- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- I-2514-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01524-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. Ž., D. S., V. V., L. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos teismo
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Ž., D. S., V. V. ir L. N. (L. N.) skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. Ž. 2014 m. kovo 12 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėja skundą iš esmės grindžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1–5).
2. Pareiškėja D. S. 2014 m. kovo 12 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėja skundą iš esmės grindžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 29–33).
3. Pareiškėjas V. V. 2014 m. kovo 12 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 63–67).
4. Pareiškėjas L. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 12 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 95–99).
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos teismo ekspertizės centras atsiliepimuose į pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodo, jog Seimas nėra priėmęs įstatymo, reglamentuojančio dėl ekonomikos krizės dėl neproporcingai sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, todėl atsakovas negali patenkinti kiekvieno iš pareiškėjų reikalavimo kompensuoti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už atitinkamus laikotarpius (b. l. 15–16, 45–46, 77–78, 110–111).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. Ž., D. S., V. V. ir L. N. (L. N.) skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės (b. l. 18–22, 48–52, 80–84, 113–117)). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi, Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme nustatyta pareiga šiame įstatyme įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendime. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo. Netenkinus pareiškėjų reikalavimų dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, netenkinamas ir reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. Ž., D. S., V. V. ir L. N. (L. N.) skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.