dienos metu, pas jį užėjo I. ir paprašė paskolinti 10,00 Lt. Jis I. paskolino 10,00 Lt, jie kartu parūkė ir ši išėjo. Tą pačią dieną, maždaug apie 16.00-17.00 val., I. pas jį užėjo antrą kartą. Ji buvo susijaudinusi, išgėrusi, ant jos rankos matėsi kraujas. I. jam pasakė, kad susipyko su savo drauge N., kurią šis pažįsta iš matymo. N. puolė I. peiliu ir sužalojo jai ranką. Po to I. sakė, kad gynėsi ir, kaip jis suprato, ištraukė iš N. rankų peilį, kuriuo buvo sužalota. Apie tai, kad sužalojo N., I. nesakė. Jie pasėdėjo apie penkiolika minučių, parūkė ir ji išėjo.

Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš 5-ojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinių duomenų (t. 1, b. l. 3, 4, 5) matyti, kad apie įvykį policijai buvo pranešta 2013-09-19, 16.16 val. Pranešė privatus fizinis asmuo bei nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje įvyko konfliktas tarp moterų, viena moteris peilių dūrė kitai moteriai į pilvą bute adresu. Patikrinus gautą informaciją, nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusi moteris be sąmonės, 73 GMP brigada konstatavo moters mirtį. Bute yra neblaivių asmenų, kurie aiškino, jog išgertuvių metu tarp dviejų moterų kilo konfliktas, viena dūrė peiliu kitai moteriai ir iš buto pasišalino. 2013-04-19, 16.23 val., policijai pranešta, kad (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme bėgioja girta moteris, puolą kiemą tvarkančius žmones, gąsdina vaikus. 2013-04-19, 16.55 val., užfiksuota, kad į PK buvo iškviesti medikai, kad apžiūrėti įtariamąją. GMP 33 brigada apžiūrėję įtariamąją, nustatė jai nedidelį įpjovimą.

Iš palydimojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6) matyti, kad VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nuvykę pagal 2013 m. balandžio 19 d., 16.07 val. iškvietimą, konstatavo N. T., 46 metų amžiaus, mirtį.

2013-04-19 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 8) pasitvirtina, kad 2013-04-19, apie 16.15 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra peiliu sužalotas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, kieme prie jų priėjęs vyras N. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)-ame bute yra peiliu sužalota moteris. Bute buvo atvykysi GMP 73 medikų brigada, kuri gaivino sužalotą moterį. Bute dar buvo P. M. bei kambaryje miegantis sužalotosios vyras G. T.. Po 20 minučių medikai pranešė, kad moteris mirė. Bute buvę vyrai paaiškino, kad mirusią moterį peiliu sužalojo jos draugė I. M..

2013-04-19 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 9) pasitvirtina, kad 2013-04-19, gavus pranešimą, kad po įvykio pasišalinusi moteris randasi (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, nuvykus nurodytu adresu, prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo rado moterį, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, garsiai rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais . Jos kairė ranka buvo kruvina. Sulaikytoji I. M. prisipažino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dūrė peiliu moteriai, kuri jai peiliu sužalojo ranką.

Iš 2013-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių, schemos (t. 1, b. l. 11-25) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog buto virtuvėje yra išmėtyti daiktais, mėtosi tušti vyno buteliai. Virtuvės viduryje, ant grindų, ant nugaros guli moteriškos lyties lavonas. Ant moters drabužių, dešinės rankos matosi kraujo dėmės, ant moters krūtinės ir pilvo apačioje užklijuoti du krauju permirkę tvarsčiai, kuriuos nuėmus, matosi durtinės-pjautinės žaizdos, pilvo sritis aplink bambą, dešinė šlaunis, kakta ir nosis kruvini. Iš buto paimti penki peiliai (juodos spalvos rankena Nr. 1, žalios spalvos rankena Nr. 3 – rasti virtuvės įrankių indelyje, metaline rankena Nr. 2 – rastas ant koridoriuje stovinčios kėdės, du peiliai Nr. 4 ir Nr. 5 juodos spalvos rankenomis – rasti ant stalo virtuvėje).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-34) pasitvirtina, kad N. T. mirė nuo durtinio pjautinio pilvo sužalojimo su didžiosios taukinės ir plonžarnės pasaito pažeidimais. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2013 m. balandžio 19 d., 18.15-18.35 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo 2-6 val. laiko.

- durtinė pjautinė žaizda pilvo dešinėje, didžiosios taukinės pažeidimas ir dviejose vietose plonžarnės pasaito pažeidimas, aklas durtinis-pjautinis dešinio sėdmens sužalojimas;

- odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva pilve.

Sužalojimai išskyrus odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva padaryti aštraus duriančių-pjaunančių savybių turinčio daikto ar įrankio poveikyje, galimai peiliu. Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties, į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas tyrimo metu. Sužalojimai visumoje dėl didžiosios taukinės ir plonžarnės pasaito pažeidimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai konstatuoti N. T. lavone padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais

Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, padarymo mechanizmą bei makromorfologinis vaizdą lavono tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad po visų sužalojimų jai padarymo, N. T. galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių laiko.

N. T. lavono kraujyje rasta 3,15 %o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67-68) nurodyta, kad ant tirti pateiktų penkių peilių, paimtų bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykio vietos apžiūros metu, žmogaus kraujo nerasta. Ant I. M. striukės, palaidinės yra I. M. kraujas su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant N. T. marškinėlių ir kelnių yra N. T. kraujas su 99,99999999999999997% tikimybe.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 80-94) nurodyta, kad atlikus N. T. odos išpjovos su žaizdomis, drabužių ir penkių peilių kompleksinį trasologinį ir DNR-biologinį tyrimą, nustatyta, jog N. T. pilvo ir dešinio sėdmens žaizdos yra durtinės-pjautinės, padarytos plokščiu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankių, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį nevienodai išreikštomis briaunomis, pradinėje ašmenų dalyje neaštrius, likusioje aštrius ašmenis. Pilvo žaizdos ilgis odos išpjovoje 14,5 mm, o dešinio sėdmens žaizda 22,5 mm ilgio (kiaurinė dalis 14 mm), šios žaizdos kanalo gylis – apie 80 mm. N. T. žaizdos ir drabužių pažeidimai nepadaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4. Neatmetama galimybė, kad tirtos žaizdos ir drabužių pažeidimai padaryti peiliu Nr. 2 arba peiliu Nr. 5.

Iš aukščiau paminėto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad peilis Nr. 2 - metaline rankena buvo rastas ant kėdės prieškambaryje, peilis Nr. 5 plastmasine juoda rankena rastas virtuvėje ant stalo).

Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 1, b. l. 100) pasitvirtina, kad I. M. įvykio metu buvo neblaivi. 2013 m. balandžio 19 d., 17.36 val. jai nustatyta 1.57 promilių girtumas.

2013-06-26 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 113-117), kaltinamoji I. M. parodė 2013 m. balandžio 19 d. įvykio aplinkybes – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Laiptinę, kurioje yra N. T. butas bei butą Nr. (duomenys neskelbtini), bute parodė virtuvę, kurioje išgertuvių metu įvyko konfliktas su N. T., kurio metu ji, patėmusi iš N. T. rankos peilį, dūrė juo vieną kartą pastarąjai į pilvo sritį, po kurio ši nukrito ant kėdės, o ji (I. M.) į jos pusę numetė peilį ir iš buto pabėgo.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 119-120) pasitvirtina, kad I. M. nustatyti odos nubrozdinimai smakre ir kaklo dešinėje, odos įdrėskimas kairiajame dilbyje, kraujosruvos odoje nugaroje. Odos nubrozdinimai smakre ir kaklo dešinėje padaryti paveikus kietais bukais, buką briauną turinčiais daiktais; odos įdrėskimas kairiajame dilbyje padarytas aštrią briauną ar smaigalį turinčiu daiktu; kraujosruvos odoje nugaroje padarytos kietu buku daiktu tikėtina spaudžiant. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenustatyta.

Tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Odos nubrozdinimai smakre ir kaklo dešinėje bei odos įdrėskimas kairiajame dilbyje, pagal lokalizaciją yra savo ranka pasiekiami.

Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu būdu, t. y. grumtynių metu.

Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais.

Pagal 2013-04-21 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 148-149) buvo paimti I. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai.

Pagal 2013-04-21 Daiktų pateikimo protokolą, I. M. pateikė baltos spalvos striukę, žalios spalvos megztinį ir juodos spalvos ilgą sijoną.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios I. M. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. yra teisinga, kadangi ji kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajai du smūgius, padarydama pastarajai durtinę pjautinę žaizdą pilvo dešinėje, didžiosios taukinės pažeidimą ir dviejose vietose plonžarnės pasaito pažeidimą, aklą durtinį-pjautinį dešinio sėdmens sužalojimą, dėl ko durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas su didžiosios taukinės ir plonžarnės pasaito pažeidimais komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl kurio N. T. mirė ir tokiu būdu pastarąją tyčia nužudė.

