Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. atstovui advokatui Domantui Skebui,

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Mariui Laurinėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija) 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. VKTIN-60230754-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažintas kaltu pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2016 m. balandžio 26 d., kelio A15 15 kilometre, važiuodamas maršrutu Akmenynė, Švenčionių raj. – Družai, Švenčionių raj., apie 9.58 val. vairavo UAB „B. F. Group“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš automobilio „Volvo FN 64R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „NARKO D3MS1T11“, valst. Nr. EC777, kurio bendroji masė 12,75 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų (toliau – ir Didžiausieji parametrai) III skyriaus 16.4 papunktyje nustatytą maksimalią leidžiamą 40 t, be to automobilio varančiųjų ašių apkrova 4,7 t viršijo maksimalią leidžiamą Didžiausių parametrų 21.4 papunktyje nustatytą maksimalią leidžiamą 19 t apkrovą, o vairuotojas neturėjo leidimo važiuoti tokiu sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu Lietuvos Respublikos keliais;pripažintas kaltu pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį dėl to, kad jis pasikrovė krovinį į automobilį „Volvo FH 64R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „NARKO D3MS11T11“, valst. Nr. EC777, neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį tokiomis maksimaliomis apkrovomis;pripažintas kaltu pagal ATPK 142⁶ straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. 19.24 val. iki 2015 m. balandžio 19 d. 4.04 val. nepasinaudojo privalomu pasinaudoti sutrumpintu kasdienio poilsio laikotarpiu.

priimant skundžiamą nutarimą, remtasi svarstyklių „Cheklode Freeweigh“ rodmenimis, tačiau svėrimo metu buvo pasibaigęs jų įvertinimo ir patvirtinimo sertifikato galiojimas (galiojo iki 2016 m. balandžio 6 d., o patikrinimas įvykdytas 2016 m. balandžio 26 d.). Be to, svarstyklių rodmenimis, anot pareiškėjo, negalima buvo vadovautis ir dėl to, kad svarstyklės nėra įtrauktos į Lietuvos metrologijos inspekcijos tinklapyje patalpintą Matavimo priemonių registrą, kuriame pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti matavimo priemonių, priskirtų teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, tipai, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti ir/arba naudoti. Institucija klaidingai teigia, kad S. M. viršijo leidime nurodytą masę 12,75 tonomis, kadangi pati Institucija pati yra išdavusi jo darbdaviui UAB „B. F. Grupo“ leidimą, kuriuo leido įmonei vežti krovinį sunkiasvore transporto priemone, kurios bendra masė yra iki 48 tonų. ATPK 145 straipsnis diferencijuoja atsakomybę už sunkiasvorės transporto priemonės vairavimą, priklausomai nuo viršsvorio dydžio, todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar vairuotojas viršijo leistiną miškavežio masę 12,75 t ar 4,75 t. S. M. neginčija padaręs ATPK 142⁶ straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau, įvertinus tai, kad jis kitų pažeidimų nepadarė, jam turėjo būti surašytas administracinis nurodymas ir pasiūlyta susimokėti pusę minimalios baudos.

Teismo pasėdžio metu administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad svarstyklėmis negalima buvo naudotis, nes buvo pasibaigęs jų patvirtinimo sertifikatas, baigėsi 2016 m. balandžio 6 d., o šiomis svarstyklėmis buvo atliktas svėrimas po sertifikato galiojimo pabaigos, t. y. 2016 m. balandžio 26 d. Prašo teismo atsižvelgti į skunde nurodytą reglamentą, kuris, jo manymu, yra aukštesnės galios negu ministro įsakymas. Ministras nacionaliniu įsakymu negali priimti leidimo naudoti tokio pobūdžio matavimo priemonę. Prašo teismo atsižvelgti, kad skunde keliamas klausimas, ar svarstyklės atitiko joms keliamus reikalavimus, t. y. ar jos turi metrologinę patikrą. Institucija pateikė neva metrologinės patikros sertifikatą, nors akivaizdu, kad nieko panašaus nėra atlikta. Posėdžio metu pateikta metrologijos inspekcijos pažyma parvirtina, kad metrologinė patikra turėjo būti atliekama periodiškai, kas metai. Tiek metrologijos inspekcijos pažymoje, tiek institucijos atsiliepime minima, kad svarstyklėms buvo atlikta pirminė patikra. Šiuo atveju, institucija dėl kasmetinės patikros atlikimo įrodymų nepateikė. Vien dėl to, kad svarstyklės neturi einamosios, kasmetinės patikros, negalima buvo jų naudoti. Prašo teismo atkreipti dėmesį į b. l. 12 esančius čekius, iš kurių matyti, kad tas pats sunkvežimis buvo pasvertas du kartus ir sunkvežimį sveriant antrą kartą, jis palengvėjo 850 kg. Matyti, kad svarstyklės turi milžinišką paklaidą ir tai viršija nutarime nurodyto Atitinkamo metrologijos sertifikato, kur būtų nurodyta kokia maksimali paklaida galėtų būti, tiek vienam sunkvežimiui, tiek vienai ašiai, institucija nepateikė. Dėl viršsvorio skaičiavimo pasilieka prie argumentų, nurodytų skunde. Dėl privalomo darbo ir poilsio laiko rėžimo pažeidimo vairuotojui turėjo būti surašytas administracinis aprodymas.

Teismo pasėdžio metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas prašė skundą atmesti vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiškose bylose. Paaiškino, kad į bylą pateiktas Lietuvos metrologijos inspekcijos raštas dėl sertifikato patikrinimo ir ten aiškiai pasisakyta, kad termino pasibaigimas nedaro svarstyklėms teisinės metrologijos neteisėta. Dėl svarstyklių metrologinės patikros, institucijos nuomone, yra pasisakyta, kad svarstyklės pateiktos iš kitos ES šalies, registre atskirai nėra įtraukiamos. Tarnybos rašte akivaizdžiai pasakyta, kad patikrinus visus svarstyklių teisinės metrologijos aspektus pripažinta, kad jos yra naudojamos teisėtai. Dėl kvalifikacijos pasisakyta atsiliepime ir 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Dėl darbo laiko apskaitos viršijimo, mano, kad ginčo nėra.

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos Vilniaus regiono departamento Vilniaus kontrolės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus S. T. 2016 m. balandžio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. balandžio 26 d. vykdant užduotį, apie 9.58 val. patikrinus krovininę transporto priemonę „Volvo FH64R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Narko D3MS11T11“, valst. Nr. EC77, priklausančią UAB „B. F. Group“, kurią vairavo S. M., ir pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis, ašinės svarstyklės atspausdino kvitą Nr. 213 (kvito duomenys suvesti į informacinę sistema „Vektra“). Pagal šį kvitą bendras svoris – 53,95 t.

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016 m. balandžio 26 d., 9.58 val. Svėrimo kvito Nr. K-021518 matyti, kad Kelyje A15, 15 km, pasvėrus vežėjo UAB „B. F. Group“ tarnsporto priemonę „Volvo FH64R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Narko D3MS11T11“, valst. Nr. EC77, kurią vairavo S. M., nustatyta, jog bendras šio junginio svoris – 53,95 t, leistinas svoris – 40 t.

Lietuvos metrologijos inspekcijos 2016 m. liepos 13 d. pažymos duomenimis, patikrinus „Cheklode Freeweigh“ tipo svarstykles Nr. 384-65-009 su dviem padais Nr. A270597 ir Nr. A270598, kurios naudojamas sunkiasvorių krovininių automobilių ašies apkrovai nustatyti ir kontroliuoti, nustatyta, kad minėtos svarstyklės naudojamos, nepažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar transporto priemonių junginio, kurį patikrinimo metu vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M., masė viršijo didžiausią leidžiamą junginio masę daugiau kaip 8 t bei leidžiamą varančiųjų ašių grupės apkrovą daugiau nei 4 t.

Dėl svarstyklių rodmenų šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonės bei puspriekabės (transporto priemonių junginio) svoris 2016 m. balandžio 26 d., apie 9.58 val. buvo tikrinamas svarstyklėmis „Cheklode Freeweigh“ tipo svarstykles Nr. 384-65-009 su dviem padais Nr. A270597 ir Nr. A270598, kurios naudojamos sunkiasvorių krovininių automobilių ašies apkrovai nustatyti ir kontroliuoti. Šios svarstyklės yra paženklintos atitikties ženklu „CE“ ir dviem paskutiniais ženklo pritvirtinimo ir pirminės patikros atlikimo metų skaitmenimis „15“; be to, svarstyklės taip pat paženklintos paskelbtosios įstaigos, atlikusios atitikties įvertinimą, numeriu Nr. 1398, papildomu metrologiniu ženklu – žaliame stačiakampyje įrašyta didžioji raidė „M“, t. y. svarstyklės turi visus svėrimo metu (2016 m. balandžio 26 d.) galiojusiame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. V-126 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ nustatytus užrašus.

