Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2018-11-30 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-01-29 nutarimą netenkinti skundo Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė 2018-08-14 pareiškimą, kuriuo prašė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame krovinių terminale vykdomos geležies rūdos krovos sustabdymo ir licencijos šiai krovai panaikinimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2018-11-30 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones: nors šiame nutarime ir pripažinta, jog aplinkos apsauga patenka į viešojo intereso sritį, tačiau laikyta, kad viešojo intereso gynimu turi užsiimti ne tik prokurorai, bet visos kompetentingos institucijos - Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir kt., kurie, prokuroro nuomone, pagal savo kompetenciją jau sprendžia pareiškėjos keliamus klausimus, atlieka tyrimus, teikia vertinimus, priima sprendimus, turi įgalinimus inicijuoti procesus, siekiant nustatytus pažeidimus pašalinti, klausimai dėl aplinkos taršos sprendžiami net Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos lygiu, taip pat priemonių ėmėsi ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Paaiškino, kad 2018 m. vasarą ne tik Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo, bet visos centrinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai ėmė skųstis dėl juodų dulkių, nugulančių langus, palanges, namų sienas, patenkančių į būstą, nusėdančių ant grindų, baldų, kitų namų apyvokos daiktų. Po žiniasklaidos susidomėjimo paaiškėjo, kad juodos dulkės į Klaipėdos miesto centrinę dalį patenka iš AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio krovinių terminalo, kuriame nuo 2017-01-06 kraunami bei sandėliuojami nefliusuotos geležies rūdos granulių, o nuo 2017-11-19 - ir naftos kokso kroviniai. Buvo teigiama esą geležies rūdos granulių kroviniai nekraunami nedulka, juos kraunant yra naudojamos vandens patrankos, o jei ir dulkėtų - tuomet tai būtų rudos dulkės. Nurodoma, kad naftos kokso kroviniai buvo padengti specialiomis priemonėmis iš celiuliozės, todėl taip pat negali dulkėti. 2018 m. vasarą bei rudenį tiek Aplinkos apsaugos departamentas, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ėmė ir tyrė mėginius nuo gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse, palangių ir kitų lauko paviršių ir lygino juos su AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nuo įrenginių krovos zonoje paimtais mėginiais. Tyrimų metu buvo neginčijamai nustatyta, kad tirtų medžiagų cheminė sudėtis yra identiška su AB „(duomenys neskelbtini)“ kraunama produkcija, geležies oksidų rasta tiek gyvenamųjų patalpų oro mėginiuose, tiek dulkių mėginiuose, surinktuose nuo vidaus ir išorės palangių bei kitų lauko paviršių. Tačiau nepaisant nustatyto akivaizdaus fakto, kad į Klaipėdos miesto centrinę dalį patenka minėtos įmonės kraunami kroviniai, kurių dalelės, keliaudamos oru, nusėda ant Klaipėdos miesto centrinės dalies gatvių, žaliųjų plotų, pastatų ir netgi patenka ir gyvenamųjų ar kitų patalpų vidų, prokuratūra ginčijamuose nutarimuose padarė nepagrįstą išvadą, jog nei aplinkos ore, nei gyvenamosios aplinkos ore nebuvo nustatyti leistinų ribinių verčių oro užterštumo viršijimai, taip pat nenustatyta teisės aktų pažeidimų, kadangi vienkartinė geležies oksido koncentracija ore Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 nereglamentuojama, kaip ir nereglamentuojama milteliuose nuo palangių (vidinių ir išorinių) rastos geležies leistina norma. Tokiu būdu dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamos taršių krovinių krovos į aplinką (Klaipėdos miesto centrinę dalį) išmetamų geležies rūdos ar naftos kokso krovinio dulkių kiekis iš esmės nėra ribojamas jokia forma. Dėl tokių teisinio reguliavimo spragų ir siauros prokuroro pozicijos minėta įmonė turi galimybę „teisėtai“ teršti Klaipėdos miesto centrinę dalį geležies oksidais, o visuomenė neturi jokių būdų nuo tokios taršos apsiginti. Taip pat nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra AB „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi 2016-06-29 taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatyti taršos limitai sausakrūviame uoste, esančiame (duomenys neskelbtini): įmonei į aplinką leidžiama išmesti 33,7607 tonos kietųjų dalelių (C) (teršalo kodas 4281) per metus, taip pat 0,0137 tonos geležies ir jos junginių (teršalo kodas 3113) per metus; leistinos į aplinką iš krovos terminalo išmesti teršalų rūšys yra tik kietosios dalelės (C) (teršalo kodas 4281) ir lakieji organiniai junginiai (teršalo kodas 308). Geležis ir jos junginiai (teršalo kodas 3113) į aplinką iš krovos terminalo negali būti išmetama kaip savarankiškas teršalas, todėl į aplinką gali patekti tik kietųjų dalelių (C) (teršalo kodas 4281) forma. Tuo tarpu gyvenamųjų patalpų oro mėginiuose rasta geležies oksido pėdsakų, o milteliuose nuo palangių (vidinių ir išorinių) rasta geležies. Ši geležis nėra nei kietosios dalelės (C) (teršalo kodas 4281), nei lakieji organiniai junginiai (teršalo kodas 308), kuriuos AB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę išmesti į aplinkos orą pagal 2016-06-29 taršos leidimą. Atsižvelgiant į tai, minėta bendrovė neturi jokios teisės išmesti savo kraunamų krovinių į aplinką, t. y. už tos teritorijos, kurioje šie kroviniai yra kraunami, ribų, o jai tai atliekant, prokurorui yra pagrindas imtis ginti viešąjį interesą ir tokiu būdu apsaugoti visuomenę nuo AB „(duomenys neskelbtini)“ į aplinką už įmonės teritorijos išmetamų kraunamų krovinių taršos. Pažymėjo ir tai, kad geležis yra sunkusis metalas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys - geležies oksidai (mineralai) magnetitas ir hematitas, priskiriami kancerogeninėms medžiagoms. Kancerogeninis bei mutageninis šių medžiagų poveikis priklauso nuo koncentracijos ir gali pasireikšti ne iš karto, bet po tam tikro laiko. Sunkiųjų metalų neigiamas poveikis dažnai nepastebimas, nes pokyčiai organizme išryškėja po kelerių ar net kelių dešimčių metų, kartais jie pasireiškia tik kitoms kartoms. Be to, sunkieji metalai yra patvarūs teršalai, jų natūrali gamtinė aplinka suskaldyti ir sunaikinti negali, todėl svarbu, kad jie į aplinką iš viso nepatektų, priešingu atveju vienokiu ar kitokiu keliu pateks į žmogaus organizmą. Kietosios dalelės turi aiškų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai - pasireiškia kvėpavimo ligų simptomai (kvėpavimo takų sudirginimas, kosėjimas ar sunkus kvėpavimas), apsunkinama plaučių veikla, galimas astmos paūmėjimas, chroniško bronchito, emfizemos, plaučių vėžio, širdies ligų išsivystymas, ir net žmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, pirmalaikė mirtis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinių krovinių terminale vykdomos geležies rūdos granulių bei naftos kokso krovos tarša į Klaipėdos miesto centrinę dalį ir gyventojų būstus patenka būtent didesnio skersmens kietųjų dalelių forma, yra kilusi akivaizdi grėsmė žmonių sveikatai. Tuo tarpu prokuroras, žinodamas apie minėtos įmonės išmetamų geležies oksidų pavojingumą žmonių sveikatai, nesiėmė jokių priemonių situacijai suvaldyti, netyrė aplinkybių dėl geležies rūdos ir naftos kokso poveikio žmonių sveikatai, nors šių medžiagų buvimo faktas tiek aplinkos ore, tiek gyvenamųjų patalpų ore, tiek ant gyvenamųjų patalpų vidaus ir išorės palangių, tiek aplinkos dirvožemyje buvo nustatytas. Maža to, atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokuroras rėmėsi ir ta aplinkybe, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ yra paruošusi ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikusi Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą, kuriame numatytos organizacinės ir investicinės priemonės taršos mažinimui. Laiko, kad minėtas planas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi vandens patrankos naudojamos dar nuo 2017-06-12, kuomet buvo įsigytos dvi vandens patrankos. 