Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

įstatyminiam atstovui Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenantis vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2014-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams;

2) 2014-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams;

3) 2014-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-12 ir 2014-05-23 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams;

4) 2014-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014-08-28 ir su 2014-02-12 bei 2014-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir dešimčiai dienų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. B. atvirai pagrobė svetimą turtą: M. B. 2016 m. liepos 25 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslą įvykdyti vagystę, atėjo į „Aušrinės“ šeimynos kambarį, esantį Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ III aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvirai, matant V. B., pagrobė Klaipėdos vaikų globos namams „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį televizorių „Samsung LCD LE32D450“, 365,79 eurų vertės. Iš viso pagrobė Klaipėdos vaikų globos namams „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 365,79 eurų.

Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tikslios datos nepamena, kai buvo sugalvojęs išnešti televizorių. Jam reikėjo pinigų, nes jis buvo skoloje 100 eurų ir turėjo tą skolą grąžinti. Pažiūrėjo, kad jo grupėje nėra auklėtojų, suvyniojo televizorių į antklodę ir nunešė už ūkinio pastato. Su draugais nunešė ir pardavė televizorių nepažįstamam žmogui už 100 eurų. Tuo metu, kai nešė televizorių, kambaryje buvo jo septyniolikmetė sesuo, kuri žaidė kompiuteriu. Nurodė, kad žalą atlygino iš savo sąskaitos, nes gauna našlaičio pašalpą. Taip pat nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi, padarė išvadas, todėl daugiau taip nesielgs. Paaiškino, kad yra baigęs dešimt klasių, mokėsi profesijos, bet aptingo, šiuo metu ruošiasi ieškotis darbo, kai tik jam sukaks 18 metų, užsiregistruos darbo biržoje. Nurodė, kad jo atžvilgiu yra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų dėl sulaužytų durų globos namuose ir dėl sveikatos sutrikdymo.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad jis gyvena vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jį globoja ši įstaiga. 2016 . liepos 25 d. vakare, kada tiksliai neprisiminė, jis atėjo į savo šeimynos „Aušrinė“ kambarį, esantį trečiame aukšte, su tikslu pagrobti televizorių, nes iš anksto buvo suplanavęs jį pavogti. Tuo metu kambaryje buvo jo sesuo V. B., kuri sėdėjo prie kompiuterio. Jis tada nuėjo ir atjungė televizorių iš elektros lizdo, ant jo uždėjo paklodę ir jį taip išsinešė iš kambario. Sesei pasakė, jeigu kas klaus, kur televizorius, kad ji pasakytų, jos jis išnešė televizorių. Paklodę, prieš eidamas vogti televizorių, pasiėmėm iš savo asmeninio kambario nuo lovos. Televizorių vogė, nes turėjo skoloje 100 eurų pažįstamam, kitokiu būdu skolos jam negalėjo atiduoti. Išeidamas iš globos namų, hole sutiko A., kuris paklausė, ką jis nešasi, jis jam pasakė, kad nešasi televizorių. Televizorių pardavė nepažįstamam vyriškiui. (b. l. 52-54).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 21.00 val. ji buvo bendrame šeimynos „Aušrinė“, kuris yra įstaigos trečiame aukšte, sėdėjo prie kompiuterio. Jai sėdint prie kompiuterio į kambarį atėjo jos brolis M. B., kuris pasakė, kad išsineša televizorių, nes yra įbridęs į skolas. Jis su savimi turėjo baltos spalvos audeklą, į kurį įvyniojo televizorių ir išsinešė. Kai jis vogė televizorių, ji jam pasakė, kad eina iš kambario, kadangi nenorėjo matyti, kaip jis vagia televizorių. Tačiau jis pasakė, kad ji liktų ir pasakytų atsakingam darbuotojui, kai pasiges televizoriaus, kad jis jį paėmė, nes turėjo kažkam atiduoti skolą. Jis jai nesakė, kad neša televizorių, tik pasakė, kad turi skolų. (b. l. 34-35).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad atstovauja Klaipėdos vaikų globos namams „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. liepos 26 d. apie 8.30 val. jam atėjus į darbą socialinė darbuotoja V. K. papasakojo, kad jų globotinis M. B. 2016 m. liepos 25 d. vakare iš „Aušrinės“ šeimynos bendro kambario, kuris yra įstaigos trečiame aukšte, pavogė televizorių „Samsung LCD LE32D450“, juodos spalvos korpusu, 365,79 eurų vertės. Pasakė, kad įvykį matė jo sesuo V. B., kuri tuo metu sėdėjo kambaryje prie kompiuterio. Papildomos apklausos metu parodė, kad įstaiga pasirašė susitarimą su M. B. dėl žalos atlyginimo iš jo asmeninės sąskaitos. (b. l. 15-17, 25-26).

Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. liepos 26 d. pareiškime dėl įvykdytos vagystės užfiksuota, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 20.30 val. globotinis M. B. iš Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos kambario išnešė televizorių „Samsung“, kurio vertė 365 eurų. (b. l. 7).

Iš 2011 m. birželio 6 d. važtaraščio matyti, kad televizoriaus „Samsung LCD LE32D450“ vertė yra 1263,00 litų, t. y. 365,79 eurų. (b. l. 5).

Iš 2016 m. rugpjūčio 2 d. susitarimo matyti, kad Klaipėdos vaikų globos namai „(duomenys neskelbtini)“ sutiko, kad M. B. atlygintų padarytą turtinę žalą 365,79 eurų iš savo asmeninės banko sąskaitos. (b. l. 27).

Iš Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 5 d. rašto matyti, kad M. B. atlygino padarytą žalą, 365,79 eurų. (b. l. 33).

2016 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, kaip pirmame įraše kažkas nuo pastato galo atbėga ir rankoje nešasi didelį daiktą, supakuotą į baltos spalvos medžiagą, ir nubėga už baltų plytų pastato kampo. Antrame įraše matyti, kaip įstaigos koridoriumi lauko durų link nueina berniukas, jam iš paskos nueina kitas berniukas, kuris po pažastimi nešasi kažkokį didelį daiktą, įvyniotą į baltos spalvos antklodę. Trečiame įraše matyti, kaip iš kairės pusės ateina berniukas, kuris nešasi kažkokį daiktą. (b. l. 39-40).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. B. matant jo seseriai V. B. išnešdamas iš Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ televizorių, atvirai pagrobė Klaipėdos vaikų globos namams „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, paaiškino, kad taip pasielgė, nes buvo skoloje 100 eurų ir turėjo tą skolą grąžinti. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai - Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl įvykdytos vagystės, apžiūros protokolas, vaizdo įrašas. Kaltinamojo M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo M. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis atvirai - matant V. B. iš Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė jiems priklausantį turtą - televizorių.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad atvirai grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo – kaip pats nurodė, jam reikėjo grąžinti skolą, todėl ir pavogė televizorių. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu, parduodamas pagrobtą televizorių nepažįstamam asmeniui už 100 eurų.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje bei bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams asmenims (BK 91 straipsnis), nes nusikalstamą veiką M. B. padarė būdamas nepilnametis. M. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nukreipta į kito asmens nuosavybę, ja buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiems vaikų globos namams, kuri buvo atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas keturis kartus, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, jo atžvilgiu šiuo metu yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai, be to, atsižvelgiama į tai, kad M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, 18 metų jam sukako tik prieš kelias dienas, t.y. 2016 m. gruodžio 08 d., nors jis ir gyvena vaikų globos namuose, bet savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino iš jo gaunamos našlaičių pašalpos, savo elgesį vertina kritiškai ir pasižada daugiau ateityje nebenusikalsti, šiuo metu jis turi pradėti kurti pats savo savarankišką gyvenimą, nes 2016 m. gruodžio 08 d. jam sukako 18 metų ir jis turi palikti vaikų globos namus, kur ilgą laiką gyveno, yra baigęs 10 klasių, žada užsiregistruoti darbo biržoje ir aktyviai ieškotis darbo, be to, teismo posėdžio metu įstatyminė atstovė nurodė, kad M. B. šiuo metu yra pasikeitęs savo poelgiais, jis nuoširdžiai gailisi, ir žada nebenusikalsti. Įvertinęs visa tai, bei vadovaudamasis BK 91 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – o M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės minimumui, bei paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 55-56).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 98) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimo devyniems mėnesiams bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. B. paskirti – laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomas. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.