Nors kaltinamoji kalta prisipažino, tačiau tvirtino, kad N. T. sužalojo staiga susijaudinusi ir gindamasi nuo jos neteisėtų veiksmų, nes pastaroji ėmė kratyti ją, suėmusi ranka už kaklo bei jai peiliu perpjovė ranką. Kaltinamoji aiškino, kad dėl neteisėtų N. T. veiksmų jos sveikatai ir gyvybei buvo kilęs realus pavojus.

Toks kaltinamosios aiškinimas iš dalies paneigiamas apklaustų liudytojų P. M. ir N. G. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad parūkę ir sugrįžę į butą, jie abu matė kaip virtuvėje I. peiliu sudavė du smūgius N. T. į pilvą, kuri tuo metu jau gulėjo ant grindų. Teisme abu liudytojai taip pat parodė, kad po smūgių sudavimo, kaltinamoji pasakė žodžius „tu, kalė, dar gyva?“ ir iš buto išėjo, kas patvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas pykčio pasėkoje. Netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes tokius parodymus jie davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymai buvo nuoseklūs. Juos pastarieji patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog I. M. veikė būtinosios ginties ar tariamosios ginties sąlygomis. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji atėmė iš N. T. peilį, t. y. reali grėsmė jos gyvybei ir sveikatai jau buvo išnykusi ir N. T. nebeturėjo galimybės įvykdyti savo kėsinimosi. Vienok, vietoj to, kad atėmusi peilį, jį kur nors padėtų, pašalinant galimybę nukentėjusiajai jį panaudoti, ji pati peiliu sudavė du smūgius nukentėjusiajai. Šios aplinkybės pilnai paneigia kaltinamosios versiją, jog ji taip gynėsi nuo N. T. neteisėtų veiksmų ir galėjo viršyti būtinosios ginties ribas.

Byloje taip pat nenustatyta, kad kaltinamoji nužudė N. T., būdama didžiai susijaudinusi dėl nukentėjusiosios pavartoto įstatymams priešingo smurto.

Veika pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kvalifikuotina tik tada, kai dėl nukentėjusiojo neteisėto poelgio kaltininkas staiga labai susijaudinęs (būdamas fiziologinio afekto būsenos) nužudo nukentėjusįjį. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis yra tuomet, kai sumanymas, pasiryžimas nužudyti (tiesioginė tyčia) ar smurtauti (gyvybės atėmimo atžvilgiu netiesioginė tyčia) kyla staiga dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų ir įgyvendinamas tuoj pat, esant labai susijaudinus. Jeigu sumanymas kilo anksčiau ir nusikaltimas buvo numatyta, arba jeigu staiga kilusi tyčia nebuvo realizuota tuoj, tiesiogiai reaguojant į neteisėtus veiksmus, o vėliau, atsipeikėjus, nužudymas negali būti kvalifikuojamas, kaip padarytas didžiai susijaudinus.

Byloje nustatyta, kad dar iki išeinant P. M. ir N. G. parūkyti, abi moterys pykosi. Tą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati kaltinamoji, aiškindama, kad su N. T. pykosi, nes ši ėmė pavyduliauti dėl to, kad į ją (kaltinamąją), vienas iš vyrų vis žiūrėjo. Taigi, gana įtempti santykiai tarp abiejų moterų buvo dar prieš tam tikrą laiką iki smūgių peiliu sudavimo. Liudytojai P. M. ir N. G. paaiškino, kad po suduotų smūgių, kaltinamoji plūdo sužalotąją, sakydama jos atžvilgiu grasinančius žodžius. Taigi, visos šios aplinkybės paneigia tai, kad kaltinamoji dėl nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų – rankos perpjovimo, buvo didžiai susijaudinusi ir tai įtakojo smūgių peiliu sudavimą nukentėjusiajai. Tokie nukentėjusiosios veiksmai šiuo atveju gali būti vertinami tik kaip provokuojantys ir turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad I. M. kilusio asmeninio konflikto su N. T. metu, tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajai du smūgius peiliu į pilvo ir sėdmenų sritis, dėl ko durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas su didžiosios taukinės ir plonžarnės pasaito pažeidimais komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, dėl kurio N. T. mirė. Todėl I. M. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su N. T. mirtimi. Kaltinamosios veiksmai yra tyčiniai. Sudavusi nukentėjusiajai smūgius peiliu, I. M. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti, sudavusi smūgius nukentėjusiajai, tokioje būklėje ją ir paliko, t. y. buvo abejinga tam, kad nuo padarytų sunkių sužalojimų ši gali mirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad I. M. tyčia nužudė N. T.. Kaltinamoji, suduodama smūgį peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą, suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, I. M. nužudė N. T., veikdama netiesiogine tyčia. Jos veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto, būdama girta, kas yra įrodyta alkotesterio parodymais (t. 1, b. l. 100) ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.) ir, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 10 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos BK skyriuje, kai yra atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį. Teismas mano, kad kaltinamajai skirtina bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tris jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji nusikalto būdama neblaivi, iš bylos dokumentų - teismų sprendimų, Vilniaus miesto socialinės paramos centro duomenų (t. 1, b. l. 170-173, 174-185) matyti, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko jai neterminuotai yra apribotos motinos teisės į du nepilnamečius vaikus. Teismas, vertindamas kaltinamosios padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamosios nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jai turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus.

Kaltinamajai skirtinos bausmės trukmė sankcijos vidurkio ribose mažintina atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Kaltinamoji nužudė N. T. esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pati nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, jos pačios neteisėtas elgesys (perpjovimas peiliu kaltinamosios ranką) įtakojo kaltinamosios tolesnius neteisėtus veiksmus, nors tai ir nepateisina kaltininkės poelgio. Taip pat atsižvelgiama į tai, kaltinamoji anksčiau neteista, į narkologinę įskaitą neįrašyta, psichiatrijos įstaigose negydyta, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir dalį neturtinės žalos, iš karto po įvykio kaltinamoji nesislėpė, neslėpė nusikaltimo, prisipažino nužudžiusi. Paminėtos aplinkybės švelnina jos atsakomybę bei mažina veikos pavojingumo laipsnį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, I. M. nustatytina minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė, numatyta baudžiamojo įstatymo už kaltininkės padarytą veiką.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), perduoti pagal Vilniaus apskrities VPK NTV SNTS tyrėjos 2013-11-29 nutarimą (t. 1, b. l. 95), 2013-12-02 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 96) – žiedas, raktai grąžintini I. M., peiliai Nr. 2 ir Nr. 5, nukentėjusiosios N. T. drabužiai – marškinėliai, kelnės, kelnaitės sunaikintini, peiliai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 grąžintini S. T., taip pat perduoti pagal Vilniaus apskrities VPK NTV SNTS tyrėjos 2013-09-18 nutarimą (t. 1, b. l. 76), 2013-09-27 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77) – baltos spalvos striukė, žalios spalvos megztinis, juodos spalvos sijonas grąžintini I. M., N. T. kraujas grupei plastikiniame maišelyje, I. M. seilių pavyzdžiai sunaikintini.

Civilinis ieškovas S. T. prašė priteisti iš kaltinamosios 2102,00 Lt mirusiosios laidojimo išlaidų atlyginimo. Civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 46-50), todėl tenkintinas.

Įstatyme numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Įstatymas ir teismų praktika nenumato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), nepateikia universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti neturtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis S. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, nes buvo nužudyta jo motina. Taigi, jam buvo padaryta neturtinė žala. Vienok, įvertinus visas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamoji niekur nedirba, pajamų bei turto neturi, iš jos yra priteisti alimentai dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, teismas mano, kad civilinio ieškovo prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamosios priteistina 40 000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. balandžio 10 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.

Kardomąją priemonę I. M. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (duomenys neskelbtini), Vilniuje), perduotus pagal Vilniaus apskrities VPK NTV SNTS tyrėjos 2013-11-29 nutarimą (2013-12-02 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) – žiedą, raktus grąžinti I. M., peilius Nr. 2 ir Nr. 5, nukentėjusiosios N. T. drabužius – marškinėlius, kelnes, kelnaites sunaikinti, peilius Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4 grąžinti S. T., taip pat perduotus pagal Vilniaus apskrities VPK NTV SNTS tyrėjos 2013-09-18 nutarimą (2013-09-27 kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) – baltos spalvos striukę, žalios spalvos megztinį, juodos spalvos sijoną grąžinti I. M., N. T. kraują grupei plastikiniame maišelyje, I. M. seilių pavyzdžius sunaikinti.

Priteisti iš I. M. nukentėjusiojo S. T. naudai 2102,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą du litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 40 000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.