Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-10 · Administracinė byla Nr. I-4846-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
I-4846-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04971-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Kategorijos
  • 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4846-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04971-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1D-7730(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ ir 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 11SP-6993 (b. l. 27-29).

Pareiškėja paaiškino, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija su pertraukomis jai buvo mokama nuo 1991 m. iki 2014 m.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 17 E pareiškėjai buvo nepagrįstai atimta Lietuvos Respublikos pilietybė ir nutrauktas pareigūnų ir karių pensijos mokėjimas. Lietuvos Respublikos vidaus Reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 11SP-2071 pareiškėjai buvo antrą kartą atimta pensija dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjimo. 2015 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-255 pareiškėjai buvo grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė. Po pilietybės grąžinimo ji kreipėsi į atsakovę dėl pensijos skyrimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 11SP-6993 pareiškėjai nuspręsta neskirti pensijos, o 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1D-7730(11) 2015 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 11SP-6993 buvo paliktas galioti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė patikslinto skundo motyvus ir prašė patikslintą skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai pensijos mokėjimo atnaujinimas 2003 metais neturi ryšio su byla. Atnaujinimu buvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas. Ginčijamais sprendimais įvykdyta Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis. Pensija neskirta ne dėl pilietybės, bet dėl pareiškėjos teistumo už tyčinius nusikaltimus: 2004 m. liepos 8 d. teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus 6 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausme. 1998 m. vasario 25 d. teismo nuosprendžiu nuteista už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnyje ir 207 straipsnio 1 dalyje padarytus nusikaltimus.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 11SP-2071 nuo 2014 m. gegužės 1 d. pensijos mokėjimas pareiškėjai buvo nutrauktas (b. l. 9).

2015 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-255 pareiškėjai buvo grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 11SP-6993 pareiškėjai buvo nuspręsta neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos tuo pagrindu, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis 1998 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu E. T. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį. 2013 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį (b. l. 50).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1D-7730(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ buvo nuspręsta pareiškėjos skundo netenkinti. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Pareiškėja pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis 1998 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2004 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais buvo pripažinta kalta už tyčinių nusikaltimų padarymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir paliktas galioti 2015 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 11SP-6993 (b. l. 52).

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 1D-7730(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 11SP-6993 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą, arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų“, išaiškino Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį. Konstitucinis Teismas pasisakydamas nurodė, kad nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog asmuo, kuriam jau paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir kurį teismas yra nubaudęs už tyčinio nusikaltimo padarymą, yra nubaudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą jam pritaikant turtinio pobūdžio sankciją – paskirtos pensijos mokėjimo nutraukimą, kuri savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Tokiu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis draudžianti bausti asmenį už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-2239 1 straipsniu, 13 straipsnio 3 dalis buvo pakeista, t. y. 13 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip: „Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.“

Taigi, minėtame Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime buvo vertinama situacija, kada asmeniui paskirtos pensijos mokėjimas yra nutraukiamas, kai teismas yra nubaudęs asmenį už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 11SP-2071 nuo 2014 m. gegužės 1 d. pensijos mokėjimas buvo nutrauktas, kadangi pareiškėja neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės. Pilietybė pareiškėjai buvo grąžinta 2015 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-255.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą ir į tai, kad ginčijamais sprendimais buvo sprendžiamas pareiškėjos pensijos skyrimo, o ne nutraukimo klausimas, kai teismas yra nubaudęs asmenį už tyčinio nusikaltimo padarymą, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ginčijamais sprendimais yra pažeidžiamas teisės principas non bis in idem (lot. negalima du kartus bausti už tą patį dalyką).

Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, be kitą ko šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tokia nuostata atitinkamai įtvirtinta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, t. y. nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad pareigūnų ir karių, kuriems pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą yra skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai ir kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 1998 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2004 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos teismo buvo pripažinta kalta ir nuteista už tyčinių nusikaltimų padarymą, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 47, 48).

Ginčijamame atsakovo 2015 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. 11SP-6993 yra padaryta rašymo apsirikimo klaida – nurodyta, kad pareiškėja 2013 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės, tačiau buvo ištaisyta 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. 1D-7730(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“, nurodant Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis atitinkančius duomenis, taigi ši rašymo apsirikimo klaida nelaikytina esminiu pažeidimu, sąlygojančiu sprendimų neteisėtumą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, kadangi sprendimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo metu pareiškėja buvo nuteista už tyčinių nusikaltimų padarymą. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvų draudimą asmeniui, nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymą, skirti valstybinę pensiją, todėl atsakovė nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai ginčijamais sprendimais nusprendė jos neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiArūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė