Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2006-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-63/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2006-02-27
Bylos Nr.
1A-63/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
Nuteistasis
A.K., R.L., A.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
  • 2.23.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-63/2006Procesinio sprendimo kategorija: 2.23.3., 1.1.8.9.2., 2.4.6.3.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRE NDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teisėjų: Elenos Vainienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Juzefui Stankevič,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A.K., R.L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalies, kuria:

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., taikant BK 62 str. 2, 3 d.d., laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį R.L., A.K. atžvilgiu panaikino ir priėmė naują nuosprendį:

R.L., pagal BK 260 str. 3 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką;

A.K., pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, panaikino paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą bei paleido teismo posėdžių salėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino 2005 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį dėl R.L. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. ir A.K. išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. bei perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą nuteistųjų R.L. ir A..K. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.L. ir A.K. yra nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su V.S. ir L.M., R.L. ir V.S. koordinuojant grupės narių veiklą, turėjo tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. A.K., veikdamas šioje grupėje, padarė pasikėsinimą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Kiti grupės dalyviai šią medžiagą įgijo, gabeno, t.y. neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent :

R.L. 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 9 val. 31 min., Vilniuje, šalia parduotuvės „Norfa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, V.S. įteikė pinigus, skirtus psichotropinės medžiagos įgijimui. V.S., 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val., Vilniuje, Pašilaičių g. 4 namo kieme, paėmęs iš organizuotos grupės nario A.K. automobilį Audi 80, v/n XXX XXX, turėdamas tikslą įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, nuvyko į Kauno m. 2003 m. rugsėjo 17 d. Kaune V.S. rūpinosi psichotropinės medžiagos įgijimu, susisiekė su tiekėju, organizavo ir koordinavo susitikimą su grupės nariais R.L., A.K. ir L. M. ties Rumšiškėmis, kur šiems apie 18 val. 15 min. turėjo perduoti įgytą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Tą pačią dieną, apie 18 val. 15 min., organizuotos grupės nariai R.L., A.K., L.M., turėdami tikslą įgyti 2,5 kg, t.y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, automobiliu BMW 525, v/n XXX XXX, atvyko į Vilnius-Kaunas greitkelio 77 kilometrą prie įvažiavimo į Rumšiškes, tačiau, V.S. iš anksto sutartu laiku negavus psichotropinės medžiagos iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Tomas ir V.S. paaiškinus, kad psichotropinę medžiagą įgys tą pačią dieną apie 22 val., R. L., A.K., L.M. tuo pačiu automobiliu išvyko atgal į Vilnių. Tokiu būdu A.K., R.L., L.M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. V.S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 22 val. ties Rumšiškėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu Tomas, neteisėtai įgijo 2446,86 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 447, 028 g (18%) psichotropinės medžiagos-metamfetamino. 2003 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu nuo 17 d. iki 18 d., laikė šią psichotropinę medžiagą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. R.L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V.S. 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val., įgijo psichotropinę medžiagą 2003 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu nuo 17 d. iki 18 d., kartu su V.S. organizavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą gabenant įgytą psichotropinę medžiagą iš Rumšiškių į Vilnių, o būtent : nurodė L.M. nuvykti į Rumšiškes V.S. automobiliu Pontiac Trans Sport, v/n XXX XXX, kur L.M. turėjo pasiimti automobilį Audi 80, v/n XXX XXX, su V.S. įgyta psichotropine medžiaga; koordinavo V.S. ir L.M. grįžimą į Vilnių automobiliais „Audi 80“, valst. Nr. XXX XXX, ir Pontiac Trans Sport, v/n XXX XXX, pavedant L.M. psichotropinę medžiagą gabenti automobiliu Audi 80, v/n XXX XXX. V.S. 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 15 val. 45 min., automobiliu Audi 80, v/n XXX XXX, gabeno nupirktą psichotropinę medžiagą nuo Rumšiškių miesto iki išvažiavimo iš Vievio greitkelyje Kaunas – Vilnius, kur 16 val. 15 min. perdavė automobilį Audi 80, v/n XXX XXX, kartu su jame buvusia psichotropine medžiaga L.M. L.M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V.S. įgijo psichotropinę medžiagą, ir vykdydamas R.L. ir V.S. nurodymus dėl V.S. įgytos psichotropinės medžiagos gabenimo iš Rumšiškių į Vilniaus m., 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 14 val., Vilniuje, Dzūkų g. prie parduotuvės „Lelija“, atsiėmė iš UAB „Sostauta“ autoserviso atvežtą V.S. automobilį Pontiac Trans Sport, v/n XXX XXX, apie 15 val. 15 min., atvažiavo į Rumšiškes, kur susitiko su V.S., o apie 16 val. 15 min., greitkelyje Kaunas – Vilnius ties išvažiavimu iš Vievio, V.S. ir R.L. nurodymu perimdamas iš V.S. jo vairuojamą automobilį Audi 80, v/n XXX XXX, neteisėtai įgijo jame buvusius 2446,86 g miltelių, kurių sudėtyje yra 447, 028 g (18%) psichotropinės medžiagos - metamfetamino, gabeno šią psichotropinę medžiagą iki greitkelio Kaunas – Vilnius 19-ojo kilometro, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti panaikinant A. K. atžvilgiu BK 62 str. 2, 3 d.d. taikymą, ir paskirti jam dešimties metų laisvės atėmimą.

Prokuroras nurodo, kad A.K. atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta per švelni bausmė, nes skiriant A.K. bausmę, jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikytos BK 62 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos, ir paskirta mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltu neprisipažino. Prokuroras teigia, kad taikyti BK 62 str. 2d., tik todėl, kad A.K. organizuotoje grupėje padaryta veika buvo antraeilė ir jo veiksmų apimtis mažesnė už kitų šioje byloje nuteistų asmenų, kad nuteistasis dirbo, vienas išlaiko mažametį vaiką, negalima, nes nėra būtinos sąlygos - lengvinančių A.K. baudžiamąją atsakomybę aplinkybių. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes tik skirdamas bausmę BK 260 str. 3 d. numatytos sankcijos ribose.

Nuteistasis A.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepagrįsta teismo išvada dėl jo pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Nuteistasis teigia, kad teismo išvada dėl organizuotos grupės taip pat nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pažymi, kad jo dalyvavimas šiame nusikaltime grindžiamas tik automobilio Audi 80, v/n XXX XXX perdavimu V.S., jo atvykimu į Rumšiškes ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad protokole „Dėl operatyvinių veiksmų atlikimo“ yra klaidingai nurodyta jo pavardė, nes liudytojas R.T. teisme nepatvirtino, jog būtent jis perdavė automobilį Audi 80, v/n XXX XXX V.S. ir O.D., o liudytojas S.R. apelianto iki sulaikymo nebuvo matęs. Nurodo, kad minėtą automobilį V.S. perdavė ne jis, o liudytojas M.N. Ši aplinkybė teisme nepaneigta. Apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo nuomonė, kad liudytojas M.N. siekė padėti jam. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai automobilio Audi 80, v/n XXX XXX atsiradimą pas V.S. sieja su nuosprendyje nurodytu nusikaltimu, ir vertina tai, kaip apelianto pagalbą veikiant organizuotoje grupėje, nes šis automobilis įvykio aplinkybių sekai jokios įtakos neturėjo. Teismas nepagrįstai vertina ir jo, A.K. atvykimą iki Rumšiškių 2003 m. rugsėjo 17 d. pavakare automobiliu BMW 525, v/n XXX XXX kaip pasikėsinimą įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Jis kitiems asmenims jokios įtakos nedarė, jokių žmonių į Rumšiškes nesiuntė. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog jis pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neatitinka bylos duomenimis nustatytų aplinkybių ir turi būti vertinama kaip spėjimas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių apelianto žinojimą apie nuosprendžiu nuteistų kitų asmenų ketinimus bei apie jų siekiamos įgyti psichotropinės medžiagos kiekį ir kitas aplinkybes. Taip pat nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių tai, kad apeliantas 2003 m. rugsėjo 17 d. vakare pasikėsino įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Todėl mano, kad teismas turi jį išteisinti, kaip tai padarė O.D. atžvilgiu.

