Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams;

BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 22 d.

Šiuo nuosprendžiu iš V. F. P. teritorinei ligonių kasai priteista 671,72 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. F. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 15 d. ryte, ne vėliau kaip iki 9.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų iš revolverio KORA BRNO Nr. 521397 šovė ne mažiau kaip šešis kartus į ant kėdės sėdintį nukentėjusįjį A. G., tuo padarydamas šautinius sužalojimus kairėje momeninėje – smilkinio srityje, žemiau kairio ausies kaušelio su kraujosruvos gerklose sukėlimu ir kaklo antrojo slankstelio kūno pažeidimu, krūtinės ląstos kairėje, poraktikaulinėje srityje su krūtinės ląstos raumenų, krūtinplėvės, kairio plaučio pažeidimais, kairės pažasties duobės srityje ties priekine pažasties linija, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, tyčia sunkiai sutrikdė A. G. sveikatą;

1.1. Be to, V. F. nuteistas ir už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, 2018 metais kovo mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 4 mm kalibro revolverį CORA BRNO Nr. 521397, priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurį nešiojosi su savimi iki 20418 m. birželio 15 d. ryto, ne vėliau kaip iki 9.00 val., kol panaudojo revolverį A. G. atžvilgiu ir revolverį atėmė K. F..

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

6.1. Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

6.2. Nors apeliantas teigia, kad jam skirta bausmė per griežta ir prašo bausmę švelninti, tačiau bylos duomenys nurodo, jog apeliantas iki suėmimo niekur nedirbo (2 tomas, b. l. 105–106), baustas administracinėmis nuobaudomis (2 tomas, b. l. 108–111), teistas, jo daromos nusikalstamos veikos rodo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, jog apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė praėjus vos dviem mėnesiams po Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, paskelbimo. Minėtu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas apeliantui buvo atidėtas dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu, skiriant įpareigojimus ir nuteistasis buvo supažindintas su nuosprendžio vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tačiau nepateisino teismo pasitikėjimo, o vėl nusikalto, įvykdydamas tyčinius sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Be to, V. F. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, jog jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, nes savo gyvenimo būdo nekeičia, o daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas.

6.3. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ir sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė mažesnę nei šios bausmės vidurkis, o už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta didesnė nei šios bausmės vidurkis. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme, šią bausmės rūšį ir jos trukmę pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui švelninti bausmę, nėra, apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Juolab, kad bausmės, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniu, subendrintos apeliantui palankesniu bausmių bendrinimo būdu – iš dalies jas sudedant.

7. Tenkinti nuteistojo V. F. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. F. apeliacinį skundą atmesti.