Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-25 · Byla Nr. Iv-32-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
Iv-32-414/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01140-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-32-414/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01140-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. T., jo atstovui adv. Viliui Masiuliui, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Andriuškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir įpareigojimo išmokėti delspinigius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 2d. iki 2011 m. rugsėjo 2d. 14428,88lt. darbo užmokesčio skirtumą ir įpareigoti atsakovą išmokėti A. T. 0,06 procentus delspinigių nuo 2009 m. vasario 2d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jis paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. AP-214, įsigaliojusiu 2009 m. vasario 2 d., jis iš Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigų (A lygio 12 kategorija) buvo perkeltas į Urbanistikos skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-491-353/2009 panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. AP-214, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi Nr. A146-702/2010 Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. AP-214, jo pažeistos teisės realiai nebuvo atkurtos iki 2011 m. rugsėjo 1 d., nes nurodytu laikotarpiu dirbo žemesnėse pareigose ir gavo mažesnį darbo užmokestį. 2011 m. spalio 28 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl darbo užmokesčio skirtumo nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. išmokėjimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. R15-949-(Tl989(2) Dėl darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo informavo, kad darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimui nėra teisinio pagrindo ir tai padaryti atsisakė. Mano, kad įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo pripažinta, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. AP-214 perkelti pareiškėją A. T. į žemesnes pareigas yra neteisėtas, yra pakankamas pagrindas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai išmokėti pareiškėjui 14428,88 Lt darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d., kurį pareiškėjas dirbo mažiau apmokamą darbą ir išmokėti delspinigius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad A. T. į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pareigas priimtas nuo 1997 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. AP-240, atsižvelgiant į A. T. 2004 m. vasario 10 d. sutikimą, pareiškėjas nuo 2004 m. vasario 11d. perkeltas į Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. AP-214 A. T. nuo 2009 m. vasario 2 d. perkeltas iš Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigų į Urbanistikos skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, paliekant trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjui A. T. 2009 m. vasario 18 d. sutikus, jis tarnybinio kaitumo būdu Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AP-376 nuo 2009 m. kovo 5 d. perkeltas į Sąlygų sąvadų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 10 kategorija). Kauno apygardos teismo 2009-05-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-491-353/2009 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. AP-214 buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-702/2010 Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-15 sprendimą paliko nepakeistą. Remiantis teismų procesiniais sprendimais Administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. AP-214 buvo panaikintas. Tačiau liko galioti 2009-03-04 Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP-376, kuriuo nuo 2009 m. kovo 5 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Sąlygų sąvadų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 10 kategorija). Atkreipė dėmesį, jog, pareiškėjas ginčijo 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. AP-214, kuris vėliau teismų procesiniais sprendimais buvo panaikintas, tačiau neginčijo Administracijos direktoriaus 2009 m, kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376, kuriuo, esant paties pareiškėjo 2009 m. vasario 18 d. sutikimui, pareiškėjas buvo perkeltas į Sąlygų sąvadų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 10 kategorija). Taigi, laikytina, jog pareiškėjas su perkėlimu sutiko, žinojo apie sumažėsiantį darbo užmokestį ir šios aplinkybės neginčijo. Todėl kelti reikalavimų, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, su kuo pats laisva valia sutiko, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjas dar 2009 m. kreipdamasis į teismą dėl Administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. AP-214 panaikinimo, reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumo) taip pat nekėlė, todėl pagrįstai laikytina, kad su jam mokamu darbo užmokesčiu sutiko ir nelaikė, kad jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti. Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, santykiams tarp A. T. ir atsakovo yra taikytinos LR DK nuostatos, taip pat taikytini ir šiame teisės akte nustatyti sutrumpinti darbo santykiams ginčyti senaties terminai, t.y. vienas mėnesis nuo Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376 priėmimo, net jei su valstybės tarnautojais nėra sudaroma darbo sutartis. Tačiau pareiškėjas šio administracinio akto neskundė, be to, šio reikalavimo nekėlė ir ginčydamas 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. AP-214, todėl pagrindo priteisti jam darbo užmokesčio skirtumą, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. AP-214 A. T. nuo 2009 m. vasario 2 d. perkeltas iš Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigų į Urbanistikos skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, paliekant trečią kvalifikacinę klasę (bl. 41), o pareiškėjui A. T. 2009 m. vasario 18 d. sutikus, jis tarnybinio kaitumo būdu Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AP-376 nuo 2009 m. kovo 5 d. perkeltas į Sąlygų sąvadų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 10 kategorija) (bl. 42-43). Kauno apygardos teismo 2009-05-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-491-353/2009 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. AP-214 buvo panaikintas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-702/2010 Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-15 sprendimą paliko nepakeistą (bl. 8-16). Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-702/2010 ir atsižvelgdamas į pareiškėjo sutikimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. AP-1052 A. T. buvo perkeltas nuo 2011-08-01 paliekant trečią kvalifikacinę klasę į Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (bl. 44), t. y. šiuo įsakymu jam buvo sugrąžinta A lygio 12 kategorijos pareigybė. 2011 m. spalio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl darbo užmokesčio skirtumo nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. išmokėjimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. R15-949-(Tl989(2) Dėl darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo informavo, kad darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimui nėra teisinio pagrindo ir tai padaryti atsisakė (bl. 17-19).

Šioje byloje kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 2d. iki 2011 m. rugsėjo 2d. 14428,88lt. darbo užmokesčio skirtumą ir įpareigoti atsakovą išmokėti A. T. 0,06 procentus delspinigių nuo 2009 m. vasario 2d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomas priteisti darbo užmokesčio skirtumas nurodomas laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d., t.y. nuo to laikotarpio kai Administracijos direktorius priėmė sprendimą, kuris vėliau teismo panaikintas, jog A. T. perkeliamas nuo 2009 m. vasario 2 d. iš Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigų į Urbanistikos skyriaus A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, paliekant trečią kvalifikacinę klasę, iki tol, kol Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. AP-1052 nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. paliekant trečią kvalifikacinę klasę Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vyriausiasis specialistas perkeltas į Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, pareiginės algos koeficientas 5,64 (bazinio dydžio).

