Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-09-03 · Administracinė byla Nr. eI-5974-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
eI-5974-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01171-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. R.
Advokatai
Linas Songaila
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5974-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01171-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.,ŠiauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Lino Songailos, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. R..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. (toliau – atsakovas) 29,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013-01-01 iki 2019-12-31, ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbiami), savininkas ir per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2019-12-31 tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 29,20 Eur įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013-07-11 sprendimu Nr. T-141 bei 2017-05-31 sprendimu Nr. T-104(E) patvirtintais ir 2019-03-28 sprendimu Nr. T-61 pakeistais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Nuostatų 10 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) ir Nuostatų 4.11 p., 32 p., ir 33 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiga mokėti šią vietinę rinkliavą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4.1., 4.2. ir 4.3. p. (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) ir Nuostatų 4.12. p., 12 p., ir 12 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų bei gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas taip pat privalo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pateikti dokumentai.

Atsakovas A. R. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jam įteiktas tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.

Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007-10-24 sprendimu Nr. T-197 nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimu Nr. T-175 patvirtintomis Akmenės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (pakeistomis Tarybos 2009-06-17 sprendimu Nr. T-152) bei Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. T-87 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-12-17 sprendimu Nr. T-260 ir pakeista 2010-11-24 sprendimu Nr. T-267, 2010-12-22 sprendimu Nr. T-294, 2013-07-11 sprendimu Nr. T-141, 2013-11-28 sprendimu Nr. T-200, 2014-08-28 sprendimu Nr. T-179, 2014-10-30 sprendimu Nr. T-238, 2017-05-31 sprendimu Nr. T-104), kurių 10 punktas pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4.1., 4.2., 4.3. ir 4.4. p. (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01), šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Akmenės rajone, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ir įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybių gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.1.1.p.); gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Akmenės rajone, vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas arba nėra įregistruota nuosavybės teisė), kuris moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta jo gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus (4.2.1.p.); gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra Akmenės rajone, kurie moka vietinę rinkliavą priklausomai nuo į minėtą apskaitą įtrauktų šeimos narių skaičiaus; asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, esančioje Akmenės rajone, kurioje yra įregistruota sodininkų bendrija (4.4 p.).

Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantys Nuostatai (pakeisti 2019-03-28 sprendimu Nr. T-61) numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 ¹ straipsnio 1 dalyje (5 p.), taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai (gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje), savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba), gyventojai, įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (12.1. – 12.2.p.), kintamoji dalis apskaičiuojama pagal gyventojų skaičių arba pagal individualių konteinerių ištuštinimų skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui A. R. nuo 2012-05-21 iki 2019-10-17 nuosavybės teise priklausė sodo namelis, esantis (duomenys neskelbiami), todėl atsakovas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2019-12-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtojas Nuostatų, galiojusių iki 2017-06-30, 4.4. punkto pagrindu, ir Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 12.1. punkto pagrindu pagal nustatytus parametrus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 29,20 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą, tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo.

Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. birželio 18 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31.

Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 15,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 str. 2 d., LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. R. pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 13,79 Eur (trylika Eur 79 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, ir 7,23 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė