- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-130-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- L. D., V. D., L.
- Ieškovas
- L. D.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 130 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-420-82/2010 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams L. D., V. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. D., sutikslinusi ieškinį (b. l. 14-15), prašė: priteisti solidariai iš atsakovų L. D. ir V. D. 15 356,50 Lt skolą; priteisti iš atsakovės L. D. 20 000 Lt skolą; priteisti iš L. D. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.
Nurodė, kad ieškovė atsakovei L. D. pagal paskolos sutartį paskolino 20 000 Lt, kurių atsakovė negrąžino. Atsakovė L. D. sudarė paskolos sutartį su Kredito unija „Ūkininkų viltis“ dėl 18 000 Lt paskolos. Ieškovė sutiko būti laiduotoja ir su Kredito unija „Ūkininkų viltis“ pasirašė laidavimo sutartį. Atsakovė L. D. neįvykdė pagal paskolos sutartį piniginių įsipareigojimų, todėl ieškovė, kaip laiduotoja, grąžino Kredito unijai „Ūkininkų viltis“ 15 356,50 Lt paskolą, iš kurių 14 029,11 Lt sudarė paskolos dalis, 1 298,01 Lt palūkanos, 29,38 Lt delspinigiai. Paskolos paėmimo metu L. D. ir V. D. gyveno santuokoje, todėl yra solidariai atsakingi dėl negrąžintos paskolos.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 15 356,50 Lt skolą; priteisė iš atsakovės L. D. ieškovei 20 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas iš ieškovės, šalių atstovų paaiškinimų, paskolos raštelio nustatė, kad atsakovė L. D. skolinga ieškovei 20 000 Lt ir pasižada juos atiduoti per 3 mėnesius užstatant jai priklausančią žemę (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė jai tekusios prievolės iki nustatyto termino grąžinti ieškovei skolą – 20 000 Lt neįvykdė, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 20 000 Lt negrąžintos paskolos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo V. D. atsiliepime aiškinimą, kad atsakovė paskolą panaudojo savo reikmėms įnešti už užstatytą turtą – 13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 8224/0006:20, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei ir nesantį bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi bei nedalintą nutraukiant santuoką tarp atsakovų V. D. ir L. D., 20 000 Lt atsakovės skolą ieškovei pripažino asmenine skola, nes atsakovė L. D., Utenos rajono apylinkės teismo 2010-01-26 nutartimi panaikinus areštą 13 ha žemės sklypui, šį sklypą – 13 ha padovanojo savo tėvui. Iš 2009-02-05 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties nustatė, kad V. D. ir L. D. turtas nebuvo padalintas, skolų pripažinimo asmeninėmis nenagrinėtas ieškovei L. D. atsisakius ieškinio dėl turto padalinimo, o atsakovui V. D. atsisakius priešieškinio dėl turto padalinimo. Tarp L. D. ir V. D. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat nustatė, kad 2003-01-24 atsakovė L. D. sudarė paskolos sutartį Nr. 1148 su Kredito unija „Ūkininkų viltis“ dėl 18 000 Lt paskolos. Paskola pagal pasirašytą sutartį turėjo būti grąžinta iki 2003-07-24. Atsakovės paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų užtikrinimui ieškovė L. D. sutiko būti laiduotoja ir 2003-01-24 su Kredito unija „Ūkininkų viltis“ pasirašė laidavimo sutartį Nr. 1148/L. Atsakovė pagal paskolos sutartį įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė, kaip laiduotoja, nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn. 18 d. grąžino 15 356,50 Lt paskolą. Kadangi paskolos paėmimo metu L. D. ir V. D. gyveno santuokoje, todėl, teismo nuomone, jie yra solidariai atsakingi dėl negrąžintos paskolos – 15 356,50 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 20 000 Lt paskolos pripažinimo asmenine atsakovės L. D. skola, priteisiant iš jos 20 000 Lt ieškovei L. D., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas nepagristas įrodymais, įrodymai netirti, nes nebuvo iškviestas į teismo posėdį atsakovas V. D., prieštaravimai nepašalinti. O būtent:
1. Atsakovo V. D. pateiktas atsiliepimas kelia abejonių, nes teismui buvo pateikti du atsiliepimai: vienas pasirašytas, kitas nepasirašytas, todėl tikėti atsiliepimo autentiškumu negalima. Teismas privalėjo apklausti atsakovą, o ne remtis kažkieno surašytu atsiliepimu, tuo labiau, kad jį iškviesti į teismo posėdį buvo prašoma. Ieškovės atstovas buvo įgaliotas atstovauti tik ieškovę, o ne atsakovą.
2. Teismas priėmė du prieštaringus sprendimus: viename teigia, kad skola dėl 15 356,50 Lt yra solidari, nes vedė bendrą ūkį ir gyvenant gimė vaikai, o skola dėl 20 000 Lt yra asmeninė, nes nedalinta nutraukiant santuoką. Tačiau nutraukiant santuoką turtas nebuvo dalintas, nes sutuoktiniai ir toliau gyveno santuokoje, gimė vaikai, juos kartu gyvendami augino. Santuokos nutraukimas buvo tik formalus faktas, o ne siekis sukurti teisines pasekmes nutraukus santuoką. Teismas nepateikė patikimų įrodymų, kad atsakovė L. D. tariamą paskolą panaudojo savo asmeninėms reikmėms.
3. Dėl 20 000 Lt paskolos susitarta tik formaliu rašteliu, kurį inicijavo atsakovas su ieškove (jie yra brolis su seserimi), nes reikėjo padengti paskolą K., ką rodo faktas, kad tuojau pat, tik gavus paskolą iš kredito unijos, ji buvo pervesta paskolos davėjui K. Raštelis buvo tik garantas, kad ieškovė sutiktų būti laiduotoja. Realiai abu atsakovai jokių pinigų negavo. Teismas šio įrodymo netyrė, nesiaiškino, ar paskolos davėja tokią sumą turėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei atsakovė L. D., nei jos atstovai jokių įrodymų, kad grąžino 20 000 Lt skolą, teismui nepateikė. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovei buvo paskolinti pinigai. Atsakovams nutraukus santuoką nuo 2005-01-06 ir sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalinimo, kuris nepadalintas iki šiol, 13 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 8224/0006:20, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi ir buvo nedalintinas nutraukiant santuoką. Minėtas žemės sklypas buvo asmeninė atsakovės L. D. nuosavybė, nes atsakovė, panaikinus šio sklypo areštą, jį padovanojo savo tėvui.
Atsiliepimu į atsakovės L. D. apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apie atsakovės skolas ieškovei jam buvo žinoma. Paskolinti pinigai buvo naudojami išskirtinai atsakovės reikmėms, t. y. įnešti už užstatytą turtą - 13 ha žemės sklypą, priklausantį nuosavybės teise atsakovei ir nesantį bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi bei nedalintiną nutraukus santuoką. Taip pat nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti atsiliepimai V. D. vardu, kuriais tikėti nėra pagrindo, nes nėra nustatyta, kas juos surašė. Priešingai, atsiliepimą teismui atsakovas V. D. surašė ir pats išsiuntė du kartus. Per apsirikimą pirmą kartą nepasirašė, todėl antrąjį kartą išsiuntė jau pasirašęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atsakovė L. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 20 000 Lt paskolos pripažinimo asmenine jos skola. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad: teismui buvo pateikti net du atsakovo V. D. atsiliepimai, todėl kelia abejonių jų autentiškumas; teismas nepateikė patikimų įrodymų, kad atsakovė tariamą paskolą panaudojo savo asmeninėms reikmėms; paskolos raštelis buvo tik garantas, kad ieškovė sutiktų būti laiduotoja, tačiau realiai abu atsakovai jokių pinigų negavo.
CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo. Bylos faktinės aplinkybės (ieškovės, šalių paaiškinimai, paskolos raštelio turinio analizė) įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais įrodė, jog atsakovė jai skolinga 20 000 Lt (CK 6.871 str. 3 d., CPK 178 str., 185 str.). Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Analizuojant byloje esančio paskolos raštelio turinį (civilinė byla Nr. 2-6-228/2010, b. l. 14) matyti, kad atsakovė L. D. būtent skolinga ieškovei L. D. 20 000 Lt ir pasižada juos atiduoti per 3 mėnesius, užstatydama jai priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Kolegijos vertinimu, atsakovės nurodymas, jog ji skolinga, įrodo pinigų gavimo pagal sutartį faktą. CK 6.875 str. 1 d. numato, kad jei paskolos gavėjas pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, jis turi teisę ginčyti paskolos sutartį. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Tačiau šiuo atveju atsakovė paskolos raštelio nei po jo surašymo, nei dabar neginčijo, priešieškinio nepareiškė.
Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nesirėmė atsakovo V. D. nepasirašytu atsiliepimu į patikslintą ieškinį, kuris net nėra priimtas (CPK 290 str. 5 d.), o vadovavosi bei analizavo tik atsakovo pasirašytame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais (b. l. 48-49). Bylą nagrinėjant 2010-10-25 teismo posėdžio metu teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovams, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 78-79). Pirmosios instancijos teismas tokią teisę, t. y. nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui V. D., turėjo (CPK 246 str.).
Kolegijos vertinimu, skundo argumentas, jog realiai abu atsakovai jokių pinigų negavo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi paskolos sutartis nenuginčyta. Byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai nustatyta, kad atsakovė jai tekusios prievolės iki nustatyto termino grąžinti ieškovei skolą – 20 000 Lt neįvykdė (CK 6.873 str.1 d.). Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskolą ji panaudojo būtent savo reikmėms, įnešdama už užstatytą turtą – 13 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 8224/0006:20, esantį (duomenys neskelbtini) (ką nurodė ir paskolos raštelyje), priklausantį atsakovei ir nesantį bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi bei nedalintą nutraukiant santuoką tarp atsakovų V. D. ir L. D.. Kad 20 000 Lt atsakovės skola ieškovei yra asmeninė, įrodo ir tai, kad atsakovė šį sklypą padovanojo savo tėvui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš 2009-02-05 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad V. D. ir L. D. turtas nebuvo padalytas, skolų pripažinimo asmeninėmis nenagrinėtas ieškovei L. D. atsisakius ieškinio dėl turto padalinimo, o atsakovui V. D. atsisakius priešieškinio dėl turto padalinimo (t. 4, civilinė byla Nr. 2-238-356/2009, b. l. 210-113).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės L. D. priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą – 5,40 Lt (b. l. 102) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt (penkis litus ir 40 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.