Atsakovas reikalavimo nepagrįstumą grindė tuo, jog pareiškėjas ginčijo 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. AP-214, kuris vėliau teismų procesiniais sprendimais buvo panaikintas, tačiau neginčijo Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376, kuriuo, esant paties pareiškėjo 2009 m. vasario 18 d. sutikimu, pareiškėjas buvo perkeltas į Sąlygų sąvadų poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 10 kategorija). Taigi, laikė, jog pareiškėjas su perkėlimu sutiko, žinojo apie sumažėsiantį darbo užmokestį ir šios aplinkybės neginčijo, be to, pareiškėjas dar 2009 m. kreipdamasis į teismą dėl Administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. AP-214 panaikinimo, reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumo) taip pat nekėlė, todėl manė, kad su jam mokamu darbo užmokesčiu sutiko ir nelaikė, kad jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas neginčijo Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376, o 2009 m. kreipdamasis į teismą dėl Administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. AP-214 panaikinimo, reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumo) taip pat nekėlė, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. AP-1052 (bl. 44) patvirtina, kad 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376 neginčijimas ir reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumo) nekėlimas, nebuvo kliūtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio pagrindu atkurti buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti pagrįstų motyvų, kurių pagrindu buvusi iki ginčijamo akto padėtis buvo atkurta tik 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. AP-1052, o ne anksčiau. Tokiu būdu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. AP-1052 priėmimas patvirtina, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010-05-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-702/2010 Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-15 sprendimą palikus nepakeistą, atsakovas privalėjo atkurti buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje nurodyta, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio prasmę, akto panaikinimo teisinės pasekmės siejamos su sprendimo, kuriuo panaikinamas skundžiamas aktas, įsiteisėjimu.

Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-702/2010 Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-15 sprendimą paliko nepakeistą, o kaip jau buvo paminėta, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti pagrįstų motyvų, kurių pagrindu buvusi iki ginčijamo akto padėtis buvo atkurta tik 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. AP-1052, o ne nuo Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-15 sprendimo įsiteisėjimo, yra pagrindas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 7040,39lt. darbo užmokesčio skirtumą tik už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 1d., nes iki 2010 m. gegužės 25 d. darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376 pagrindu (bl. 43), o šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga (bl. 52, 54-56). Toks priteisimas neprieštarauja DK 301 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Teismas atmeta atsakovo atstovės nurodytą aplinkybę, jog 2011m. spalio 28 d. pareiškėjui pasikreipus į darbdavį ir dar 2011 m. gruodžio 15 d. gavus neigiamą atsakymą, pareiškėjas praleido terminą ginčyti atsakovo sprendimą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje yra išaiškinusi, kad vidaus administracinio akto, kuriuo nutarta nemokėti valstybės tarnautojui priklausančio darbo užmokesčio skirtumo, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638-2005).

Teismas sprendžia, jog pareiškėjui neginčijus Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. AP-376, o tokia teisė jam buvo išaiškinta (bl. 66) ir 2009 m. kreipiantis į teismą dėl Administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr. AP-214 panaikinimo, reikalavimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumo) taip pat nekėlus, nėra pagrindo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (skirtumo) už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 2d. iki 2011 m. rugsėjo 2d., nors pareiškėjas ir nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo. Teismas atmeta nurodytą aplinkybę, kad vien tik 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. AP-214 panaikinimas suteikia teisę reikalauti darbo užmokesčio skirtumo už visą laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

Pareiškėjas už pavėluotą darbo užmokesčio skirtumo sumokėjimą taip pat prašo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui delspinigius. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Darbo kodekso 27 straipsnis nustato bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą visiems iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, jeigu šis kodeksas ar kiti darbo įstatymai nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Todėl skaičiuojant delspinigių išieškojimo senaties terminą remtis Civilinio kodekso (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) normomis dėl sutrumpinto ieškinio senaties terminio ieškiniams dėl delspinigių nėra pagrindo. Tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A14-1163/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-784/2011 nurodė, „kad, vertinant reikalavimą priteisti delspinigius, reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, taikant svarstomas teisės normas, būtina vadovautis Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalies nuoroda į darbdavio kaltę, t. y. pareigos mokėti delspinigius atsiradimas turi būti siejamas su darbdavio kalte, o ne darbuotojo kaltės nebuvimu, kaip tai nurodyta Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Darė išvadą, kad, sprendžiant delspinigių už darbo užmokesčio (jo dalies) mokėjimo pavėlavimą priteisimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar dėl tokio pavėlavimo yra kalta darbo užmokestį išmokanti institucija“.

Pareiškėjas ir jo atstovas darbdavio kaltę siejo su 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. AP-214 priėmimu. Tačiau šis įsakymas susijęs su tarnybinės veiklos vertinimu, o ne su pavėluotai išmokamu darbo užmokesčiu, o kitokių darbdavio kaltės aplinkybių nenurodė. Remiantis aukščiau išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija darbo užmokestį pareiškėjui ginčo laikotarpiu mokėjo vadovaudamasi galiojančiais valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. AP-367, kurio pareiškėjas neginčijo ir nenustačius darbdavio kaltės už pavėluotą darbo užmokesčio skirtumo sumokėjimą, skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos A. T. už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 1d. 7040,39lt. darbo užmokesčio skirtumą.

Likusioje dalyje A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis