- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- 2A-1266-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19851-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- UAB „Intercity Logistic“
- Atsakovas
- D. Galkio
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Intercity Logistic“ atstovei adv. Gintarei Girdzijauskienei, atsakovo D. Galkio IĮ savininkui Dainiui Galkiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Galkio IĮ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-429/2010 pagal ieškovo UAB „Intercity Logistic“ ieškinį atsakovui D. Galkio IĮ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 96 848,45 Lt nuostolių atlyginimo, 2 906 Lt žyminio mokesčio, 1 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 260 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovas UAB „Intercity Logistic“, kaip pardavėjas, ir OOO „Femida“ (toliau tekste – tretysis asmuo), kaip pirkėjas, sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui parduoti šviežias daržoves, vaisius ir grybus sutartyje aptartomis sąlygomis (b. l. 12-14, 15-17). 2009-06-21 sąskaitoje Nr. ILO 45/09 nurodyta, kad ieškovas pateikia pardavimui trečiajam asmeniui 26 paletes paprikos, iš viso 17 420 kg bendrai 39 156 JAV dolerių (96 848,45 Lt) sumai (b. l. 19, 20-21, 26-27). 2009-06-16 ieškovas UAB „Intercity Logistic“ atsakovui D. Galkio IĮ pateikė užsakymą kroviniui – vaisiams – pervežti, užsakyme nurodyta pasikrovimo vieta: (duomenys neskelbtini), laikas: 2009-06-18, išsikrovimo vieta: Rusija Maskva pagal CMR, laikas: 2009-06-22. Pastabose nurodyta, kad muitinės procedūra turi būtų atlikta Kaune, nurodyti telefono numeriai, kuriais galima skambinti kilus nenumatytoms problemoms, bei nurodytas darbuotojas, kuris gali suteikti informaciją (b. l. 11). Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė teismui faksu jo įmonėje gauto šio užsakymo kopiją, kurioje nėra duomenų apie vežėją, t. y. atsakovą (b. l. 109). Krovinys – 22 tonos daržovių - 2009-06-18 buvo pakrautas į atsakovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimo dokumente nurodyta transportavimo vieta - Maskva Rusija, o adresas bus nurodytas Kaune (b. l. 30, 31-32, 111). Pateiktoje fitosanitarinio sertifikato kopijoje nurodyta, kad krovinio eksportuotojas yra UAB „Intercity Logistic“, o gavėjas - OOO „Femida“, adresu (duomenys neskelbtini), transporto rūšis – automobilis (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje nurodytas gavėjo adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 38-39, 114). 2009-06-22 tretysis asmuo OOO „Femida“ ieškovui pranešė apie tai, kad sutartu laiku – 2009-06-22 – šviežių daržovių (paprikos) krovinys negautas muitinės sandėlyje, taip pat nepateikta duomenų apie krovinio buvimo vietą ir pristatymo terminą (b. l. 40, 41-42). Ieškovas 2009-06-22, 2009-06-23 pateikė atsakovui pretenziją dėl krovinio, kurį atsakovas turėjo pervežti, prašydamas pranešti apie savo tolimesnius veiksmus ieškovo atžvilgiu, prašydamas išaiškinti ieškovo krovinio dingimo priežastis (b. l. 43, 44). 2009-06-23 ieškovas kreipėsi dėl krovinio dingimo į Kauno apskr. VPK, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas (b. l. 46, 47-48). 2009-06-29 ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti patirtus nuostolius (b. l. 45). 2009-06-29 atsakovas ieškovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su ieškovu sutarties kroviniui pervežti nebuvo sudaręs, ieškovo paieškomas krovinys per klaidą buvo pakrautas į atsakovo automobilį, kurį atsakovas bandė pristatyti CMR nurodytu gavėjo adresu, tačiau nurodytu adresu krovinio gavėjo nerado, todėl 2009-06-20 krovinys atvyko į Lietuvą ir nuo tos dienos yra saugomas atsakovo įmonės teritorijoje, palaikant temperatūrinį rėžimą. Atsakovas prašo ieškovo pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į krovinį bei apmokėti atsakovui už krovinio pervežimą, saugojimą ir transporto prastovas (b. l. 58, 122). 