Taip pat nustatyta, kad svarstyklių tipas yra patvirtintas Didžiosios Britanijos paskelbtosios įstaigos Nr. 0126 ir išrašytas EB tipo patvirtinimo sertifikatas UK 2784, kurio galiojimo terminas iki 2016 m. balandžio 6 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 patvirtintų „Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių“ 5 punkto nuostatomis, leidžiama be apribojimų pateikti rinkai ir pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar EEE valstybėje pagamintas matavimo priemones, patenkančias į techninių reglamentų ir kitų Europos Sąjungos derinamuosius teisės aktus įgyvendinančių teisės aktų taikymo sritis, jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos ženklais ir (arba) žymenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar EEE valstybėje atliktą matavimo priemonės atitikties įvertinimą, EB modelio patvirtinimą ir (arba) EB pirminę patikrą. Be to, pagal Metrologijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, matavimo priemonės tipo patvirtinimas, atliktas Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą įrašomi tik Lietuvoje patvirtinti matavimo priemonių tipai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju naudotos svarstyklės (jų tipas) neturėjo būti įtrauktos į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/34/EB dėl bendrų nuostatų, susijusių su matavimo priemonėmis ir metrologinės kontrolės metodais (kurios nuostatomis remiasi skundą padavęs asmuo), 5 straipsnio 1 dalies pirmajame paragrafe nurodyta, kad EB modelio patvirtinimas galioja 10 metų, jo galiojimą galima pratęsti dar keliems 10 metų laikotarpiams, o tos pačios nuostatos trečiame paragrafe nustatyta, kad jeigu EB modelio patvirtinimo galiojimas nepratęsiamas, vis dėlto tas patvirtinimas tebetaikomas naudojamoms matavimo priemonėms. Teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad minėta nuostata reiškia, jog matavimo priemonė gali būti naudojama ir pasibaigus EB modelio patvirtinimo terminui, jeigu matavimo priemonė į rinką buvo išleista galiojant EB modelio patvirtinimui ir jeigu nėra kitų kliūčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1141/2010). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtina ir Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių 36 punkte, pagal kurį net ir matavimo priemonės, kurių tipai yra išregistruoti iš Lietuvos matavimo priemonių valstybės registro, gali būti naudojamos tol, kol atitinka matavimo priemonei techninių dokumentų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju jau minėta, naudotos svarstyklės atitinka joms nustatytus techninius reikalavimus. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad svarstyklės „Cheklode Freeweigh“ buvo naudojamos, pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus, t. y. kad nagrinėjamu atveju negalima remtis patikrinimo metu naudotų svarstyklių „Cheklode Freeweigh“ rodmenimis.

Dėl teisinės veikos kvalifikacijos byloje kilo ginčas dėl ATPK 145 straipsnio 5 dalies taikymo, kurioje nurodyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, užtraukia sankcijoje nurodytą baudą vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 3-66 ,,Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ parametrų III skyriaus 16 punkto 16.4 papunktyje ir IV skyriaus 21.4 papunktyje numatyta, kad transporto priemonei, kokią vairavo S. M., didžiausioji leidžiama masė naudojantis keliais yra 40 t, o bendroji varančiųjų ašių apkrova – 19 t. Tai reiškia, kad minėtus techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, o tuo atveju dalyvauti eisme, kai transporto priemonės bendroji masė viršija leidžiamą, leistina tik turint specialų leidimą.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-16-(E) ,,Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“. Pagal šio Aprašo 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai. Skundą padavęs asmuo teigia, jog jis turėjo leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios bendroji masė yra iki 48 t, taigi viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo 48 t ribos, nurodytos leidime, o ne nuo 40 t bendros leistinos ribos. Toks teiginys yra nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl šio klausimo kilusį ginčą jau yra išsprendęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad formuojant tokią praktiką, jog, viršijus leidime nurodytus dydžius, būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius (nors esant ir galiojančiam teisiniam reguliavimui, vežėjai dažnai viršija maksimalias apkrovas), reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan., nurodydamas, jog viršsvoris turi būti skaičiuojamas nuo bendros įstatyme leistinos ribos. Taigi nagrinėjamu atveju S. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį.

Be to, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, nes, pakraudamas krovinį vežti į automobilį „Volvo FH 64R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „NARKO D3MS11T11“, valst. Nr. EC777, neįsitikino ir pakrovė vežti krovinį, kuris viršijo leidime nurodytą faktinę transporto priemonės junginio bendrąją masę ir faktinę automobilio varančiųjų ašių grupės apkrovą, neužtikrinęs, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį tokiomis apkrovomis. Dėl S. M. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 142⁶ straipsnio 1 dalį bei paskirtų nuobaudų ginčo nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako, konstatuodamas, jog šioje dalyje pažeidimų taip pat nepadaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl S. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundo ir palikti nepakeistą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. VKTIN-60230754-16.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.