- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- T-13-224/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- K. V.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.1Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-190 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. V. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta 12 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2011 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 14 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. balandžio 24 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo K. V. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gruodžio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-190 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam K. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau nuteistasis buvo teistas tik vieną kartą, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis laikėsi jam nustatytų probacijos sąlygų ir jų nepažeidė. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nuteistasis nepažeidinėja, jis dirba. Laisvėje nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kur ir vyks gyventi, jeigu jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Laisvėje nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini), viso šios bausmės atlikimo laiku jis taip pat dirba – pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu – (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo elektriko specialybę. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja dirbti (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys leidžia teigti, jog nuteistojo motyvacija darbui yra pakankamai stipri. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos jis sprendžia. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja telefonu. Todėl, tikėtina, jog artimųjų palaikymas padės jam laisvėje lengviau integruotis į visuomenę. Siekdamas išspęsti turimą alkoholio vartojimo problemą, nuteistasis dalyvavo Anonimių alkoholikų grupės veikloje. Nuteistasis yra emociškai gan stabilus, nusiteikęs geranoriškai, kalbus, jo savivertė adekvati, jis pasitiki savimi. Nuteistasis turi išsikėlęs aiškius ateities tikslus, žino žingsnius, būtinus savo tikslų įgyvendinimui. Už nepriekaištingą elgesį bei darbą nuteistasis buvo paskatintas 9 kartus. Viso bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau šios nuobaudos jau yra nebegaliojančios, nuo paskutinės drausminės nuobaudos skyrimo jau praėjo daugiau nei 3 metai. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o tai leidžia manyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme. Nuteistasis atsižvelgė ir į ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 26 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip žema. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-190 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju šios bausmės atlikimo metu nuteistojo K. V. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam K. V. formaliai jau galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi, įgijo profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo ne kartą skatintas. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo kaltės pripažinimo bei gailėjimosi, tačiau ši aplinkybė nedaro esminės reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, kadangi ji jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl šiuo atveju tokia aplinkybė vertinama tik nustatytų aplinkybių visumos kontekste.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis K. V. anksčiau jau buvo teistas vieną kartą. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą 11 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (nužudymas) padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis ir sugebėjo išbūti nepažeidęs jam nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau vėliau jis ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo priskiriamą prie labai sunkių. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirta kriminalinė bausmė bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksnius pašalinti.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, dar būdamas laisvėje, įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio specialybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo elektriko specialybę. Laisvėje nuteistasis pagrinde dirbo (duomenys neskelbtini). Jis dirbdavo tiek oficialiai, tiek ir nelegaliai. Nuo 2013 metų nuteistasis bausmę atliko darbo būryje ir jis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini). Laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš savo atlyginimo, be to, jis dar gaudavo ir pajamų už nelegalų darbą. Nors nuteistasis yra nurodęs, jog, išėjęs į laisvę, jis ketina legaliai įsidarbinti, tačiau, vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis nevengė ir nelegalaus darbo, todėl toks nuteistojo teiginys dėl jo įsidarbinimo negali būti sureikšmintas, kadangi tai neduoda jokių garantijų dėl to, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Kaip jau minėta, pats nuteistasis pripažino, kad pajamas laisvėje jis gaudavo ir iš nelegalaus darbo. Ypač svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis tebeturi itin didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 32 880,39 Eur, iš kurių jis teatlyginęs tik menką dalį – 3 606,29 Eur. Per paskutinius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 579,52 Eur, iš kurių jis per tą patį laikotarpį išleido 1 178,31 Eur. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę itin stipriai apsunkins tokie dideli turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, o tą jis protegavo dar ir iki šios bausmės atlikimo.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog ankstesnį nusikaltimą nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje. Nuteistojo teigimu, narkotinių medžiagų jis nevartoja. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas neblaivus. Pats nuteistasis pripažino, jog laisvėje jis gan dažnai vartodavo alkoholį ir neblaivus smurtaudavo prieš savo sugyventinę, kai ši negamindavo maisto ar nesitvarkydavo buityje. Nuteistasis yra išsituokęs, jis palaiko socialinius ryšius su savo broliu ir sūnėnu. Jie susiskambina telefonu, tačiau pasimatymų metu nuteistasis paskutinį kartą buvo lankytas tik 2016 metais. Nuteistasis yra emociškai gan stabilus, pokalbio metu jis kalbus, stengiasi būti atviras. Nuteistasis ganėtinai savimi pasitiki, jis neigia autoagresyvų elgesį. Pokalbio metu nuteistasis stengiasi būti aktyvus, tačiau, kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus, jis susimąsto, kiek susijaudina. Nuteistasis sugeba atpažinti jo nusikaltimus įtakojusius veiksnius. Vienu pagrindinių tokių veiksnių pats nuteistasis įvardino ankstesnį besaikį alkoholio vartojimą. Nuteistojo teigimu, jis pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį tuomet, kai jo šeimoje sustiprėjo tarpusavio nesutarimai, atsirado dažnesnės komandiruotės į kitą miestą darbo reikalais arba jam susitikus senus pažįstamus, kurie irgi nevengė alkoholio vartojimo. Nuo 2011 metų nuteistasis pradėjo itin stipriai vartoti alkoholį, kaip jis pats nurodė, jog „nebuvo blaivios dienos“. Būtent besaikis alkoholio vartojimas, sveikos nuovokos praradimas ir paskatino nuteistąjį pasielgti itin agresyviai, smurtauti prieš savo sugyventinę. Labai sunkų smurtinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė taip pat būdamas neblaivus, tokio savo poelgio jis nesuvokia ir tokios savo elgsenos nepateisina. Pats nuteistasis pripažino, jog jis turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau bausmės atlikimo metu jis neskubėjo spręsti šią problemą. Būtina akcentuoti ir tai, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad netgi ir šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nevengė alkoholio vartojimo ir buvo baustas drausmine tvarka būtent už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Tokia aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja ypač neigiamai. Pažymėtina, jog turimą opią alkoholio vartojimo problemą nuteistasis pradėjo spręsti tik nuo 2019 m. liepos 26 d., kuomet jis ir pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Šiuo atveju, akivaizdu, jog tokį nuteistojo pasirinkimą įtakojo vien tik galimas jo lygtinio paleidimo klausimo svarstymas. Teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio priklausomybei. Tuo abejoti dar labiau skatina ir nustatytas faktas dėl alkoholio vartojimo net ir šios bausmės atlikimo metu.
Teismas pažymi, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 9 kartus paskatintas ir 2 kartus baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų jau nebeturi. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas, interneto modemo turėjimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi 9 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 26 balais pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 5 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 21 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta alkoholio vartojimas bei smurto naudojimas artimoje aplinkoje. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 3 metai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo K. V. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis K. V. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-190 dėl nuteistojo K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-190 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. V.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.