Nuteistasis R.L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma nepatvirtina apelianto dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantas telefoninių pokalbių metu bendravo su V.S. dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, derino L.M. atvažiavimą paimti šiuos narkotikus. Apeliantas teigia, kad su V.S. jis kalbėjo dėl automobilių pirkimo. Nurodo, kad byloje nėra 2003 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 59 min. daryto įrašo, kuris nepagarsintas posėdžio metu, nors nuosprendyje pripažintas įrodymu. Taip pat nurodo, kad byloje pateikta tik maža dalis telefoninių pokalbių, todėl teigia, kad pareigūnai prie bylos pridėjo tik mažą dalį išrinktų iš bendro konteksto pokalbių, kuriuose nėra jokio pokalbio apie narkotines medžiagas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra apygardos prokuroro nutarimo panaikinti bylai neturinčių reikšmės telefoninių pokalbių. Nuteistasis nurodo, kad nors policijos pareigūnai slapto sekimo būdu užfiksavo 2003 m. rugsėjo 17 d. jo susitikimą su V.S. ir O.D., kurio metu jis jiems perdavė pinigus, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie pinigai skirti būtent narkotikams įgyti. Nurodo, kad teisme apklausti policijos pareigūnai S.R. ir R.T. davė skirtingus parodymus. Apeliantas teigia, kad bylos dokumentuose yra nurodyta, kad buvo atliktas „Operatyvinis sekimas“ ir „Operatyvinis stebėjimas“, o kaltinamajame akte ir nuosprendyje minima, kad buvo atliktas „ Slaptas sekimas“. R.L. nurodo, kad šių veiksmų atlikimo teisinis pagrindas ir reglamentavimas yra skirtingi. Todėl šie duomenys gauti neteisėtais būdais ir negali būti pripažinti įrodymais. R.L. nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. protokole, dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, nėra jo pavardės. Liudytojas S.R. teismui nenurodė, kodėl šiame dokumente nėra jo, R.L. pavardės, tačiau patvirtino, kad informacija buvo gauta tik apie V.S. nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, kad UAB „Bitė GSM“ duomenys, kuriais remiasi teismas, nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, psichotropinių medžiagų įgijimo fakto, jų kiekio, nusikalstamos veikos organizavimo, pasiskirstymo vaidmenimis ar kitų nusikalstamų aplinkybių. Netiesioginiu apelianto kaltės įrodymu teismas įvardino jo teistumą Norvegijoje už neteisėtą narkotikų laikymą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šioje šalyje jis buvo sulaikytas už vaistų gabenimą. Teismas nenurodė kokiais įrodymais vadovavosi pripažindamas jį, R.L. nusikalstamos veikos organizatoriumi. Apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas neabejotinais, teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o visos kilusios abejonės dėl asmens kaltumo turi būti sprendžiamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistieji R. L. ir A.K., jų gynėjai prašo nuteistųjų paduotus skundus patenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Prokuroras prašo nuteistųjų skundus atmesti ir patenkinti prokuroro skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo R.L. apeliacinį skundą atmeta, o nuteistojo A.K. ir prokuroro skundus patenkina iš dalies.

Motyvai dėl nuteistojo R.L. apeliacinio skundo atmetimo

Kolegija įvertinusi nuteistojo R.L. atžvilgiu byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl R.L. neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Teismo nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama šio nuteistojo kaltė. R.L. veiksmus ir pokalbius atspindinčius duomenis teismas nuosprendyje įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

R.L. skundo argumentai, kad jis telefoninių pokalbių metu nebendravo su nuteistuoju V.S. dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo ir nederino su nuteistuoju L.M. atvažiavimo paimti šias psichotropines medžiagas, yra atremiami bylos duomenimis. Šie duomenys skundžiamame nuosprendyje yra nurodyti ir teisingai įvertinti.

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gautų V.S. telefoninių pokalbių suvestinių duomenų (T. 1, b.l. 15-26), mobilaus ryšio telefono skambučių priėmimo ir išėjimo celių žemėlapių (T. 4, b.l. 56-73), operatyvinio sekimo medžiagos, liudytojų S.R., R.T. parodymų, kitos bylos medžiagos nustatyti R.L. veiksmai parodo, jog nuteistasis R.L. buvo susitikęs, davė pinigus bei telefoniniais pokalbiais bendravo su nuteistuoju V.S., su nuteistaisiais A.K. bei L.M., vyko į 77 – tąjį automagistralės Kaunas - Vilnius kilometrą ne atsitiktinai, o būtent dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, po šio vykimo 2003 09 18-17 dienomis ir toliau aktyviai organizavo ir koordinavo V.S. įgytų psichotropinių medžiagų atgabenimą į Vilnių.

Nors pokalbiuose telefonu tiesiogiai, atviru tekstu nekalbama būtent apie metamfetamino įgijimą, neminimas šios psichotropinės medžiagos pavadinimas, kalbama tik apie kiekius, tačiau iš telefoninių pokalbių su nuteistuoju V.S. esmės akivaizdžiai matyti, kad buvo derinami ir vykdomi ne kokie nors kiti bendri kitų prekių įgijimo ir atgabenimo reikalai, o kalbama apie ketinimus įgyti labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, jų kainą. V.S. atsiskaito R.L. būtent apie psichotropinių medžiagų įgijimo eigą, savo buvimo vietas. Šie pokalbiai neturėtų būti vertinami atsietai, nuo 2003 09 15-17 dienomis vykusių telefoninių pokalbių tarp V.S. ir nenustatyto asmens, vardu Tomas, iš kurio, kaip nustatyta byloje, organizuota grupė ir įgijo didelį kiekį metamfetamino. Būtent R.L. aktyviai derino nuteistųjų V.S. ir vėliau L.M. veiksmus siekiant pargabenti iš nenustatyto asmens vardu Tomas įgytas psichotropines medžiagas iš Kauno į Rumšiškes, iš Rumšiškių į Vilnių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R.L., nors ir patvirtino, jog bendravo su V.S., L.M. ir A.K., tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu kitu, negu nustatyta byloje tikslu jis su jais bendravo. R.L. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kodėl telefoninių pokalbių tarp jo ir V.S. metu minimi tam tikri kažkieno kiekiai bei būtinumas gauti bei paimti tam tikras medžiagas ar daiktus bei kodėl yra būtina atvažiuoti ir neatidėliotinai susitikti.

Aukščiau minimi kaltinantys jį bylos duomenys paneigia nuteistojo R.L. versiją, jog į Rumšiškes buvo vykta tik aplankyti R.L. motinos, su V. S. susitikimas buvęs atsitiktinis, kad 1000 JAV dolerių V.S. buvo perduoti tik už perkamą iš V.S. automobilį. Iš nustatytų V.S. veiksmų 2003 09 17-18 dienomis akivaizdžiai matyti, kad jokio automobilio pirkimu jis neužsiiminėjo, o jo veiksmai buvo nukreipti kvaišalų įsigijimui iš nenustatyto asmens vardu Tomas ir atgabenimui 09 17 d. iki Rumšiškių, o 09 18 d. iki Vilniaus. Operatyvinio sekimo protokole užfiksuota, kad automobilis BMW 525, kuriame buvo R.L., 2003 m. rugsėjo 17 d., 18.15 val. buvo pastebėtas greitkelio Vilnius–Kaunas 77 kilometre, prieš posūkį į Rumšiškes, kur pastovėjęs apie 20 min., nuvažiavo Vilniaus kryptimi. Šio sekimo metu neužfiksuota, kad automobilis buvo įvažiavęs į Rumšiškes. Šis faktas taip pat akivaizdžiai paneigia R.L. parodymus apie jo kelionės tikslą.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovavosi pripažindamas R. L. nusikalstamos veikos organizatoriumi. Kolegija konstatuoja, jog byloje yra nustatyta pakankamai nuteistojo veiksmų, kuriais nuteistasis R. L. akivaizdžiai koordinuoja kitų nuteistųjų: V.S., A.K. ir L.M. veiksmus siekiant įgyti psichotropinės medžiagos. Nustatyta, jog būtent R.L. davė pinigus V.S., kad šis už juos įgytų labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, palaikė nuolatinius telefoninius kontaktus su V.S., planavo visų grupės narių veiksmus, davė pavedimą L.M.. 09 18 d. vykti į Rumšiškes, kur šis perėmė ir vežė į Vilnių jo vairuojame automobilyje rastą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

Atmetami ir apelianto R.L. skundo teiginiai, jog UAB „Bitė GSM“ duomenys, kuriais remiasi teismas, nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, psichotropinių medžiagų įgijimo fakto, jų kiekio, nusikalstamos veikos organizavimo, pasiskirstymo vaidmenimis ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikaltimui tirti bei nagrinėti. Iš telekomunikacijų bendrovių gauti duomenys apie nuteistojo R.L. mobilaus ryšio telefono registravimąsi prie UAB „Bitė GSM“ celių pagal priimtus ir išeinančius skambučius bei šių skambučių tarp nuteistųjų analizė yra tik dalis visų įrodymų, kuriais grindžiama R.L. kaltė. Šie duomenys su kitais bylos įrodymais vertintini kartu ir jų visuma sudaro vientisą tarpinių faktų grandinę, įrodančią nuteistojo R.L. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo faktą, šio nusikaltimo organizavimo aplinkybes.

Dėl skunde ginčijamo 2003 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 59 min. daryto įrašo pažymėtina, kad išties pirmosios instancijos teismo metu nebuvo perklausytas byloje užfiksuotas 2003 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 59 min. telefoninis pokalbis tarp nuteistųjų R.L. ir V.S. Prokuroras paaiškino, kad dėl jam nežinomų priežasčių tokio pokalbio įrašo tarp kitų įrašų laikmenoje nerado, nors telefoninio pokalbio turinys suvestinėje yra. Esant tokiai padėčiai, vien pokalbio tekstas negali būti kaltės įrodymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama tokias aplinkybes dėl šio įrodymo, atkreipia dėmesį, kad konkrečiai šiuo pokalbio turiniu R.L. kaltė apkaltinamajame nuosprendyje neįrodinėjama. Argumentuojant teismo daromas išvadas dėl R.L. nustatytos veikos, konkrečiai šiuo pokalbiu nesiremiama, jis necituojamas. Kolegijos manymu, šio pokalbio turinys bylos esmei bei įrodinėtinoms byloje aplinkybėms ( tiek teisinančia R.L., tiek kaltinančia šį nuteistąjį prasme) neturi esminės įtakos. Pokalbio turinys nekeičia ir pirmosios instancijos teismo nustatytų disponavimo psichotropinėmis medžiagomis faktinių aplinkybių. Todėl nors apygardos teismas nuosprendyje nenurodė, kad šis pokalbis nelaikytinas įrodymu, kolegija, neranda priežasčių manyti, jog toks faktas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės suvaržė nuteistojo teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Nepagrįstas nuteistojo R.L. manymas, jog duomenys, kurie buvo gauti operatyvinio sekimo būdu, tačiau proceso metu šį veiksmą įvardinus skirtingais terminais, t.y. „operatyvinis sekimas“, „operatyvinis stebėjimas“ bei „slaptas sekimas“, negali būti pripažinti įrodymais, nes šie buvo gauti neteisėtu būdu. Duomenys apie R.L. susitikimą su V.S. 2003 m. rugsėjo 17 d. buvo užfiksuoti protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (T. 1, b.l. 8-10). Šis operatyvinis sekimas buvo atliktas remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. nuostatomis. Iš šio operatyvinio sekimo protokolo turinio matyti, jog būtent R.L. 2003 09 17 ryte buvo užfiksuotas prie V.S. gyvenamosios perduodantis pinigus V.S. Apie tai, kad vyko operatyvinis stebėjimas, teisme paliudijo ir liudytojas S.R. (T. 7, b.l. 249) bei liudytojas R.T. (T. 8, b.l. 3). Taigi, nors ikiteisminio tyrimo dokumentuose bei skirtingose baudžiamojo proceso stadijose operatyvinis sekimas yra įvardijamas vis skirtingais terminais, kolegijos nuomone, šio veiksmo skirtingas įvardijimas bei terminologijos kaita nerodo, kad jis būtų vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar neteisėtomis priemonėmis. Teigti, jog operatyvinio sekimo metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nėra pagrindo, nes šie duomenys atitinka jiems keliamų leistinumo, liečiamumo ir patikimumo reikalavimus.

Apygardos teismas, siekdamas įvertinti nuteistojo asmenybę, nuosprendyje atsižvelgė į tai, jog nuteistasis R.Labeikis 2001 m. birželio 29 d. Norvegijos teismo buvo nuteistas už uždraustų šioje šalyje narkotikų laikymą. Tokia aplinkybė yra paremta bylos medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, Švedijos muitinės pateiktos informacijos, R.L. laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas ne už bet kokių medikamentų laikymą, o už didelio kiekio 60685 Rohipnolio piliulių, kuriuose yra narkotinės medžiagos - flunitrazepamo laikymą (T. 4, b.l. 157-158). Teisminės praktikos pavyzdžiai rodo, kad Rohipnolis, kaip kvaišalas, paprastai maišomas su alkoholiu ir vartojamas, kad būtų pasiektas didesnis apkvaišimo efektas. Taigi faktinė narkotinės medžiagos laikymo aplinkybė rodo, jog nuteistojo R.L. veiksmai ir praeityje buvo susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir netiesiogiai apibūdina šio asmens nusikalstamą polinkį. Tai yra reikšminga aplinkybė, apibūdinanti šio nuteistojo asmenybę ir apygardos teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę nuosprendyje paminėjo.

Kratos metu R.L. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas vakuuminio įpakavimo įrenginys, ant kurio narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo metu surasti kokaino, metamfetamino bei kanabinoidų, kurie yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) sudėtinė dalis, pėdsakai. Šis faktas taip pat pagrįstai teismo nebuvo paliktas nuošalyje, nes liudija apie šio nuteistojo sąsajas su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Motyvai dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo dalinio patenkinimo

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių padarė išvadą, kad A.K. 2003 m. rugsėjo 17 d. įvykęs susitikimas su R.L., V.S, bendravimas ir važiavimas į Rumšiškes nebuvo atsitiktinis, o buvo susietas su noru įsigyti psichotropinių medžiagų. Tai patvirtina byloje surinkti duomenys. Operatyvinio sekimo metu buvo nustatyta, kad A.K. 2003 m. rugsėjo 17 d. ryte, t.y. apie 10.10 val. susitikęs su V.S., perdavė šiam nuteistajam automobilį Audi 80, v/n XXX XXX (T. 1, b.l. 5-6, 8). Tą pačią dieną A.K. jo vairuojamu automobiliu BMW 525, v/n XXX XXX kartu su R.L. bei L.M. vyko ties Rumšiškėmis, į 77 – tąjį automagistralės Kaunas - Vilnius kilometrą, kur apie 18 val. turėjo susitikti su iš Kauno atvykstančiu nuteistuoju V.S., jo laukė. Kolegija daro išvadą, jog ši kelionė nebuvo susieta tik su pakeisto automobilyje BMW variklio išbandymu, bei noru pagelbėti R.L. nuvykti pas motiną, tačiau šios kelionės metu A.K. neabejotinai dalyvavo realizuodamas organizuotos grupės sumanymą įgyti psichotropinės medžiagos. Nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad A.K. turėjo suprasti savo ir kitų nuteistųjų bendrus ketinimus įgyti psichotropines medžiagas ir jas gabenti atgal į Vilnių ir sąmoningai 2003-09-17 dalyvavo organizuotos grupės nariams kėsinantis tai atlikti. Jis visą tą laiką būdamas šalia nuteistojo R.L., girdėjo, jog pastarasis, bendraudamas telefonu su nuteistuoju V.S., kalbėjo būtent apie psichotropinių medžiagų kiekius, įgijimo, jų atgabenimo į Rumšiškių aplinkybes, net pats tuo tikslu dalyvavo pokalbyje su V.S. (T. 1 b. l. 20-21).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A.K. negalėjo aiškiai ir nuosekliai paaiškinti, kokiu vis dėlto tikslu R.L. bei jis pats telefonu šnekėjosi su nuteistuoju V.S., ir kokių kitokių prekių, negu psichotropinės medžiagos, iš pastarojo laukė ir kodėl 2003-09-17 nesulaukęs, nutarė vykti į Vilnių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta nuteistojo A.K. skundo argumentą, jog šis neperdavė automobilio Audi 80 V.S. Byloje esančia atlikto operatyvinio sekimo medžiaga nustatyta, jog 2003 m. rugsėjo 17 d. rytą, t.y. apie 10.10 val. būtent V.K. perdavė automobilį Audi 80, v/n XXX XXX nuteistajam V.S. (T. 1, b.l. 5, 8). Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas S.R. (T. 7, b.l. 250). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skunde minimo liudytojo M.N. nenuoseklius parodymus ir juos atmetė. Šie parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi, nes prieštarauja operatyvinio sekimo medžiagai, kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad, jog A.K. ir M.N. yra geri pažįstami, todėl savo parodymais M.N., prisiderindamas prie A.K. teisme tvirtinamų aplinkybių dėl automobilio perdavimo, siekė padėti A.K.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A.K. savo nusikalstamais veiksmais kėsinosi įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, nėra pakankamai pagrįsta. Iš byloje nustatytų A.K. veiksmų negalima daryti kategoriškos išvados, jog A.K. turėjo konkrečią ir apibrėžtą tyčią dėl pasikėsinto įgyti psichotropinės medžiagos kiekio.

