- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 2-55-804/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00261-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- V. J., J. J., Trakų rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė, Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams J. J., V. J., Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ dėl seniūnijos pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių į ¾ dalis namo pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. Š. patikslinusi savo reikalavimus prašo pripažinti negaliojančiais Apylinkės (seniūnijos) 2007-05-14 pažymėjimą Nr. 17 ir Apylinkės (seniūnijos) 2006-01-20 pažymėjimą Nr. 03; panaikinti teisinę registraciją į 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., A. J. vardu; pripažinti, kad P. J. iki jos mirties nuosavybės teise priklausė ¾ dalys pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., o J. J. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas).
Ieškovė nurodė, kad pagal 1959-04-23 pirkimo – pardavimo sutartį jos tėvas F. J. už 16000 rublių nusipirko vienaukštį medinį gyvenamąjį namą, tvartą ir sandėliuką dabartiniame Salkininkų kaime, Trakų rajono savivaldybėje. Nurodė, kad jos tėvas F. J. buvo susituokęs su P. J. bei santuokoje turėjo aštuonis vaikus: A. J., kuris buvo susituokęs su J. J. (mergautinė pavardė – R.), kurių santuoka 1973-01-31 buvo nutraukta, ją –ieškovę L. J. (šiuo metu Š.), I. J., kuris mirė 2008 m., E. S. (mergautinė pavardė J. arba J.), J. T. (mergautinė pavardė J. arba J.); I. K., Č. J., kuris yra miręs, ir M. V. (mergautinė pavardė - J.), kuri nuo maždaug 1956 m. išvykusi į Lenkiją. Atkreipė dėmesį, kad į Gyvenamąjį namą pretenduoja tik ji vienintelė iš visų vaikų, nes jos motina P. J. visą savo palikimą paliko jai 1972-04-29 testamentu. Nurodė, kad 1969 m. jos tėvas F. J. mirė. Nurodė, kad 1972-05-03 Lietuvos TSR Trakų rajono Bobruvkos apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos pažyma parodo, kad mirus jos tėvui F. J., nupirktą namą ir jo priklausinius kaip nuosavybę įgijo jos motina P. J.. Nurodė, kad 1972-04-29 testamentu jos motina P. J. visą savo turtą paliko jai. 1972-11-10 dovanojimo sutartimi jos motina P. J. Gyvenamąjį namą jai padovanojo. Paaiškino, kad nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą šios dovanojimo sutarties pagrindu neįgijo, kadangi ši sutartis nebuvo tinkamai įregistruota. Nurodė, kad LTSR Trkų rajono liaudies 1973-02-08 teismo sprendimu, argumentuojant būtinybe išsaugoti kiemą nepadalintą, buvo nuspęsta, J. J. (R.) priteisti asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį Gyvenamojo namo bei suteikti teisę įsikelti ir naudotis 13,20 kv.m. kambariu, 3,10 kv.m. koridoriumi ir veranda „a“, taip pat suteikti jai teisę naudotis ½ dalimi tvarto, malkinės ir rūsio. Nurodė, kad iš šio teismo sprendimo nustatomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių akivaizdžiai ir neginčytinai matyti, kad jos motinai P. J. nuosavybės teise turėjo likti ¾ daly Gyvenamojo namo bei jo visi priklausiniai, o J. J. (R.) nuosavybėn buvo priteista tik ¼ dalis Gyvenamojo namo. Nurodė, kad teismo sprendimo nebuvo nustatyta, kad A. J. atitenka tokia nors dalis Gyvenamojo namo. Nurodė, kad jos motina P. J. mirė 1997-09-06. Nurodė, kad dėl sunkių ir sudėtingų šeimyninių aplinkybių ir turtinės padėties paveldėjimo teisės klausimus pradėjo tvarkyti tik 2006m. Nurodė, kad tvarkant paveldėjimo teisės klausimus, ieškovė gavo iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugsėjo 19 d. raštą, kuris patvirtino, kad J. J. (R.) vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į Gyvenamojo namo ir tvarto 1/3 dalį, o tokios registracijos juridinis pagrindas yra „Apylinkės (seniūnijos) 2006-01-20 pažymėjimas Nr. 03. Nurodė, kad 2008-06-02 jai buvo išduotas motinos palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ji, nepaisant VĮ Registrų centrui pateiktos 1959-04-23 pirkimo-pardavimo sutarties – paveldėjo 1/3 dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad, kadangi toks paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas VĮ Registrų centro atliktos registracijos pagrindu, prieštaravo Gyvenamojo namo ir jo priklausinių įsigijimo (pirminiams) dokumentams (VĮ Registrų centre jos motinos P. J. kaip savininkės vardu 1998 m. balandžio 14 d. buvo užregistruotos ne 3/4 dalys Gyvenamojo namo - kaip kad rodo dar tarybinio teismo sprendimas bei kiti dokumentai, bet tik 1/3 dalis), tokiu būdu buvo pažeistos jos nuosavybės teisės. Būtent nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento - 2008 m. birželio 2 dienos, pradėjo eiti galimo ieškinio padavimo 10 metų senaties terminas, nes anksčiau - nebūnant namo savininke - ieškovės teisės negalėjo būti ginamos. Nurodė, kad 2008-06-13 gavo iš VĮ Registrų centro naują pažymą, kurioje jau nurodyta, kad 1/3 dalis Gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso ne tik jai bei J. J. (R.), tačiau dar ir 1988 m. mirusiam asmeniui A. J., kuris niekada nebuvo Gyvenamojo namo ir jo priklausinių savininku. Be to, minėtoje pažymoje nurodoma, kad Gyvenamojo namo priklausinio - tvarto 1/3 dalis priklauso tik vienai J. J. (R.). Nurodė, kad iš VĮ Registrų centras 2009-03-19 atsakymo matyti, kad A. J. vardu atliktos turto registracijos juridinis pagrindas yra „išrašas iš ūkinių knygų, 2007-03-30, Nr. (8.12)-V5-1433 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, 2007-05-14, Nr. 17", o J. J. (R.) vardu atliktos minėto turto registracijos juridinis pagrindas yra „Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, 2006-01-20, Nr. 03. Pažymėjo, kad atliekant turto registraciją buvo remtasi ne nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančiais dokumentais, t.y. 1959-04-23 pirkimo-pardavimo sutartimi bei 1973-02-08 teismo sprendimu ir kitais dokumentais, bet išvestiniais dokumentais – seniūnijos pažymėjimais bei ūkinėmis knygomis. Nurodė, kad nuo 1973 m. iki 1990 m. jos motina P. J. ūkinėse knygose pati nepasirašinėjo. Nurodė, kad nėra jokių sutarčių ar kitokių pirminių dokumentų, kurių pagrindu jos motina P. J. būtų perleidusi sūnui A. J. ar/ir jo buvusiai žmonai J. J. (R.) dalį nuosavybės teisių į Gyvenamąjį namą ir prie jo esantį tvartą ir kitus priklausinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. J. nuo 1976 m. negyveno Gyvenamajame name, nedirbo Salkininkų kolūkyje, todėl negalėjo likti kolūkinio kiemo nariu. Pažymėjo, kad nuosavybės įregistravimas gali būti atliekamas remiantis nuosavybės įgijimo pagrindais (šiuo atveju nuosavybės teisių registracija turėjo būti atliekama remiantis 1959-04-23 pirkimo – pardavimo sutartimi bei 1973-02-08 teismo sprendimu), o ne išvestiniais dokumentais – seniūnijos pažymėjimais ir ūkinėmis knygomis – jais galima buvo remtis tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirminių dokumentų. Nurodė, kad nuosavybės įgijimo pagrindai yra nustatyti CK 4.47 str., o nuosavybės teisinė registracija nėra nuosavybės įgijimo teisinis pagrindas, bet tik nuosavybės teisės išviešinimas. Pažymėjo, kad išnagrinėjus įrašus ūkinėse knygose, matoma, kad įrašai apie P. J., J. J. ir A. J. dalis valdomame Gyvenamajame name nuo 1974 m. buvo daromi nesiremiant jokiais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, todėl jų pagrindu išduoti Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, 2007-05-14, Nr. 17 ir Apylinkės (seniūnijos) 2006-01-20 pažymėjimas Nr. 03 pripažintini negaliojančiais. Nurodė, kad jos teisų pažeidimo diena, nuo kurios prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, yra diena, kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – 2008-06-02, nes iki šio momento neturėjo pagrindo tvirtinti, kad ji yra Gyvenamojo namo ir jo priklausinių savininkė ir pretenduoja į didesnę dalį Gyvenamojo namo ir jo priklausinių.
Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1973-02-08 Trakų rajono liaudies teismo sprendimas, kurį su ieškiniu pateikia ieškovė, buvo priimtas civilinėje byloje pagal jos ieškinį sutuoktiniui A. J., jo motinai P. J. ir jos dukrai L. J. (šioje byloje ieškovei L. Š.) dėl turto ir kolūkio kiemo statinių padalinimo. Šiuo sprendimu jai buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į ¼ dalį Gyvenamojo namo, su teise įsikelti ir naudotis 13,20 kv.m. ploto kambariu, 3,1 kv.m. koridoriumi ir veranda „a“ bei suteikta teisė naudotis ½ dalimi tvarto, malkinės ir rūsio. Kita ¾ dalis Gyvenamojo namo buvo palikta atsakovams. Nurodė, kad minėtas sprendimas buvo patikslintas ir buvo nustatytos kitos dalys, t.y. kolūkiečių kiemas buvo padalintas į 3 dalis ir jai, kaip ir kietiems kolūkio nariams – P. J. ir A. J. (jos buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo jau buvo išsiskyrę), kaip savarankiškiems kolūkio kiemams, Gyvenamasis namas buvo padalintas į 3 dalis. Nurodė, kad tokį Trakų rajono liaudies teismo sprendimą turėjo tarp kitų dokumentų, analogišką teismo sprendimą buvo gavęs ir jos sūnus V. J., kai registravo tėvo A. J. nuosavybės teisės į 1/3 dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad ieškovė ne kartą lankydamasi savo motinos P. J. Gyvenamojo namo dalyje, jos prašė parodyti turimus dokumentus ir ji rodė, neįtardama nieko bloga. Nurodė, kad mano, jog ieškovė jos turėtą sprendimą paėmė, o teismui pateikė jau minėtą ankstesnį 1973-02-08 Trakų rajono liaudies teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta, kad jai priklauso ¼ dalis Gyvenamojo namo. Nurodė, kad šio metu teismo sprendimo, kuriuo jai buvo priteista 1/3 dalis Gyvenamojo namo neturi, o Vilniaus apskrities archyvas jos prašymu išdavė tik jau minėto 1973-02-08 Trakų rajono liaudies teismo sprendimo variantą, kuris yra pateiktas byloje. Nurodė, kad seniūnijos ūkinėse knygose skirtingu laiku buvo nustatytos skirtingos Gyvenamojo namo nuosavybės dalys ir jau nuo 1980 m. asmeninėje P. J. sąskaitoje Nr. 245, 5-oje knygoje už 1980-1982 m. nurodyta jos nuosavybės teisė į 1/3 dalį Gyvenamojo namo, asmeninėje A. J. sąskaitoje Nr. 246 nurodyta jo asmeninė nuosavybės teisė į 1/3 dalį Gyvenamojo namo 1981-1982 m., ir jos, J. J., asmeninėje sąskaitoje Nr. 247, knygoje Nr. 27, nurodyta jos nuosavybės teisė į 1/3 dalį Gyvenamojo namo 1980-1981 m. Nurodė, kad šios nuosavybės dalys buvo patvirtinamos ir vėlesniais seniūnijos ūkinėse knygose esančiais įrašais, - iki to laiko, kol seniūnijos registravo nuosavybės teises – iki 1988 m. Nurodė, kad, kol nebuvo priimtas Nekilnojamojo turto registro įstatymas, visas nekilnojamasis turtas buvo registruojamas seniūnijos ūkinėse knygose, ne visada nurodant įregistravimo pagrindą. Nurodė, kad Trakų seniūnijos ūkinėse knygose daryti pakeitimai nuo 1967 m. iki 1988 m. įrodo, kad šiose knygose buvo registruojami teisinę reikšmę turintys faktai ir jau nuo 1980 m. nurodyta, kad jos, P. J. ir A. J., kaip atskirų kolūkio kiemų, įregistruotos nuosavybės teisės kiekvienam į 1/3 dalį Gyvenamojo namo. Nurodė, kad tokiu būdu, pati P. J. nuo 1980m. žinojo apie tai, kad jai priklauso 1/3 dalis Gyvenamojo namo ir niekada iki savo mirties 1997 m. nekėlė klausimo, kad jai priklausė didesnė Gyvenamojo namo dalis. Nurodė, kad mano, jog ir ieškovė seniai žinojo, kad jos motinos P. J., brolio A. J. ir jos (atsakovės J. J.) nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą yra lygios – po 1/3 dalį, nes šios dalys yra nustatytos jau labai seniai, raštiniuose įrodymuose – ūkinėse knygose – ši data užfiksuota 1980 m., todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti.
Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįsta. Nurodė, kad Gyvenamajame name apsigyveno nuo 2006 m., atėjęs gyventi, pradėjo namą remontuoti, nes namas buvo be langų, be stogo, viską sutvarkė Nurodė, kad žino, jog jam priklauso 1/3 Gyvenamojo namo dalis. Nurodė, kad buvo teismo sprendimas, matė jį savo akimis, buvo atsivežęs dokumentą, dokumentai buvo iš archyvo. Nurodė, kad tai buvo jo tėvų ištuokos bylos sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nesutinka su ieškinio dalimi dėl pripažinimo negaliojančiais seniūnijos 2007-05-14 pažymėjimą Nr. 17 ir 2006-01-20 pažymėjimą Nr. 03 bei prašė jį atmesti kaip nepagrįsta. Paaiškino, kad namų ūkio knygos buvo vedamos įvedant informaciją gautą iš namų ūkio gyventojų. Nurodymuose ūkinės apskaitos knygoms apylinkių liaudies deputatų tarybose vesti 6 dalyje yra reglamentuojama ūkinių knygų vedimo tvarka ir šioje dalyje teigimą, kad ūkinės knygos vedamos aplankant kiekvieną kiemą ir apklausiant gyventojus. Nurodė, kad nėra nurodyto reikalavimo pateikti rašytinius įrodymus. Vadinasi, asmenys, pateikiantys šią informaciją, užtikrina, kad ji yra teisinga. Nurodė, kad asmenys, kurie įvedinėjo minėtą informaciją, jos patikrinti neturėjo realių galimybių.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į patikslintą ieškinį reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo prašė spręsti kaip išvestinio pobūdžio reikalavimą iš pagrindinio reikalavimo, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į patikslintame ieškinyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini)., galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu įregistruotą šių asmenų nuosavybės teisė: 2010-04-08 į 1/3 dalį Gyvenamojo namo atsakovo V. J. – 2010-04-07 paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. JK-1138, pagrindu; nuo 2007-05-14 iki 2010-04-08 į 1/3 dalį Gyvenamojo namo buvo įregistruota mirusiojo A. J. nuosavybės teisė Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2007-05-14 pažymos Nr. 17 pagrindu; 2006-02-02 į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį tvarto atsakovės J. J. – Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2006-01-20 pažymos Nr. 03 pagrindu; 2008-06-13 į 1/3 dalį Gyvenamojo namo įregistruota ieškovės L. Š. – 2008-06-02 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 2822, pagrindu. Paaiškino, kad VĮ „registrų centras“ Vilniaus filialas yra teritorinis registratorius, vykdantis teisės norminių aktų nustatytas funkcijas ir teikiantis nustatytas paslaugas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą; už jų pagristumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Nurodė, kad jokie teisės aktai jam nesuteikia teisės ir nenustato pareigos tikrinti pateikiamų dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisė į juos, teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodė, kad vienas iš pagrindų, suteikiančių teisę atsisakyti registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, yra dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti teisinę registraciją, panaikinimas, pripažinimas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažinimas netekus galios. Nurodė, kad tokių duomenų apie ieškovės ginčijamas Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2007-05-14 pažymą Nr. 17 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2006-01-20 pažymą Nr. 03 bei šių dokumentų prieštaringumą ieškovės turimiems dokumentams, teritorinis registratorius registruodamas jose nurodytų asmenų nuosavybės teisę neturėjo, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti minėtus juridinius faktus. Nurodė, kad šių teritorinio registratoriaus sprendimų ieškovė neskundė. Nurodė, kad vėliau, teritoriniam registratoriui 2009-05-1 sprendimu Nr. IN (5.1.15.)-15688 atsisakius tenkinti ieškovės 2009-04-17 ištaisyti klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodant, kad jai priklauso ¾ dalys Gyvenamojo namo ir visas tvartas, o J. J. prikalsto ¼ dalys Gyvenamojo namo, šį sprendimą apskundė VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų komisijai, kuri 2009-06-09 sprendimu Nr. 203 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Šio sprendimo ieškovė neskundė. Pažymėjo, kad ieškovė turimos 1972-11-10 sutarties, reg. Nr. 4-23919, kuria motina P. J. padovanojo jai ginčo statinius, tuo metu galiojusių teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka neįregistravo Bobruisko apylinkės darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete, tuo sudarydama prielaidą vėliau pateiktų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymų pagrindu įrašyti galimai netikslius duomenis apie kitiems asmenims priklausančią tų pačių statinių dalį. Nurodė, kad taip pat archyviniuose ūkio knygų įrašuose nėra duomenų ir apie 1973-02-08 teismo sprendimo įregistravimą, kas galėjo įtakoti ieškovės turimų dokumentų ir ūkinių knygų įrašų neatitikimą. Nurodė, kad ieškovės nurodyti argumentai, susiję su nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų skirstymu į pagrindinius ir išvestinius bei jų vertinimu, pagrįsti teismų praktika, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes A. J. ir J. J. nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu minėtose Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymose nurodytiems duomenims prieštaraujantys dokumentai Teritoriniam registratoriui pateikti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal 1959-04-23 pirkimo – pardavimo sutartį F. J. už 16000 rublių nusipirko vienaukštį medinį gyvenamąjį namą, tvartą ir sandėliuką dabartiniame Salkininkų kaime, Trakų rajono savivaldybėje (I t., b.l. 31). F. J. mirė 1969-09-13 (I t. b.l. 15). F. J. buvo susituokęs su P. J. (merg. Ch.) (I t. b.l. 14). Po F. J. mirties Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklausė P. J. (I t., b.l. 32-33). 1972-04-29 testamentu P. J. visą savo turtą, priklausantį jai mirties dieną, koks jis bebūtų ir kur bebūtų, tame tarpe Gyvenamąjį namą paliko savo dukrai L. J. (ieškovei) (I t., b.l. 34-35). Trakų rajono liaudies teismas 1973-02-08 sprendimu, išnagrinėjęs bylą dėl turto ir kolūkio kiemo statinių padalinimo pripažino J. J. (atsakovei) asmens nuosavybės teisę į ¼ dalį Gyvenamojo namo ir suteikė jai teisę įsikelti ir naudotis 13,20 kv.m. kambariu, 3,1 kv.m.koridoriumi ir veranda „a“, bei suteikė J. J. teisę naudotis ½ dalimi tvarto, malkinės ir rūsio (I t.,b.l. 40-48). Mirus P. J. turtą paveldėjo L. Š. (ieškovė) (I t., b.l. 54-55).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovė nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2008-06-02, kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi iki to laiko nežinojo, kad atsakovės ir jos mirusiojo brolio A. J. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės kiekvienam į 1/3 dalį Gyvenamojo namo. Atsakovė J. J. nurodė, kad Trakų seniūnijos ūkinėse knygose daryti pakeitimai nuo 1967 m. iki 1988 m. ir jau nuo 1980 m. nurodytas, kad jos, P. J. ir A. J., kaip atskirų kolūkio kiemų, įregistruotos nuosavybės teisės kiekvienam į 1/3 dalį Gyvenamojo namo ir tokiu būdu P. J. žinojo, kad jai priklauso1/3 dalis Gyvenamojo namo ir niekada nekėlė klausimo, kad jai priklauso didesnė Gyvenamojo namo dalis. Nurodė, kad mano, jog ir ieškovei seniai buvo žinoma, kokia Gyvenamojo namo dalis priklausė P. J..
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinio atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2010).
Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ieškovei apie jos teisių pažeidimą buvo žinoma anksčiau negu iki 2008-06-02, kai ji gavo paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodoma, kad jos po motinos P. J. mirties paveldimą turtą sudaro 1/3 dalis Gyvenamojo namo. Atsakovės J. J. nurodytos aplinkybės, kad ieškovės mirusiajai motinai P. J. buvo žinoma, kad jai priklauso 1/3 dalis Gyvenamojo namo ir ji šio fakto neginčijo, kad atsižvelgiant į tai ir ieškovei buvo žinoma, kad jos motinai priklauso 1/3 dalis Gyvenamojo namo nėra pagrįstos jokiais įrodymais, grindžiamos tik spėlionėmis, todėl teismo vertinamos kritiškai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl seniūnijos pažymų pripažinimo negaliojančiomis
Asmens sąskaitoje Nr. 209 buvo nurodyta, kad Gyvenamasis namas, tvartas ir pirtis priklauso F. J., padarytas įrašas, kad 1969-09-13 jis mirė, šeimos galva nurodyta P. J., duomenis tikrinti 1967-01-01, 1968-01-01 ir 1969-01-01 (I t., b.l. 104-110, II t., b.l. 47-51). Asmens sąskaitoje Nr. 226 buvo nurodyta, kad Gyvenamasis namas, tvartas ir pirtis priklauso P. J., duomenis tikrinti 1971-01-01 ir 1972-01-01 (I t., b.l. 126-130, II t., b.l. 57-60). Asmens sąskaitoje Nr. 234 buvo nurodyta, kad P. J. priklauso ½ dalis (pusė) Gyvenamojo namo, duomenis tikrinti 1973-06-01, 1974-01-01, 1974-06-01, 1975-01-01, 1975-06-01 (I t., b.l. 121-125. II t., b.l. 69-72). Asmens sąskaitoje Nr. 225 buvo nurodyta, kad P. J. priklauso 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenis tikrinti 1976-01-01, 1976-06-01, 1977-01-01, 1977-06-01, 1978-01-01, 1978-06-01 (I t., b.l. 116-120, II t., b.l. 82-85). Asmens sąskaitoje Nr. 245 buvo nurodyta, kad P. J. priklauso 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenis tikrinti nuo 1980-01-01 iki 1980-06-01 (II t., b.l. 96-99). Asmens sąskaitoje Nr. 249 nurodyta, kad P. J. priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti 1983-01-01 (I t., b.l. 111-115, II t., b.l. 111-114). Asmens sąskaitoje Nr. 257 nurodyta, kad P. J. priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenis tikrinti 1988-01-01 (I t., b.l. 99-103, II t., b.l. 124-127).
Asmens sąskaitoje Nr. 227 nurodyta, kad A. J. priklausė Gyvenamasis namas, duomenys tikrinti 1971-01-01 ir 1972-01-01 (II t., b.l. 52-57). Asmens sąskaitoje Nr. 235 nurodyta, kad A. J. priklausė ½ dalis (pusė) Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1973-01-01 iki 1975-06-01 (II t., b.l. 65-68). Asmens sąskaitoje Nr. 226 nurodyta, kad A. J. priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1976-01-01 iki 1978-06-01 (II t., b.l. 78-81). Asmens sąskaitoje Nr. 246 nurodyta, kad A. J. priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1980-01-01 iki 1981-06-01 (II t., b.l. 91-95). Asmens sąskaitoje Nr. 250 nurodyta, kad A. J. priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1983-01-01 iki 1984-06-01 (II t., b.l. 105-110). Asmens sąskaitoje Nr. 258 nurodyta, kad A. J. priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti 1988-01-01 (I t., b.l. 93-97, II t., b.l. 120-123).
Asmens sąskaitoje Nr. 237a nurodyta, kad J. J. (atsakovei) priklausė ¼ dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti 1974-01-01 ir 1975-01-01 (II t., b.l. 61-64). Asmens sąskaitoje Nr. 227 nurodyta, kad J. J. (atsakovei) priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1976-01-01 iki 1979-06-01 (II t., b.l. 73-77). Asmens sąskaitoje Nr. 247 nurodyta, kad J. J. (atsakovei) priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1980-01-01 iki 1982-06-01 (II t., b.l. 86-90). Asmens sąskaitoje Nr. 251 nurodyta, kad J. J. (atsakovei) priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1983-01-01 iki 1985-06-01 (II t., b.l. 100-104). Asmens sąskaitoje Nr. 259 nurodyta, kad J. J. (atsakovei) priklausė 1/3 dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1986-01-01 iki 1988-01-01 (II t., b.l. 115-119).
Taigi, iš byloje esančių asmens sąskaitų matyti, kad Gyvenamasis namas nuo 1969-09-13 (F. J. mirties) ir 1972-01-01 duomenimis priklausė P. J., laikotarpiu nuo 1973-06-01 iki 1975-06-01 po ½ dalį Gyvenamojo namo priklausė P. J. ir A. J., o laikotarpiu nuo 1976-01-01 iki 1988-01-01 po 1/3 dalį Gyvenamojo namo priklausė P. J., A. J. ir J. J. (atsakovei).
