- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- A15.-2058-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01602-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. M. (V. M.), nukentėjusiajam R. M. (R. M.), vertėjai Natalijai Reut, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. (V. M.) 2020 m. birželio 11 d., apie 12.21 val., prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naujai statomo namo, vairuodamas automobilį MAZDA 6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kliudė pėsčiųjų perėjoje stovintį dviratininką (apgadino dviratį, dviratininkas nenukentėjo). Po eismo įvykio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, vėliau į ją grįžo be automobilio. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo V. M. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis turi teisę vairuoti automobilį. Turi laikiną leidimas gyventi Lietuvoje, vieną kartą kas 6 mėnesius išvažiuoja į užsienį, turi teisę nekeisti lietuviškų teisių. Įvykio dieną važiavo Laisvės pr., privažiavus Asanavičiūtės g., stovi ženklas „pėsčiųjų perėja“, jis iš anksto sustojo prieš tą perėją ir stovėjo. Iš kairės pusės, važiavo dviratininkas, pažiūrėjo į jį, jis sustojo ir parodė į laikrodį, sakė tu niekur nevažiuosi, jis rodė gestais, jo langas buvo praviras. Gale susidarė mašinų kamštis, dviratininkas provokavo eismo dalyvius pažeisti įstatymus, pradėjo reguliuoti, kad V. M. niekur nevažiuos. Praėjo gal 10 min., dviratininkas neleido važiuoti, laikė automobilio dangtį. Troleibuso vairuotojas išėjo iš troleibuso ir sakė: ,,užteks tyčiotis, praleisk žmogų“. Jis sakė: ,,šita (duomenys neskelbtini) niekur nevažiuos“, pradėjo įžeidinėti. Po to V. M. norėjo pavažiuoti atgal, tik įjungus atbulinę pavarą, dviratininkas pradėjo ranka mušti per stiklą, jis suprato, kad nieko padaryti negalima. Tuomet V. M. dviratininką apvažiavo, kad atsistotų į saugią vietą. Prie policijos V. M. irgi buvo įžeidinėjamas, bet jis į provokacijas nereagavo. Vėliau paprašė parodyti apgadinimus, bet apgadinimų nebuvo. Tiesiog prie policininkų dviratininkas paėmė savo dviratį, ten buvo statybvietė, geležinis skydas, ir prie policijos suko savo dviratį, kad jį apgadintų. Policija jo atžvilgiu surašė protokolą, sakė jie nėra profesionalai, todėl liepė eiti į teismą ir įrodinėti ar jis turėjo teises, ar ne.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykio dieną jis su dviračiu važiavo Laisvės prospektu. Ties ta vieta statomas pastatas, yra „Norfa“. Nukentėjusysis važiavo dviračių taku, Laisvės pr., link Karoliniškių - Pašilaičių. Privažiuojant pėsčiųjų perėjos, jis natūraliai sumažino greitį iki minimumo, gal iki 5 km/h, ir kai vairuotojai mato, kad važiuoja dviratininkas, tai dažniausiai praleidžia. Jis sustojo, bet buvo ant dviračio ir stovėjo kelio pusiaukelėje, o tas vairuotojas lėkė dideliu greičiu, ir tik prieš pat dviratį greitai sustabdė, R. M. labai išsigando. Eismo įvykio nebuvo, tačiau sustojęs nukentėjusysis klausė „kur taip skubi“. Įvyko žodinis konfliktas. Tas vairuotojas vėl pradėjo važiuoti, bandydamas jį apvažiuoti, užkliudė jo dviratį, o dviratis jo mašiną, nuvažiavo iš tos vietos. Tada nukentėjusysis paskambino policijai, nes vis tiek gal kokie apibraižymai liko ant mašinos. Nukentėjusysis net neįsidėmėjo to vairuotojo, gal girtas gal ne. Atvykus policijai, pradėjus pildyti protokolą, automobilio vairuotojas, gal praėjus 10 minučių atėjo prie jų, bet jau buvo be mašinos. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad kažkokių tyčia rasistinių žodžių, įžeidimų jis neminėjo, keiksmažodžių irgi nesakė. Taip pat paaiškino, kad policijos pareigūnams negalėjo atsakyti, kas padaryta dviračiui, dviratis pakankamai brangus, kainuoja 1000 eurų. Taip pat nurodė, kad pats savo dviračio negadino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. Č. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Tą dieną kai buvo eismo įvykis, automobilis buvo pasišalinęs. Po kurio laiko, tas vairuotojas priėjo prie jų. Jis su porininku įformino įvykį. Nurodė, kad jiems matant dviratininkas nieko neįžeidinėjo, neprasivardžiavo, nevadino(duomenys neskelbtini). Dviratis buvo apgadintas, bet nežymiai. Jiems dalyvaujant, dviratininkas tikrai negadino savo dviračio į geležinį skydą. Daugiau eismo įvykio aplinkybių nepamena.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Visų įvykio detalių nelabai atsimena. Atsimena, kad surado M., pasišalinusį iš įvykio vietos, be automobilio. Automobilį jis buvo jau palikęs. Vairuotojas akcentavo tai, kad dviratininkas sustojo pėsčiųjų perėjoje. Liudytojas jam paaiškino, kad jis turi tokią teisę sustoti, ir kiek reikės, tiek vairuotojai turi laukti. Daugiau įvykio detalių nepamena. Jis paaiškino, kad jis neturi teisės diktuoti ką rašyti. Nurodė, kad greičiausiai galėjo būti, jog perrašinėjo paaiškinimą, kadangi kartais asmenys parašo labai trumpai, sausai, tada liepia iš naujo rašyti, nes reikia žinoti tam tikras aplinkybes iš paaiškinimo, tačiau nebuvo to, jog rašytų paaiškinimą vieno ar kito naudai.
Tokiu būdu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. savo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus nepripažino, tačiau tokie jo paaiškinimai kategoriškai prieštarauja nukentėjusiojo R. M., liudytojų J. Č. ir A. G. parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgtina į tai, kad tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiek iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų betarpiškai aišku, kad automobilį vairavo ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M.. Taip pat teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jokių įžeidžiančių ar necenzūrinių žodžių nevartojo, tai patvirtina ir liudytojų duoti parodymai, kurie nurodė, kad eismo įvykio vietoje nukentėjusysis neįžeidinėjo V. M. Be to, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, tai policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (b. l. 5), nukentėjusiojo rašytinis paaiškinimas (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), papildoma informacija apie eismo įvykį (b. l. 9). Dėl šių priežasčių teismas neturi teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, nėra prieštaringi, parodymai tik papildo vieni kitus, atitinka faktines bylos aplinkybes, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, galima pagrįstai teigti, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. M. įvykdė jam inkriminuojamus nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į V. M. asmenybę, kad jis praeityje vieną kartą bausta administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. M. ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, numatytas baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis už baudos vidurkio.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą),užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju V. M. padarė aptariamą nusižengimą naudodamasi automobiliu. Tačiau jis panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų praeityje nėra padaręs, be to, įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. M. skirti galutinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20116893247.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą