Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), registruotai Užimtumo tarnyboje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies, 3, 4 punktais, M. V. paskirti įpareigojimai: 1) visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO sistema) duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d. ir perduotas vykdyti Probacijos tarnybai. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2024 m. birželio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriame prašoma M. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę. Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba nuteistosios elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. birželio 26 d. Nuteistoji supažindinta su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais, jai išaiškinta atsakomybė už vengimą atlikti bausmę. Priežiūros laikotarpiu nuteistajai naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (a. b. l. 20-21). Jai paskirtą įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje – vykdo be pažeidimų, t. y. SODROS duomenimis, nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. sausio 20 d. yra vaiko priežiūros atostogose ir nuo 2023 m. kovo 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (a. b. l. 25). Taip pat teikime nurodyta, kad nuteistoji neįvykdė jai paskirto teismo įpareigojimo – per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (iki 2024 m. balandžio 22 d.). M. V. priežiūros laikotarpiu tris kartus traukta administracinėn atsakomybėn (2023 m. rugsėjo 3 d., 2023 m. gruodžio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį (vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka) ir 2024 m. sausio 11 d. pagal ANK 424 straipsnį (vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti) (a. b. l. 20-21). Nuteistoji pasiaiškinimo nepateikė, o su teisinėmis pasekmėmis supažindinta telefonu (a. b. l. 24, b. l. 1).

Teismo posėdžio metu nuteistoji M. V. prašė teikimo netenkinti bei parodė, kad dėl administracinių nusižengimų, susijusių su automobilio vairavimu, tai jos sutuoktinis turi automobilį ir nusižengimus užrašo jos vardu, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemonių. Ji pati nevairuoja, vairuoja sutuoktinis. Automobilis tik registruotas jos vardu. Ji net neturi vairuotojo pažymėjimo. Į policiją nesikreipė dėl administracinių nusižengimų, nes ji apie juos nežinojo, sužinojo tik teisme, o probacijos tarnyba taip pat jai dėl jų nieko nesakė. Su vyru gyvena kartu, bet jis nieko nepadeda, nes taip pat niekur nedirba. Turi du mažamečius vaikus 2 ir 4 metų. Žindo 4-ių metų vaiką.

Po teismo padarytos pertraukos, M. V. nurodė, kad sumokėjo dalį žalos bei pateikė tai patvirtinančius kvitus.

Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Taip pat nurodė, kad paskutiniu metu nuteistoji į probacijos tarnybą neatvyksta. Telefonu su M. V. susisiekti nepavyksta. Telefonus keičia, vienas numeris atjungtas, o kitu atsiliepia. Padaryti du nauji administraciniai nusižengimai. Prižiūrimoji priežiūros pradžioje nerodė jokių pastangų padengti priteistą žalą.

Prokurorė teisme prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad nors iš esmės nuteistoji neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo ir per nustatytą terminą neatlygino turtinės žalos, tačiau posėdžio metu pateikė duomenis – kvitus, kurie įrodo, kad dalį žalos nuteistoji atlygino. Manytina, kad nuteistoji deda pastangas žalai atlyginti. Galima manyti, kad žala nebuvo atlyginta dėl materialinės padėties. Posėdžio metu nurodė, kad augina du mažamečius vaikus, pajamos sudaro 190 Eur. Taigi spręstina, kad tas neapmokėjimas nulemtas nuteistosios materialinės padėties. Nepiktybinis siekis nevykdyti įsipareigojimo. Be to nuteistoji be pažeidimų vykdo kitus teismo skirtus įpareigojimus.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali <...> laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – probacijos tarnybos teikimu.

Nuteistajai M. V. nuosprendžiu paskirti įpareigojimai: 1) visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš teismui pateiktų duomenų (teikimo ir nuteistosios asmens bylos) matyti, kad probacijos tarnyba su teikimu dėl nuteistajai M. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą kreipiasi pirmą kartą. Probacijos tarnybos kreipimosi pagrindą sudaro tai, kad M. V. netinkamai vykdo jai paskirtą teismo įpareigojimą –– per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; priežiūros laikotarpiu padarė naujus administracinius nusižengimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji tinkamai vykdo jai paskirtą įpareigojimą –– dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. M. V. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (iki 2024 m. sausio 20 d.) bei nuo 2023 m. kovo 7 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Taip pat priežiūros laikotarpiu M. V. nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti.

Teikimas motyvuojamas tuo, kad priežiūros laikotarpiu M. V. bausta už administracinių nusižengimų padarymą. Probacijos tarnybos atstovė teisme pateikė 2024 m. birželio 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad priežiūros laikotarpiu M. V. 6 kartus patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau pagal šiuos duomenis galutiniai sprendimai nepriimti. Išrašo duomenimis, visi nusižengimai išties susiję arba su automobilio vairavimu neturint teisės to daryti, arba dėl nevykdymo pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti transporto priemonę ir pan. (b. l. 14-17). Teisme nuteistoji paaiškino, kad apie administracinius nusižengimus nieko nežinojo, o ir visi susiję su automobilio vairavimu. Paaiškino, kad šiuos nusižengimus padarė jos vyras, tačiau perrašo nusižengimus jos vardu, nes nenori prarasti teisių. Teigia, kad ji nevairuoja ir net neturi vairuotojo teisių, tik automobilis registruotas jos vardu. Į policiją dėl šių nusižengimų nesikreipė, nes apie jos nieko nežinojo, o ir probacijos tarnybos atstovė jai nieko apie tai neminėjo. Sprendimai administracinio nusižengimo bylose nėra priimti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuteistosios nurodytomis aplinkybėmis. Kol nėra priimti procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo bylose, kurie būtų įsiteisėję, nėra pagrindo ir išvadai, kad administracinius nusižengimu padarė probuojamoji.

Probacijos tarnyba savo prašymą nuteistajai laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu taip pat motyvuoja tuo, kad nuteistoji per teismo nustatytą terminą neatlygino savo nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. M. V. teisme paaiškino, kad jos pajamos yra menkos, t. y. ji niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, žindo mažametį vaiką. Nurodė, kad jos pajamas sudaro tik išmokos vaikams, už kurias reikia išlaikyti vaikus. Sutuoktinis jai niekuo nepadeda, nes taip pat nedirba. Šias nurodytas nuteistosios aplinkybes patvirtina ir asmens byloje padaryti probacijos tarnybos atstovės įrašai (a. b. l. 25). Visgi per teismo padarytą pertrauką (nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d.) nuteistoji dalį žalos atlygino ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad nuteistoji atlygino 404 Eur turtinės žalos. Sutiktina su probacijos tarnyba, kad nuteistoji iki šiol neįvykdė jai paskirto įpareigojimo ir neatlygino turtinės žalos per jai nustatytą terminą. Kita vertus, iš tiesų matyti, kad nuteistoji neįvykdė šio įpareigojimo ne dėl piktavališkumo, o dėl objektyvių aplinkybių. Matyti, kad M. V. materialinė padėtis nėra gera, nei ji, nei jos sutuoktinis nedirba (nurodė teisme), augina du mažamečius vaikus, pragyvenimo šaltinis yra tik jai priklausančios išmokos. Pasak nuteistosios, ji negali ir įsidarbinti, nes vis dar žindo vyresnį, 4 metų vaiką. Tačiau, visgi nuteistoji pasinaudojo galimybe ir per teismo padarytą pertrauką atlygino didesnę dalį turtinės žalos (atlygino 404 Eur, o turtinę žalą sudaro 266,19 Eur ir 455,01 Eur (bendra suma 721,20 Eur). Sutiktina, kad nuteistoji priežiūros laikotarpiu, o ne kreipusis į teismą turėjo rodyti norą ir pastangas (bent minimalias, mokant po nedidelę sumą kas mėnesį) atlyginti turtinę žalą, tačiau pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad teismo įpareigojimas neįvykdytas ne dėl nuteistosios piktybiškumo, o iš dalies dėl objektyvių priežasčių – sunkios materialinės padėties.

Nurodytos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nuteistoji nevertintina kaip nepriekaištingai teismo įpareigojimus vykdantis ir draudimų besilaikantis asmuo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą yra proporcinga priemonė, ar dar yra galimybė asmenį taisyti laisvėje, neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji augina du mažamečius vaikus 2 ir 4 metų, vieną iš jų žindo. BK 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad be kita ko areštas gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Taigi nagrinėjamu atveju, taip pat svarbūs yra ir nuteistosios mažamečių vaikų interesai. Teismo nuomone, atsižvelgiant į teigiamą nuteistosios elgesį probacijos metu (kitų pažeidimų nenustatyta, nėra duomenų, kad būtų pažeidinėjusi įstatymus), į tai, kad nuteistoji augina č ipirmiau nustatytos aplinkybės dėl teismo įpareigojimo netinkamo vykdymo, nelaikytinos kaip sudarančios pagrindą pakeisti laisvės apribojimo bausmę į pakeisti į vieną iš griežčiausių bausmių, areštą, kurio metu bus visiškai apribota galimybė mažamečiams bendrauti su motina.

Apibendrinus konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kad M. V. piktybiškai vengtų atlikti bausmę, nors ir yra padariusi pažeidimų laikantis teismo skirtų įpareigojimų. Matyti, kad nuteistoji stengiasi dėti tam tikras pastangas (atlygino didesnę dalį turtinės žalos), o jos elgesys priežiūros laikotarpiu labiau sietinas su objektyviomis priežastimis (pakankamai sunki finansinė padėtis). Todėl konkrečiu atveju, nuteistajai M. V. teismo paskirtos bausmės pakeitimas griežtesne, būtų skubotas ir kraštutinis sprendimas, nes nuteistoji nėra tiek pavojinga visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina ją pasiųsti atlikti arešto bausmę ir jį izoliuoti nuo visuomenės, ypač, kai ji augina du mažamečius vaikus. Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą yra kraštutinė priemonė, o nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos teikimą ir M. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti griežtesne arešto bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.