Remiantis aukščiau nurodytų asmens sąskaitų Nr. 258 ir 259 duomenimis Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija išdavė 2006-01-20 pažymą Nr. 03 ir 2007-05-14 pažymą Nr. 17, kuriose buvo nurodyta, kad J. J. ir A. J. vardu užregistruota po 1/3 dalį Gyvenamojo namo (I t., b.l. 65-66). Šių pažymų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos J. J. (atsakovės) ir A. J. nuosavybės teisės į 1/3 dalį Gyvenamojo namo (I t., b.l. 56-57).
Nuo 1965-01-01 įsigaliojo 1964 m. Lietuvos Civilinis kodeksas, kurio 4 str. 2 d. nustatė, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors ir įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių. To paties CK 225 str. 1 d. reikalavo, kad gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis būtų patvirtina notariškai ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete, t.y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamuose ūkinėse knygose. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991-07-25, t.y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. CK 225 str.2 d. numatė, kad CK 225 str. 1 d.nurodytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia.
Iš byloje esančios 1959-04-23 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą atsirado F. J. šios notariškai patvirtintos sutarties pagrindu. Byloje esančios asmens sąskaitos Nr. 209 kopija patvirtina, kad F. J. nuosavybės teisės buvo įregistruotos vedamose ūkinėse knygose. Byloje esanti 1973-05-03 pažyma patvirtina, kad po F. J. mirties Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai nuosavybės teise priklausė P. J., kas irgi atsispindi byloje esančiose asmens sąskaitose Nr. 209 ir 226. Kaip jau buvo minėta, asmens sąskaitose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1973-06-01 iki 1975-06-01 po ½ dalį Gyvenamojo namo priklausė P. J. ir A. J.. Byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu asmens sąskaitose buvo padaryti šie įrašai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Trakų rajono liaudies teismas 1973-02-08 sprendimu, išnagrinėjęs bylą dėl turto ir kolūkio kiemo statinių padalinimo pripažino J. J. (atsakovei) asmens nuosavybės teisę į ¼ dalį Gyvenamojo namo ir suteikė jai teisę įsikelti ir naudotis 13,20 kv.m. kambariu, 3,1 kv.m.koridoriumi ir veranda „a“, bei suteikė J. J. teisę naudotis ½ dalimi tvarto, malkinės ir rūsio. Šis juridinis faktas, t.y. kad atsakovei J. J. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis Gyvenamojo namo, yra užfiksuotas asmens sąskaitoje Nr. 237a, kurioje nurodyta, kad J. J. (atsakovei) priklausė ¼ dalis Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti 1974-01-01 ir 1975-01-01. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens sąskaitoje Nr. 234 buvo nurodyta, kad P. J. priklauso ½ dalis (pusė) Gyvenamojo namo, duomenis tikrinti 1973-06-01, 1974-01-01, 1974-06-01, 1975-01-01, 1975-06-01 bei kad asmens sąskaitoje Nr. 235 nurodyta, kad A. J. priklausė ½ dalis (pusė) Gyvenamojo namo, duomenys tikrinti nuo 1973-01-01 iki 1975-06-01. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis asmens sąskaitomis tuo pačiu laikotarpiu nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą buvo registruotos J. J. į ¼ dalį ir P. J. bei A. J. kiekvienam į ½ dalį.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis asmens sąskaitų duomenimis laikotarpiu nuo 1976-01-01 iki 1988-01-01 po 1/3 dalį Gyvenamojo namo priklausė P. J., A. J. ir J. J. (atsakovei), nors byloje nėra jokių duomenų, kokių pagrindu tokie įrašai buvo daromi ūkinėse knygose. Teismas kritiškai vertina atsakovės J. J. nurodytas aplinkybes, kad Trakų rajono liaudies teismo 1973-02-08 sprendimas, kuriuo J. J. (atsakovei) buvo pripažinta asmens nuosavybės teisę į ¼ dalį Gyvenamojo namo ir suteikta jai teisę įsikelti ir naudotis 13,20 kv.m. kambariu, 3,1 kv.m. koridoriumi ir veranda „a“, bei suteikta teisė naudotis ½ dalimi tvarto, malkinės ir rūsio, buvo patikslintas ir buvo nustatytos kitos dalys, t.y. kolūkiečių kiemas buvo padalintas į 3 dalis ir jai, kaip ir kietiems kolūkio nariams – P. J. ir A. J. (jos buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo jau buvo išsiskyrę), kaip savarankiškiems kolūkio kiemams, Gyvenamasis namas buvo padalintas į 3 dalis, kad tokį Trakų rajono liaudies teismo sprendimą turėjo tarp kitų dokumentų, analogišką teismo sprendimą buvo gavęs ir jos sūnus V. J., kai registravo tėvo A. J. nuosavybės teisės į 1/3 dalį Gyvenamojo namo, kadangi nėra jokių šias jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Liudytojų L. K., L. R. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie kito teismo sprendimo buvimą paneigia byloje esanti Apskaitos – statistinės kortelės civilinėje byloje kopija, kurioje nėra jokių duomenų, kad Trakų rajono liaudies teismo 1973-02-08 sprendimas buvo peržiūrėtas kasacine tvarka arba šioje byloje būtų gautas kasacinis skundas (II t., b.l. 18-19).
Teismas atsižvelgia į atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovo bei liudytojos H.Z. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl ūkinių knygų pildymo, o būtent į tai, kad įrašai ūkinėse knygose buvo daromi aplankant gyventojus, tarybiniais laikais buvo gaunami teismo sprendimai arba notariniai dokumentai, jų pagrindu taip pat buvo daromi įrašai. Byloje nėra jokių duomenų, kad Trakų seniūnijoje buvo gautas koks nors teismo sprendimas, kuriuo pagrindu būtų daromi įrašai ūkinėse knygose. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nei P. J., nei A. J. Gyvenamajame name negyveno, šios ieškovės nurodytos aplinkybės atsakovai J. J. ir V. J. neginčija, ją papildomai patvirtina byloje esanti Trakų rajono savivaldybės administracijos Lentvario seniūnijos 2010-07-01 pažymos kopija (II t., b.l. 16), kas liudija apie tai, kad darant įrašus ūkinėse knygose apsilankymo pas gyventojus metu su jais bendrauti nebuvo galimybės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ūkinėse knygose esantys duomenys apie nuosavybes teises į Gyvenamąjį namą, jose padaryti įrašai yra netikslūs, nes jose nėra nurodyta, kokių dokumentų pagrindu jie yra padaryti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei J. J., A. J. ir P. J. priklausė kiekvienam po 1/3 dalį Gyvenamojo namo, todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2006-01-20 pažyma Nr. 03 ir 2007-05-14 pažyma Nr. 17 pripažintinos negaliojančiomis.
Pripažinus negaliojančiomis Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2006-01-20 pažymą Nr. 03 ir 2007-05-14 pažymą Nr. 17, ir remiantis Trakų rajono liaudies teismo 1973-02-08 sprendimu pripažintina, kad P. J. iki mirties priklausė ¾ dalys Gyvenamojo namo, o J. J. (atsakovei) priklauso ¼ dalis Gyvenamojo namo.
Dėl teisinės registracijos panaikinimo
Ieškovė prašė panaikinti teisinę registraciją į 1/3 dalį Gyvenamojo namo, A. J. vardu. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ 2010-04-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos L. Š. (ieškovės), J. J. (atsakovės) ir V. J. (atsakovo) nuosavybės teisės, kiekvieno iš jų, į 1/3 dalį Gyvenamojo namo (II t., b.l. 162). Taigi, A. J. nuosavybės teisės į 1/3 dalį Gyvenamojo namo nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovei priteistina iš atsakovų J. J. ir V. J. 912,37 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 93 str. 2 d.).
Iš atsakovų J. J. ir V. J. priteistina 37,24 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.).
Taip pat iš ieškovės L. Š. priteistina 18,62 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 93, 96, 98, 176-178, 269, 270 str. str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2007-05-14 pažymą Nr. 17 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2006-01-20 pažymą Nr. 03.
Pripažinti, kad P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iki jos mirties, t.y. iki 1997-09-06 nuosavybės teise priklausė ¾ dalys pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., o J. J., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. J. ir V. J. iš kiekvieno po 456,18 Lt bylinėjimosi išlaidų L. Š..
V. J. iš kiekvieno po 18,62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš L. Š. 18,62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.