Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999 m. rugpjūčio 12 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laivės atėmimu 2 metams;

2. 2001 m. sausio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laivės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo likusios bausmės dalies atlikimo atleistas;

3. 2001 m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 111 straipsnio 1 dalį, 104 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;

4. 2005 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskiriant laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams;

5. 2010 m. gegužės 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda;

6. 2010 m. spalio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams bei 20 MGL (2600 Lt) bauda;

7. 2016 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. K. 2018 m. balandžio 1 d., apie 12.45 val., Panevėžio r., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – 2018 m. balandžio 1 d., 12.54 val., alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARYK-0099, jam nustatytas 1,71 promilės girtumas (pagal 2018 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 3197/2018(01) Ž. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilių etilo alkoholio), kol jį kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, sustabdė ir neblaivumą patikrino policijos pareigūnai.

Kaltinamasis Ž. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 12.00 val., automobiliu Renault, valstybinio numerio neprisimena, išvažiavo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., kur vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Prieš išvažiuodamas į namus dar išgėrė vieną skardinę alaus, nes buvo prasta sveikata. Netoli Panevėžio miesto sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė girtumą. Jau nepamena, kiek promilių buvo nustatyta. Pareigūnų buvo pristatytas į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti. Supranta, kad neblaiviam vairuoti negalima, tačiau vairavo, nes reikėjo būtinai grįžti į namus. Gailisi dėl tokių savo veiksmų (b. l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo A. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018 m. balandžio 1 d., nuo 7 val. iki 19 val., Panevėžio apskrityje, dirbo kartu su specialistu L. D.. Apie 12.45 val. per radijo ryšį gavo informaciją, kad keliu Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, įtariama, neblaivus. Kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, sustabdė automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė savo asmens tapatybės kortelę, išduotą Ž. K. vardu, ir paaiškino, kad teisė vairuoti jam buvo atimta, o pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė sąlygų teisei vairuoti susigrąžinti. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARYK-0099, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0635363, buvo nustatytas vidutinis (1,71 promilių) girtumo laipsnis. Vairuotoją pristatė į Panevėžio Respublikinę ligoninę kraujo tyrimo paėmimui ir girtumo nustatymui. Iš Panevėžio ligoninės Ž. K. buvo pristatytas į Panevėžio OVS laikinojo sulaikymo patalpas. Už vairavimą transporto priemonės neturint šios teisės ir už neapdraustos transporto priemonės vairavimą Ž. K. surašė ANK protokolą (b. l. 24-25).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Ž. K. (b. l. 21).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuras – benzinas, variklio darbinis tūris 1783 cm³, variklio galia 66 kW/89 AG, 1995 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2018 m. gegužės mėn. yra 389 eurai be PVM mokesčio ir 470 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 22).

Iš 2018 m. balandžio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3197/2018 (01), matyti, kad Ž. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. jis vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis Ž. K. teistas (b. l. 32-54), baustas administracine tvarka (b. l. 58-71), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 57), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 72-73). Ž. K. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99-101), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia bausmė – bauda. Nors prokuroras pareiškime nurodo, kad bauda turėtų būti skaičiuojama 1 MGL prilyginant 37,66 Eur, tačiau pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. MGL dydis baudoms yra 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta po 2018 m. sausio 1 d., baudos dydis skaičiuotinas būtent pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą. Baudos mokėjimo terminas, atsižvelgiant į duomenų apie kaltinamojo turtą nebuvimą, nustatytinas ilgesnis nei du mėnesiai.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 1 d., 12.54 val., iki 2018 m. balandžio 2 d., 13.50 val. (2 paros).

Baudžiamuoju įsakymu prokuroras kaltinamajam prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Teismas nustatė, kad specialios teisės vairuoti transporto priemones Ž. K. nėra įgijęs.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį Ž. K. charakterizuojančią medžiagą (baustas ir už šiukščius KET pažeidimus), sprendžia, kad kartu su bausme taikytina ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus. Pažymėtina, jog nors Ž. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnio numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Prokuroras taip pat prašo kaltinamajam skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo metu Ž. K. vairuotą transporto priemonę – automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam Ž. K. (b. l. 21), todėl šiuo atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, minėtas automobilis konfiskuotinas. Teismo vertinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pagrįstas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo pripažinti proceso išlaidomis 36,30 Eur automobilio priverstinio nuvežimo išlaidas bei 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki kol automobilis bus konfiskuotas (ar grąžintas). Tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrįstos tik išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą – 36,30 Eur, kurios priteistinos iš Žydrūno K. P. apskrities VPK naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir Ž. K. paskirti galutinę 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 1 d., 12.54 val., iki 2018 m. balandžio 2 d., 13.50 val. (2 paras), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad Ž. K. neatlikta bausmės dalis yra 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti Ž. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti Ž. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš Ž. K. 36,30 Eur proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą Panevėžio apskrities VPK naudai, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą LT 19 7044 0600 0782 8723 esančią AB SEB bankas.

Išaiškinti Ž. K., kad jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti Ž. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.