2009-07-02 ir 2009-07-03 atsakovas ieškovą informavo apie tai, kad ieško pirkėjų kroviniui (b. l. 52-53, 124-125). 2009-07-08 atsakovas ieškovui pakartotinai priminė apie tai, kad ieškovas nesudarė su juo krovinio pervežimo sutarties, o krovinys atsakovui buvo pakrautas piktybiškai, piktybiškai buvo atsisakoma priimti krovinį ir nurodyti jo iškrovimo vietą, praneša, kad už šį krovinį neatsako ir prašo ieškovo atlyginti nuostolius (b. l. 54, 126). 2009-07-08 ieškovas atsakovui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad krovinys atsakovui buvo pakrautas ne per klaidą, o pagal 2009-06-16 pas atsakovą faksu gautą sutartį, kurios atsakovo atstovas nepatvirtino, nes įmonės vadovas neleido transporto vadybininkui to padaryti, o visi atsakovo veiksmai įrodo įsipareigojimų nesilaikymą, prašo sudaryti sąlygas įvertinti produktą (b. l. 55). 2009-07-13 ir 2009-07-15 atsakovas ieškovui pranešė apie tai, kad krovinys sugedęs ir bus utilizuotas (b. l. 56, 57, 127, 128). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad siuntėjas, kurio vardas nurodytas „Galkio Im Evaldas“, ieškovui 2009-06-17 atsiuntė du SMS pranešimus, kuriuose nurodytas sunkvežimio, į kurį buvo pakrautas krovinys numeris; 2009-06-18 SMS pranešimu prašo nurodyti užsakymo numerį, ieškovas, savo ruožtu, atsakovui SMS žinute nusiuntė užsakymo numerį „772273“, siuntėjas kitu SMS pranešimu nurodo ieškovui mobilaus telefono numerį „duomenys neskelbtini“, kurį pats ieškovas savo 2009-06-23 pareiškime (b. l. 46) įvardino kaip atsakovo įmonės direktoriaus telefono numerį, (b. l. 67-42). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybę, kad krovinys buvo utilizuotas. Byloje atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė draudimo bendrovės PZU Lietuva pranešimą atsakovui (b. l. 112) apie tai, kad atsakovo įmonė nėra atsakinga už krovinio (paprikos) apgadinimą, tačiau teismas sprendė, kad draudimo bendrovė pateikia atsakymą dėl kito įvykio, kadangi pranešimas, adresuotas atsakovui, surašytas 2009-06-29, tuo tarpu atsakovas savo 2009-07-13 prašyme ieškovui nurodo, kad „šiandien buvo atvykęs mūsų CMR draudimo paskirtas nelaimingų atsitikimų komisaras (ekspertas), ir nustatė, kad krovinys yra sugedęs“ (b. l. 56, 127). Be to, draudimo kompanijos pranešime nurodyta, kad išvada pateikiama dėl 2009-06-03 įvykio, o krovinys buvo pervežtas vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o byloje nustatyta, kad ginčo krovinys buvo pakrautas 2009-06-18 į sunkvežimį, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį taip pat pateikė teismui A. Č. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2009-06-22 išvykus į CMR nurodytą krovinio iškrovimo vietą, vairuotojas nerado nurodyto adreso, apie tai pranešė vadybininkui, kuris po kiek laiko liepė grįžti į garažą (b. l. 120). Šį paaiškinimą teismas vertino kritiškai, kadangi jame nėra nurodytas konkretus krovinys, jo pristatymo vieta, ar kitos aplinkybės, iš kurių būtų galima nustatyti, apie kokį atvejį yra teikiamas paaiškinimas, be to, nurodyta, kad vairuotojas išvyko 2009-06-22, kai byloje nustatyta, kad krovinys buvo pakrautas 2009-06-18, be to, pats atsakovas ieškovui 2009-06-29 pateiktame paaiškinime nurodė, kad ginčo krovinys 2009-06-20 atvyko į Lietuvą ir yra saugomas atsakovo įmonės teritorijoje (b. l. 58, 122). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų R. Š. (tuo metu dirbusio ieškovo įmonėje) ir E. N. (atsakovo įmonės darbuotojo) paaiškinimai patvirtina, kad abi šalys suprato, kad krovinys turi būti pristatytas į Maskvą. Teismas sprendė, kad abiem sutarties šalims buvo aiški priešingos šalies valia, t.y. ieškovas prašė, kad atsakovas nuvežtų krovinį iš Olandijos į Maskvą, o atsakovas suprato, kad už tam tikrą užmokestį turi vykdyti šį užsakymą. Ieškovas užsakymą atsakovui pateikė faksu, liudytoju apklaustas tuo metu ieškovo įmonėje dirbęs R. Š. patvirtino, kad užsakymus ieškovo įmonė vykdydavo nusiunčiant faksu sutartį, toliau buvo pildomas CMR, t.y. įmonė nereikalaudavo, kad vežėjas patvirtintų sutartį raštu, labiau nei rašytinį patvirtinimą vertino žodinį susitarimą, ieškovui pakakdavo, kad vežėjas savo veiksmais patvirtina, jog imasi pateikto užsakymo. 2009-07-08 ieškovo atsakovui pateiktame atsakyme nurodyta, kad sutarties atsakovo vardu transporto vadybininkui patvirtinti neleido įmonės vadovas, tačiau iš tolimesnių atsakovo veiksmų matyti, kad atsakovas ėmėsi vykdyti sutartį, derino krovinio pakrovimo metu kilusius neaiškumus su ieškovo įmonės nurodytu asmeniu, laikėsi krovinio pasikrovimo terminų, todėl teismas laikė, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino krovinio pervežimo sutartį – užsakymą. Ieškovas atsakovui raštišką krovinio pervežimo sutartį – užsakymą pateikė faksu, atsakovas šios aplinkybės neneigia, priešingai, teismui pateikė faksu jo įmonėje gautą egzempliorių. Todėl teismas laikė, kad nuo dokumento gavimo faksu momento atsakovui tapo aišku, kokiomis sąlygomis prašoma vykdyti užsakymą. Byloje nustatyta, kad ieškovo įmonės darbuotojo liudytojo R. Š. atsakovo įmonės darbuotojas teiravosi pakrovimo numerio, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovui priimtinos ieškovo pasiūlytos sutarties sąlygos, ir kad atsakovas imasi vykdyti faksu gautą sutartį. Be to, atsakovas neneigia aplinkybės, kad ginčo krovinys buvo pakrautas į jo įmonei priklausantį automobilį, tai vėl leidžia manyti, kad atsakovas sąmoningai ėmėsi vykdyti pateiktą užsakymą. Atsakovas yra ūkine – pervežimo - veikla užsiimantis juridinis asmuo, todėl jam yra žinomi toje verslo srityje susiklostę papročiai, yra žinoma, kaip sudaromi komerciniai susitarimai, taip pat žinomi įprasti užsakovų keliami reikalavimai sutarties vykdymui, kurių jis turi laikytis vykdydamas veiklą. Tai, kad atsakovas formaliai, t.y. raštu faksu gautame sutarties egzemplioriuje nenurodė savo įmonės rekvizitų ir jo kaip sandorio patvirtinimo faksu atgal nenusiuntė ieškovui, gali būti vertinama ir kaip piktnaudžiavimas teise. Vėlesni po to sekę atsakovo veiksmai parodė, kad jis ėmėsi sandorio vykdymo. Be to, liudytojas R. Š. posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas žadėjo vėliau atsiųsti oficialų sutarties patvirtinimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, kaip asmuo užsiimantis komercine (krovinių pervežimo) veikla ne tik galėjo, bet ir privalėjo suprasti, kad savo veiksmais patvirtina ieškovo jam pateiktą krovinio pervežimo sutartį – užsakymą. Atsakovas nurodė, kad pakraunant ginčo krovinį buvo pasinaudota tuo, kad atsakovo vairuotojas nemokėjo olandų kalbos. Aplinkybė, kad jo įmonės vairuotojas nemokėjo olandų kalbos nepašalina atsakovo, kaip juridinio asmens, civilinės atsakomybės, todėl atsakovas yra atsakingas už jo darbuotojų padarytus veiksmus, jei dėl to padaroma žalos. Ieškovas prašo priteisti 96 848,45 Lt padarytos žalos atlyginimą. Nurodo, kad 92 535,04 Lt sudaro krovinio, kurį gabeno atsakovo įmonė, vertė, likusi dalis – 4 313,41 Lt - negautos pajamos dėl to, kad krovinys nebuvo pristatytas ir ieškovas jo negalėjo parduoti trečiajam asmeniui, su kuriuo buvo sudaręs sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui parduoti šviežias daržoves, vaisius ir grybus sutartyje aptartomis sąlygomis. Atsakovui krovinys buvo perduotas pervežti sutartu laiku į sutartą vietą. Ieškovas krovinio neteko dėl to, kad atsakovas jo nepristatė nurodytu adresu sutartu laiku, jį saugojo savo įmonės aikštelėje, kol saugojimo metu krovinys sugedo ir turėjo būti utilizuotas. Be to, ieškovas dėl to, kad krovinys sugedo negalėjo jo parduoti galutiniam pirkėjui, dėl to negavo pajamų, kurias planavo gauti pagal 2009-06-21 sąskaitą Nr. ILO 45/09, išrašytą bendrai 39 156 JAV dolerių sumai (b. l. 19, 20-21). Ši suma atitinka 96 848,45 Lt, į kurią yra įskaičiuota ir pradinė krovinio kaina. Teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų bei liudytojų paaiškinimais, todėl tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2010 m. balandžio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-186-429/2010 ir priteisti iš ieškovo 2 906 Lt žyminį mokestį apelianto naudai už apeliacinio skundo pateikimą. Motyvuose nurodo:
1) krovinių ekspedicijos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes apeliantas sutarties nepatvirtino, krovinio pervežimo paslauga buvo atlikta per klaidą, tik todėl, kad atsakovas nežinojo, kad ieškovas savavališkai pakeitė duomenis CMR, savavališkai nurodė atsakovo darbuotojams užkrauti apelianto automobilį bei nurodė netinkamą krovinio pristatymo adresą;
2) SMS pranešimai ir šalių nepatvirtinta sutartis (sutarties atsiuntimas ryšio priemonių pagalba), neįrodo, jog tarp šalių buvo sudarytas sandoris, apeliantas net nežinojo, jog veža būtent ieškovo krovinį, iki kol jis nebuvo pristatytas į nurodytą dokumentuose vietą;
3) ieškovas savo veiksmais pažeidęs CK 6.163 str. 1 d. nuostatas privalo atlyginti apeliantui padarytus nuostolius;
4) ieškovas pretenzijoje reikalavo iš atsakovo tik pinigų ir nereikalavo atsiimti krovinio, teismas neatsižvelgė, jog ginčo krovinys – paprikos, nepraranda savo prekinės vertės ir yra tinkamas vartoti nuo 20 iki 25 d., ieškovas, per tą laikotarpį kada vyko susirašinėjimas nesiėmė jokių priemonių, kad išvengti nuostolių, nors apeliantas nuolatos, tiek raštu, tiek žodžiu, prašė nurodymų ką daryti su kroviniu, todėl akivaizdu, kad tuo ieškovas prisiėmė riziką;
5) aplinkybę, jog krovinys buvo pristatytas į kelionės dokumentuose nurodytą pristatymo vietą, laiką patvirtina ne tik vairuotojo paaiškinimas, bet ir tachogramos;
6) ieškovas yra nesąžininga ne tik su apeliantu bet ir su kitomis bendrovėmis kurios turėjo verslo reikalų su ieškovu, tačiau šį faktą liudijantys dokumentai teismo posėdžio metu buvo atmesti;
7) atsižvelgiant į ieškovo veiksmus, teismas turėjo neginčytiną pagrindą atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str., 5 p.) bei priteisti iš ieškovo atlyginti apeliantui padarytus nuostolius (CK 6.163 str., 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti 2010-04-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-186-429/2010 nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Motyvuose nurodo:
1) atsakovas pateikė teismui 2009-06-16 užsakymo Nr. 08-2009 nuorašą, kurį atsakovas vykdė, krovinį vežė, iš ko darytina išvada, kad apeliantas ieškovo užsakymą tikrai gavo;
2) iš 2009-07-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0106/09/07167/01 matyti, jog atsakovas bendradarbiavo su ieškovu sprendžiant krovinio pasikrovimo bei dokumentų pildymo pasikraunant krovinį klausimais, todėl laikytina, jog atsakovas faktiškai vykdė su ieškovu sudarytą susitarimą dėl krovinio pervežimo;
3) byloje pateikti dokumentai rodo, kad ieškovas aktyviai siekė atgauti krovinį, o nepavykus to padaryti ir kroviniui sugedus, prašė atlyginti nuostolius;
4) tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovas, paėmęs krovinį jo nepristatė į vietą, laikė pas save tol, kol jis sugedo, jo nepardavė, ir reikalavo iš ieškovo sumokė kažkokią praeityje buvusią skolą, ką patvirtino liudytojas R. Š..
