- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-303-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Skolininkas
- T. K.
- Kreditorius
- AB Hansabank
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atmestas skolininko T. K. prašymas dėl turto išieškojimo iš varžytynių sustabdymo, nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo ir prievolės vykdymo papildomo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Hansabank (dab. AB Swedbank) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams ir įkeisto daikto savininkams T. K. ir D. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050018696, 2005-09-22 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, T. K. ir D. M., užtikrindami iki 2025-09-20 T. K. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB Hansabank skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 91,13 kv. m. ploto administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
2008-09-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 489/2008 minėtas įkeistas daiktas buvo areštuotas, o 2009-02-26 nutartimi nutarta iš skolininko išieškoti skolą, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą, kurį nutarta parduoti iš varžytynių, nutartis įsiteisėjo ir kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas.
2010-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius gavo skolininko T. K. prašymą sustabdyti turto išieškojimą iš varžytynių, turinčių įvykti 2010-09-15 10 val.; pakeisti 2009-02-26 nutarties vykdymo tvarką, leidžiant priteistą skolą padengti periodinėmis įmokomis; prievolių vykdymą papildomai užtikrinti UAB „Nada focus“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra T. K., laidavimu ir šiai bendrovei priklausančio turto įkeitimu ar kitokiu realizavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-09-20 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką hipotekos teisėjas nestabdo savo iniciatyva hipotekos procedūrų išieškoti skolą, be to skolininko prašymas sustabdyti turto išieškojimą pasiekė teismą jau po 2010-09-15 turėjusių įvykti varžytynių. Pasisakydamas dėl nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas pažymėjo, kad hipotekos teisėjui priėmus galutinę nutartį išieškojimo procese negali būti taikomos bendros nuostatos dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo tvarkos pakeitimo. Nustatęs, kad hipotekos teisėjas išieškojimą iš įkeisto turto jau nukreipė priverstiniam vykdymui, turto pardavimo iš varžytynių nutartis įsiteisėjusi, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, išieškojimas į neįkeistą turtą negali būti nukreiptas, teismas atmetė ir skolininko prašymą dėl prievolės vykdymo papildomo užtikrinimo.
Šalies argumentai
Skolininkas 2011-09-06 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-20 nutartį, sustabdyti išieškojimą ir varžytynes, kurios įvyks 2011-09-08, pakeisti 2009-02-26 nutarties vykdymo tvarką ir leisti padengti skolą ir priteistą sumą periodinėmis išmokomis – 2500 Lt per mėnesį. Atskirąjį skundą iš esmės motyvavo tuo, kad LR CPK 284 str., reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, yra taikytinas taip pat LR CPK 558 str. 2 d. pagrindu priimtai teismo nutarčiai dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime su atskiruoju skundu nesutiko. Kreditoriaus teigimu, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-02-26 nutarties dėl apelianto skolos išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo tvarkos pakeitimas yra nesuderinamas su hipotekos, kaip kreditoriaus daiktinės teisės esme, pažeistų hipotekos instituto principus ir reikštų įstatyme įtvirtintos daiktinės teisės paneigimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip visiškai neteisėtas ir nepagrįstas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) tvarka. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą, ir būtent šis veiksmas lemia kreditoriaus kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos teisėjas, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad pagrindinė sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, turi ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau hipotekos teisėjo atliekama sutarties, iš kurios kyla pagrindinė prievolė, sąlygų kontrolė yra ribota ir tiesiogiai susijusi su kreditoriaus galimybėmis įstatymų nustatyta tvarka pradėti hipotekos procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad visos nurodytos aplinkybės, susijusios su kreditoriaus teise gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto, nagrinėjamos hipotekos teisėjui gavus pirminį kreditoriaus prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Šiuo atveju toks kreditoriaus prašymas buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008-09-30 ir 2009-02-26 nutartimis.
Todėl hipotekos teismo teisėjas, CPK 558str.2d. tvarka sprendęs dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto pagal hipotekos taisykles daikto, pagrįstai netaikė CPK 284str. nuostatų, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-20 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.