- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-2047/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01830-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aromas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tifoja“, uždarosios akcinės bendrovės „Santrika“
- Atsakovas
- KRESKO
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ISS Baltic“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Aromas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tifoja“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria paskirtas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kresko“ bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-5530-258/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Santrika“, uždarosios akcinės bendrovės „Aromas“, uždarosios akcinės bendrovės „Tifoja“, ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytam atsakovui, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ISS Baltic“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Arstama“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Santrika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kresko“, atsakovo bankroto administratorium skirti UAB „Likvidas“. Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, atsakovo skola už suteiktas prekes ieškovui sudaro 27 503,40 Lt.
Į bylą bendraieškiais įtraukti UAB „Aromas“ ir UAB „Tifoja“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą UAB „Kresko“. Bankroto administratoriumi UAB „Aromas“ prašė skirti UAB „Restrus“, o UAB „Tifoja“ - UAB „Draugo petys“.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ISS Baltic“ prašė atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Pirmasis administratorių biuras“, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Arstama“ prašė pavesti atsakovo bankroto procesą administruoti UAB „Projektų vertinimo biuras“.
Atsakovas UAB „Kresko“ pripažino, jog yra nemokus ir neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Kresko“ bankroto bylą, administratoriumi skyrė UAB „Pirmasis administratorių biuras“.
Teismas, įvertinęs siūlomas skirti bankroto administratorių kandidatūras, pažymėjo, jog jos visos suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos, atitinka Įmonių bankroto įstatymu (toliau - ĮBĮ) jiems keliamus reikalavimus, tačiau susipažinęs su bankroto administratorių darbo patirtimi, darbuotojų skaičiumi ir vykdomų procedūrų kiekiu, sprendė, jog objektyviau, nuosekliau ir greičiau atsakovo bankroto procesą atliks UAB „Pirmasis administratorių biuras“.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Aromas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria UAB „Kresko“ bankroto administratoriumi skirtas UAB „Pirmasis administratorių biuras“ panaikinti ir UAB „Kresko“ bankroto administratoriumi skirti UAB „Restrus“.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė aiškių nutarties motyvų, kurie pagrįstų teismo pasirinkimą.
2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neįvertinus tokių svarbių apelianto siūlomo skirti bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ kriterijų kaip administratoriaus patirtis, darbuotojų užimtumas, baigtų bylų skaičius, kuriuos įvertinus būtų nustatyta, jog būtent nurodytas kandidatas turėjo būti skirtas kuruoti UAB „Kresko“ bankroto procesą.
3. Apelianto teigimu, kyla abejonių dėl kreditoriaus UAB „ISS Baltic“, kurio pasiūlytas administratorius skirtas kuruoti atsakovo bankroto procesą, finansinio reikalavimo pagrįstumo. Nepasitvirtinus kreditoriaus reikalavimams ir palikus bankroto procesą administruoti jo siūlytam administratoriui, būtų pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai.
Atskiruoju skundu UAB „Tifoja“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria UAB „Kresko“ bankroto administratoriumi skirtas UAB „Pirmasis administratorių biuras“ panaikinti ir UAB „Kresko“ bankroto administratoriumi skirti UAB „Draugo petys“.
Apelianto teigimu, jo siūlomo skirti bankroto administratoriaus darbo patirtis ir turimų darbuotojų skaičius, užtikrintų sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl UAB „ISS Baltic“ paaiškinimų ir UAB „Kresko“ atsiliepimo į atskiruosius skundus priėmimo
Vilniaus apygardos teismui perdavus Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti civilinę bylą pagal aptartus atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismui 2014 m. spalio 15 d. UAB „ISS Baltic“ pateikė paaiškinimus dėl ginčijamos nutarties, o atsakovas 2014 m. spalio 16 d. atsiliepimą į atskiruosius skundus.
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir kartu su bylos medžiaga vertinti papildomai pateiktus paaiškinimus ir atsiliepimą.
CPK 1 straipsnis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis nustato, jog atsiliepimai į atskiruosius skundus dėl nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, ar atsisakyta ją iškelti, gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems bylos asmenims dienos. Vilniaus apygardos teismas ieškovų atskiruosius skundus dėl 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties 2014 m. rugsėjo 30 d. išsiuntė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, jų procesiniuose dokumentuose nurodytu korespondencijos adresu (t. 1, b. l. 207). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, šalys savo nuomonę dėl atskirųjų skundų argumentų galėjo išdėstyti atsiliepimuose, pateikdami juos pirmosios instancijos teismui iki 2014 m. spalio 10 d.
Nustatytu terminu bylos šalys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė. Todėl vėlesnis atsikirtimų į atskiruosius skundus pateikimas galimas tik esant CPK 78 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, t. y. terminą praleidusiai šaliai įrodžius, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, bet kokiu atveju šalis siekdama išreikšti savo nuomonę dėl pateiktų atskirųjų skundų turi ją išreikšti procesiniame dokumente – atsiliepime, kuris turi būti paduotas skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, sprendžiančiam jo priėmimo klausimą (CPK 335 str. 1 d.).
Šiuo atveju, UAB „ISS Baltic“ ir atsakovas UAB „Kresko“ tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir praleidus terminą, pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, kuriuos prašo priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga. Lietuvos apeliacinis teismas visų pirma pažymi, jog nors trečiasis asmuo UAB „ISS Baltic“ savo teikiamą procesinį dokumentą įvardija paaiškinimais, juo iš esmės teikiami atsikirtimai į atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, procesinis dokumentas atitinka esminius atsiliepimui į atskirąjį skundą nustatytus turinio reikalavimus (CPK 306 str.; 338 str.) todėl teismas vertina, jog 2014 m. lapkričio 15 d. pateikti paaiškinimai laikytini atsiliepimu į atskiruosius skundus (CPK 115 str. 4 d.). Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, atsiliepimų į atskiruosius skundus priėmimo klausimą turėtų vertinti skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 335 str. 1 d.), tačiau įvertinus tai, jog atsiliepimai buvo pateikti tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo teisme koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 str.), atsiliepimų į atskiruosius skundus priėmimo klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas.