Teismo posėdžio metu apeliantas prašė apeliacinį skundą patenkinti, ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 16 d. buvo pateiktas atsakovui krovinio pervežimo sutartis-užsakymas Nr. 08-2009. 2009 m. birželio 18 d. atsakovas pasikrovė Olandijoje krovinį (26 paletes paprikų), tačiau nepristatė jo nei tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), nei užsakyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Krovinys 2009 m. birželio 20 d. buvo parvežtas Lietuvą ir saugomas atsakovo teritorijoje (b. l. 58). 2009 m. birželio 22 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas informuoti, kur randasi krovinys, tačiau atsakovas nurodė, kad ieškovo krovinio nesikrovė (b. l. 43-44). 2009 m. birželio 29 d. ieškovas pateikė pretenziją sumokėti patirtus nuostolius dėl negrąžinto krovinio, o atsakovas paaiškino, kad tik apmokėjus už krovinio vežimą, prastovas ir saugojimą, krovinys bus pristatytas ieškovo nurodytu adresu (b. l. 58). 2009 m. liepos 15 d. ieškovas gavo pranešimą, jog negavus nurodymų iš ieškovo, sugedęs krovinys (paprika) utilizuotas.
Byloje kilo ginčas, ar buvo tarp šalių sudaryta krovinio pervežimo sutartis, ar ne ir ar atsakovas atsakingas už per klaidą atliekamą pervežimo paslaugą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31(toliau – nutarimas) 12 p. numatyta, kad CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ir formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra prima focie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktus įrodymus (pateiktą krovinio pervežimo sutartį-užsakymą, krovinio važtaraštį (CMR), telefoninio susirašinėjimo duomenis pakrovimo dieną (b. l. 67-92) liudytojų R. Š. ir E. N. parodymus (b. l. 156-157)), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo susitarimas pervežti krovinį ir šis susitarimas buvo vykdomas. Apeliantas (atsakovas) neneigia, kad priėmė ir vežė ieškovo krovinį. Pažymėtina, kad važėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu (Nutarimo 24 p.), o vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (Nutarimo 23 p.). Apelianto argumentai, jog krovinys buvo per klaidą pakrautas į jo automobilį, kad važtaraštyje buvo nurodyta netinkama iškrovimo vieta (ko atsakovas neįrodė (CPK 178 str.)) nepašalina atsakovo atsakomybės dėl prarasto krovinio, o tokios aplinkybės, kaip atsakovo nesiėmimas priemonių skubiai (protingai) spręsti 2009 m. birželio 22 d. ieškovo pateiktos pretenzijos (paaiškinimas pateiktas tik 2009-06-29), iki 2009 m. birželio 26 d. tvirtinimas, jog atsakovas krovinio nesikrovė ir apie jį nieko nežino (b. l. 46, 47-48), atsisakymas krovinį vežti ieškovo nurodomu adresu ir negrąžinimas jo ieškovui, kol nebus sumokėtos atsakovo prašomos sumos (b. l. 58) (žinant, jo tai greitai gendantis produktas), tik patvirtina atsakovo kaltę dėl prarasto (sugadinto) krovinio.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad atsakovo vairuotojo A. Č. pasiaiškinimas ir tachogramos patvirtina, jog krovinys buvo nuvežtas pagal krovinio važtaraštyje nurodytą adresą ((duomenys neskelbtini)), nes pasiaiškinime nėra duomenų, jog būtų aiškinta būtent dėl ieškovo krovinio bei pasiaiškinime nurodoma išvykimo data – 2009-06-22, kai 2009-06-20 krovinys jau buvo Lietuvoje ir nuo to laiko saugomas įmonėje (apelianto 2009-06-29 paaiškinimas), o pridėtos tachogramos (b. l. 116-119) yra 2009-06-14 – 2009-06-17 dienų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 str. 5 p., nes nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovo veiksmai lėmė atsiradusius nuostolius. Kaip aukščiau nustatyta, būtent apelianto, o ne ieškovo, veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (krovinio praradimą).
Priteistų sumų dydžio apeliantas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 98 str.). Ieškovo atstovė pateikė prašymą priteisti 700 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 1 573 Lt už teisines paslaugas, viso 2 273 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavusi pirmos instancijos teisme, surašytas atsiliepimas į apelicinį skundą, vyko vienas teismo posėdis) sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Lt už suteiktas advokato teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. Galkio IĮ, į. k. 181351531, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų), ieškovui UAB „Intercity Logistic“, į. k. 300578459, išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.