Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-712-544/2019

teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01454-2018-0

2019 m. lapkričio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-846-504/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Ž. D. bei atsakovės Ž. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Langemė“, UAB „Destinus“, UAB „Palink“, UAB „Lindstrom“, M. D., J. P., UAB “Julianus Inkaso”, K. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė Ž. D. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą A. D. gyventi skyrium nuo atsakovės Ž. D. ir jos dukros G. V. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei uždrausti ieškovui lankytis atsakovės ir jos dukros gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad sutuoktinis maždaug nuo 2017 m. pradžios pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, o būdamas girtas tampa labai agresyvus ir nevaldomas, šeimos narių atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl tokio ieškovo elgesio kenčia ne tik atsakovė, tačiau ir jos nepilnametė dukra. 2017 m. liepos 14 d. ieškovas panaudojo fizinį smurtą atsakovės nepilnametės dukros atžvilgiu, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas po šio nusikaltimo padarymo atsiprašė, žadėjo, jog pasitaisys, todėl atsakovė nutarė su juo susitaikyti, dėl ko baudžiamoji byla Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo nutraukta. Nepaisant to, ieškovo elgesys nepasikeitė, jis ir toliau elgėsi netinkamai, vartojo alkoholį bei buvo agresyvus, o 2018 m. gegužės 7 d. atsakovės atžvilgiu matant jos nepilnametei dukrai vėl panaudojo fizinį smurtą. Už šią bei minėtą ankstesnę veiką ieškovas buvo nuteistas 2018 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal kurį buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, ieškovas įpareigotas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau kaip 20 metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šio įpareigojimo ieškovas nesilaikė, persekiojo atsakovę, grasino, smurtavo, be leidimo atvykdavo į namus, fotografavo namų vidų, kėlė konfliktines situacijas.

3. Atsakovė, remdamasi 2018 m. balandžio 29 d. dukros G. V. daryto vaizdo įrašo medžiaga, tvirtina, kad ieškovas ne tik priekaištauja jos nepilnametei dukrai dėl naudojimosi internetu ir kompiuteriu, tačiau dukrai rodo necenzūrinius gestus bei nuogus sėdmenis, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis ypatingai netinkamai elgėsi šeimoje, keldavo atsakovei ir dukrai psichologinę įtampą, įžeidinėdamas jas ir kitaip neigiamai veikdamas. Teismo baudžiamuoju teismo įsakymu ieškovui nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų baigiasi, todėl atsakovė tvirtina, jog bijo, kad ieškovas toliau smurtaus prieš ją ir/ar nepilnametį jos vaiką ar kitaip darys vaikui netinkamą psichologinį poveikį, nes ieškovas grasina, kad po nustatyto apribojimo pasibaigimo jis grįš į namus ir toliau joms kenks.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

15. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Todėl pirmosios instancijos teismas pritaikė įstatymo numatytą laikinąją apsaugos priemonę.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minėtų priemonių ėmėsi atsižvelgęs į tai, kad ieškovas 2017 m. liepos 14 d. jau buvo panaudojęs fizinį smurtą atsakovės nepilnametės dukros atžvilgiu, o 2018 m. gegužės 7 d. panaudojo fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, dėl ko 2018 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ieškovas nuteistas už abi šias veikas. Akivaizdu, jog tokios įsiteisėjusiu teismo įsakymu konstatuotos aplinkybės rodo, kad ieškovas yra agresyvus, smurtauja šeimos narių atžvilgiu, todėl kelia realią grėsmę atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko saugumui ir sveikatai. Ieškovo elgesį, kuris aiškiai neatitinka dorovės ir moralės normų, daro neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko doroviniam auklėjimui, patvirtina 2018 m. balandžio 29 d. vaizdo įrašo medžiaga. Iš šio įrašo turinio nustatyta, kad ieškovas, nors neabejotinai supranta, kad nepilnametis vaikas daro vaizdo įrašą, jo ir sutuoktinės akivaizdoje rodo necenzūrinius gestus bei demonstruoja savo nuogus sėdmenis. Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, gyvendamas su atsakove ir jos dukra šeimoje, kelia atsakovei ir jos nepilnametei dukrai psichologinę įtampą, kenkia nepilnamečio vaiko moraliniam ir doroviniam auklėjimui ir vystymuisi. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, vaizdo įrašas vertinamas pagal geros moralės kriterijų, t. y. vertinama, ar taip elgtųsi kultūringas ir teisingas žmogus, turintis minimalų gėrio, blogio, padorumo suvokimą, o tai, kad vaizdo įrašas nebuvo pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijoms ir yra neįvertintas baudžiamąja tvarka, neturi teisinės reikšmės.

17. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ieškovui buvo nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. D. ir G. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau kaip 20 metrų atstumu baigėsi. Priešingai nei teigiama skunde, laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymą lėmė ne vien tik pateiktas vaizdo įrašas, o nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visuma, iš kurių teismas susiformavo išvadas apie skundžiamos nutarties priėmimo metu kylančią realią grėsmę atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko interesams. Iš bylos duomenų seka, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, tarp jų tebesitęsia ginčas teisme. Į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiamas ir atsakovės nepilnametis vaikas, kuris priverstas ne tik matyti, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus ankstesnį nevienkartinį smurtavimo ir netinkamo elgesio atvejį, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovui gyvenant (lankantis) namuose, kur gyvena atsakovė su dukra, gali tik padidėti. Atitinkamai didėtų ir reali grėsmė, kad bus vėl pažeista nepilnamečio vaiko teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Taigi bylos duomenys rodo, kad ir šiuo metu liko grėsmė ir reali tikimybė, kad ieškovas gali lankysis atsakovės ir dukros gyvenamojoje vietoje, smurtauti ar tęsti moralės ir dorovės normų neatitinkančius veiksmus. Kritiškai vertintinas apelianto teiginys, kad pastaruoju metu jis į Lietuvą neatvyksta ir to daryti nesiruošia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantas pats dalyvavo tiek 2019 m. rugsėjo 26 d., tiek 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžiuose.

18. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, visos institucijos ir fiziniai bei juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

19. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelti suvaržymai yra pateisinami aukščiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, ir tai niekaip nėra susiję su deklaratyviais skundo teiginiais grindžiamu teismo šališkumu skyrybų byloje.

20. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė skundžiamą nutartį vykdyti skubiai, nes tai yra imperatyvi įstatymo norma.

21. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, procesines teisės normas pritaikė tinkamai, teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę siekiant apsaugoti atsakovės ir jos nepilnametės dukros interesus. Atsižvelgiant į tai, pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.