Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016-11-22 apie 07.20 val. Sausio 13-osios g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos V. P. pasitraukė. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jos veiksmuose įžvelgiami administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, požymiai.

V. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau nesutinka, kad jį tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodama kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti ji neturėjo. Papildomai pranešė, kai policijos pareigūnams jai pranešus apie eismo įvykį, V. P. buvo nuvykusi į kelių policiją, ji neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo, jos automobilis yra draustas, todėl jį neturėjo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Ant jos automobilio buvo nustatytas nežymus įbrėžimas. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. P. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju V. P. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2016-11-22 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Tojota“ sužinojo tik policijoje, tik ten buvo apžiūrėtas ir jos automobilis, rasti nežymus nubrozdinimai. Jos automobiliui neprireikė net remonto. Ji teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra disciplinuota vairuotoja, iki tol nėra bausta administracinė tvarka. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Liudytojai D. K., D. M., E. B. bei suinteresuotas asmuo D. V. nurodė, kad apgadinimai automobilio „Toyota“ nėra dideli - galinių kairės pusės durelių apdaila, įbrėžtas galinis kairės pusės sparnas bei galinis bamperis. Pagrindo netikėti V. P. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Toyota“ yra įžvelgiami nežymus apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad V. P. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ANK 426 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ANK 619 str. 1 d. 2 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl V. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016-11-22 V. P. važiavo Sausio 13-osios g, Vilniuje, vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, bevažiuodama atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo V. P. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. administracinę tvarka nėra baustą, jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu,

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 str. 1 d. 2 p.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti 10 (dešimt) Eur baudą.

V. P. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063493536 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.