Atsižvelgiant į bylos medžiaga nustatytą A.K. dalyvavimo bendrame sumanyme laipsnį ir laiką, negalima daryti išvados, kad jei viskas gerai klostytųsi, A.K. organizuotos grupės asmenų bendrų pastangų rezultate, būdamas Rumšiškėse ir sulaukęs V.S. būtinai įgytų būtent labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2003-09-17 važiuojant į Rumšiškes ir kitiems nuteistiesiems, tame tarpe ir A.K., laukiant V.S., nebuvo aiškus norimos įgyti konkretus psichotropinės medžiagos kiekis. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių suvestinių (T. 1, b.l. 15-26) analizės, toks kiekis V.S. su nenustatytu asmeniu vardu Tomu telefoninių derybų metu nuolat kito. Ir, nepaisant V.S. nepasitenkinimo, nuolat mažėjo. Konkretus siekiamų įgyti kvaišalų kiekis akivaizdžiai priklausė nuo to, kiek V.S. tą dieną psichotropinės medžiagos pavyks nupirkti iš nenustatyto asmens vardu Tomas, kiek tam Tomui pavyks jos gauti. Kokį kiekį metamfetamino į susitikimo vietą (Rumšiškes) būtų atvežęs V.S. iki 2003-09-17 18.22 val. taip ir lieka neaišku. Jis iki to laiko jokios psichotropinės medžiagos dar nebuvo iš Tomo įgijęs. Galutinai organizuotos grupės konkretus įgytas metamfetamino kiekis išaiškėjo tik 2003-09-17 vėlai vakare, kai V.S. susitiko su nenustatytu asmeniu vardu Tomas ir apie tai 22 val. 04 min. pranešė V.L. A.K., kai sužinojo, kad narkotikai bus tik 22 val., tolesniame organizuotos grupės asmenų atliktame kvaišalų įgijimo procese, kuris baigėsi labai didelio kiekio metamfetamino įgijimu, išskyrus, tai, kad buvo bendram reikalui ir toliau grupės nariams buvo paliktas naudotis jo automobilis Audi 80, v/n XXX XXX, skirtingai negu kiti nuteistieji, nebedalyvavo. Skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad nors telefoniniame pokalbyje su V.S. buvo pažadėta, tačiau jokio kito žmogaus A.K. vietoj savęs į susitikimą su V.S. neatsiuntė.

Todėl darytina išvada, jog aplinkybė, kad A.K. siekė neteisėtai įgyti labai didelį ar didelį kiekį psichotropinių medžiagų, yra neįrodyta. Tačiau įrodyta, kad A.K. 2003-09-17 perduodamas V.S. automobilį, tą pačią dieną su kitais nuteistaisiais vykdamas į 77 – tąjį automagistralės Kaunas-Vilnius kilometrą, kur apie 18 val. turėjo susitikti su V.S., neteisėtai pasikėsino įgyti nežinomą kiekį psichotropinės medžiagos, tačiau šios nusikalstamos veikos nepabaigė, nes nuteistasis V.S. sutartu laiku jokios psichotropinės medžiagos negavo ir neatvežė.

A.K. nusikalstama veika iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., perkvalifikuotina į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis A.K. atžvilgiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms yra keistinas ( BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

A.K. už pasikėsinimą neteisėtai įgyti psichotropinės medžiagos iš dviejų alternatyvių BK 260 str. 1 d. naujausios redakcijos sankcijoje numatytų bausmių yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, lygi šios bausmės vidurkiui. Būtent tokią griežtesnės rūšies bausmę, kolegijos manymu, leidžia parinkti A.K. padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, lengvinančių šio nuteistojo atsakomybę aplinkybių nebuvimas.

Motyvai dėl prokuroro apeliacinio skundo dalinio patenkinimo

Motyvuojamoji dalis

Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas A.K. švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, išties neteisingai pritaikė BK 62 str. 2 ir 3 d. nuostatas.

BK 62 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kai yra nors viena iš šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Nors BK 62 str. 2 d. 3 punkte ( antraeilis bendrininko vaidmuo) ir 4 punkte ( pasikėsinta padaryti veiką) esančios aplinkybės byloje yra nustatytos, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo A.K. veiksmuose jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl šis švelnesnės, negu įstatyme numatytos bausmės, skyrimą numatantis įstatymas A.K. atžvilgiu negali būti taikomas. Nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 str. 1 punkto pagrindu ir BK 62 str. taikymas naikintinas. Kolegijai nustačius kitokią A.K. veiksmų kvalifikacija BK 62 str. dėl aukščiau minimų priežasčių taip pat netaikytinas.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį A.K. atžvilgiu pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A.K. nusikalstamai veikai, kvalifikuotai pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., buvo pritaikyta BK 62 str. 2 d. ir 3 d.

A.K. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir paskirti jam bausmę, laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A.K. pradėti skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį A.K. praleistą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2005 m. kovo 30 d.

Nuteistojo R.L. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjos Violeta RažinskaitėElena Vainienė