2017-09-17 buvo įsigyta dar viena, o 2018-03-18 - trys vandens patrankos, taip pat buvo drėkinama ir įmonės teritorija. Tačiau nepaisant šių priemonių, 2018 m. birželio mėn. pabaigoje ir 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje dėl sausų orų ir didesnio nei įprasta vėjo, į Klaipėdos miesto centrinę dalį pateko ypač didelis kiekis AB „(duomenys neskelbtini)“ kraunamos geležies rūdos ir naftos kokso. Tai aiškiai parodė, kad vandens patrankos yra visiškai neefektyvios esant didesniam vėjui, kadangi vėjas paprasčiausiai nupučia purškiamus vandens purslus ir jie nenusodina dėl krovos darbų kylančių dulkių, kurios pasklinda už įmonės teritorijos. Be to, vandens patrankų purškiami purslai nepasiekia didelio aukščio rietuvių bei paties krovinio, kuomet jis yra iškraunamas iš vagonų į rietuves arba perkraunamas iš rietuvių į laivą. Taigi, nepaisant to, kad 2019-07-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ numato įsigyti dar dvi vandens patrankas, vandens patrankų naudojimas ir teritorijos drėkinimas yra visiškai neefektyvūs metodai, kurie neturi ir neturės įtakos krovos operacijų metu kylančiam dulkėtumui mažinti. Tikimybė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendins priemones, kurios galėtų turėti didesnį efektą dulkėtumui sumažinti, t. y. įrengs dulkių slopinimo tvorą ir vandentiekį su sprinkleriniais bokšteliais, yra itin maža, kadangi Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių plane iki 2021-01-01 numatoma tik „išnagrinėti galimybes“ dėl šių priemonių įrengimo, o jų įrengimas iš viso nėra numatytas. Taršiausių krovinių krovos iškėlimas į pietinę uosto dalį taip pat numatytas tik 2021-12-31 ir priklausys nuo savalaikių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų. Taigi, įsivyravus sausesniems orams ir esant didesniam vėjui, Klaipėdos miesto centrinė dalis ir toliau bus teršiama AB „(duomenys neskelbtini)“ kraunamų geležies rūdos granulių bei naftos kokso dulkėmis, tačiau dėl anksčiau išdėstyto teisinio reglamentavimo spragų nei Aplinkos apsaugos departamentas, nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neturės jokių priemonių tam, kad taršių ir dulkėtumu pasižyminčių krovinių krova AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinių krovinių terminale būtu sustabdyta. Maža to, po ginčijamų nutarimų priėmimo paaiškėjo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo smulkios frakcijos geležies rūdos granulių rūšiavimą atsijojimo būdu, todėl nutarimai turi būti panaikinti vien tam, kad būtų papildomai išsiaiškintos aplinkybės dėl šios veiklos teisėtumo, sukeliamos taršos ir pavojaus žmogaus sveikatai. Taip pat laiko nepagrįsta Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro poziciją dėl to, jog esą yra užtektinai valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kurios gali išspręsti pareiškėjos skunde keliamus klausimus, ir nenustatyta, kad šių institucijų atliekami veiksmai bei taikomos priemonės būtų nepakankamos ar neveiksmingos. Priešingai, situacija dėl Klaipėdos miesto centrinės dalies taršos geležies rūdos dulkėmis iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos yra iki šiol nesuvaldyta, teršalai ir toliau yra išmetami į aplinką, toliau yra kenkiama gyventojų sveikatai, kas parodo, jog valstybės ir savivaldybės institucijos ne tik negali, bet, tikėtina, yra suinteresuotos nespręsti šios situacijos ir apginti gyventojų teisės į švarią aplinką. Dėl šios priežasties tik prokuroras, taikant viešojo intereso gynimo priemones, gali apsaugoti žmonių interesus nuo neigiamas pasekmes tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai turinčios AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos geležies rūdos granulių bei naftos kokso krovos, bei imtis priemonių, siekiant apriboti taršių krovinių krovą AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame krovinių terminale.