Minėta, jog atsikirtimai į atskiruosius skundus yra pateikti praleidus terminą, tačiau jo atnaujinti neprašoma. Šalys, pateikusios procesinius dokumentus, nurodo, jog skundžiama teismo nutartis jiems buvo įteikta pavėluotai, todėl laiku atsikirtimų pateikti nebuvo galimybių. Teismo nuomone, šie argumentai nepatvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jog tai sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 str.). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, 2014 m. rugsėjo 9 d., vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi specialiame interneto tinklalapyje paskelbė apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir datą, todėl laikytina, jog byloje dalyvaujančios šalys buvo tinkamai ir laiku informuotos apie bylos nagrinėjimą, jos privalėjo sąžiningai naudotis CPK joms suteiktomis teisėmis ir siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Šiuo atveju UAB „ISS Baltic“ ir atsakovas UAB „Kresko“ šios įstatymu joms nustatytos pareigos nesilaikė, bylos eiga nesidomėjo, todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, nepagrįstai įrodinėja nežinoję apie priimtus skundus ir nustatytą terminą atsiliepimams į juos patekti. Nenurodžius kitų pagrindų ir aplinkybių, kurios šalių manymu sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą atsiliepimams pateikti, o nurodytas pripažinus nesvarbiomis, Lietuvos apeliacinis teismas neatnaujina šalių praleisto termino atsiliepimams į atskiruosius skundus pateikti ir atsisako juo priimti bei vertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirtas atsakovo bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338str.).
Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1, 3 d.). Dėl šios priežasties bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių kandidatūrų atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl kuriam iš jų, konkrečiu atveju, bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie jo vertinimu leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia.
Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog iš esmės visos siūlomos administratorių kandidatūros atitinka įstatymu joms keliamus reikalavimus, atsižvelgęs į administratorių darbo krūvį, užimtumą, baigtų bankroto procedūrų skaičių, sprendė, jog paskirtoji bankroto administratoriaus kandidatūra atitiks visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. Minėta, jog teismui sprendžiančiam klausimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimo paliekama diskrecijos teisė pasirinkti kriterijus, pagal kuriuos jis vertins siūlomus kandidatus teikti bankroto administravimo paslaugas, nagrinėjamu atveju teismas nustatė administratorių vertinimo kriterijus (darbo patirtis, užimtumas, baigtų procedūrų skaičius), savo pasirinkimą motyvavo ir, pagal išskirtus vertinimo kriterijus, vertino asmenų, siekiančių teikti bankroto administravimo paslaugas UAB „Kresko“ bankroto byloje kandidatūras, todėl apelianto UAB „Aromas“ skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl pasirinkta būtent UAB „Pirmasis administratorių biuras“ kandidatūra, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje neaptartas kiekvieno iš siūlomų skirti bankroto administratorių vertinimas pagal teismo pasirinktus kriterijus, nereiškia, jog toks vertinimas nebuvo atliktas. Teismas priima sprendimą įvertinęs įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų priimant sprendimą, visetą, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko.
Apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį teigia, jog būtent jų siūlomas skirti administratorius geriausiai atitiktų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kadangi turima didelė darbo patirtis ir darbuotojų skaičius leis operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, vien tik administratoriaus darbo didelė patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius, pakankamai didelis baigtų procesų kiekis ir administratoriaus buveinės vieta nėra lemiantys parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1486/2009), tačiau vertintinas kartu su įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito kandidato tinkamumą eiti administratorius pareigas, visuma.
Geriausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius. Jis geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo bankroto eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja jo vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą. Šias aplinkybes kandidatai administruoti atsakovą įvertina prieš pateikdami sutikimą administruoti konkrečią įmonę, o sutikimas be kita ko reiškia kandidato subjektyvų įvertinimą, kad kitos administruojamos procedūros nereikalauja tiek laiko sąnaudų, kad administratorius nebeturėtų realių galimybių pakankamai laiko skirti (tinkamai atlikti administratoriaus funkcijas) dar vienam bankroto procesui. Vertinant apeliantų argumentus, jog paskirtasis administratorius negebės tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl nesamo pakankamo darbuotojų skaičiaus, teismas atkreipia apeliantų dėmesį, jog tai, kad vadovaujantis Įmonių bankroto departamento duomenimis du iš penkių UAB „Pirmasis administratorių biuras“ įmonėje dirbančių darbuotojų nėra vykdę bankroto procedūrų, nereiškia, jog jiems nebus pavesta administruoti įmonių ir ateityje. Šie asmenys yra įrašyti į administratorių sąrašus, jiems išduoti administratoriaus pažymėjimai, jų kvalifikacija pripažinta tinkama teikti bankroto administravimo paslaugas, todėl nėra pagrindo manyti, jog tik ta aplinkybė, kad keli iš paskirtojo administratoriaus darbuotojų nėra vykdę bankroto procedūrų sudaro pagrindą keisti paskirtąjį administratorių.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto UAB „Aromas“ atskirojo skundo argumentai, jog atsakovo bankroto procesui vadovauti pavesta administratoriui, kurio kandidatūrą siūlė kreditorius, dėl kurio reikalavimo atsakovo įmonei vyksta ginčas teisme. Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008; 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-719/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009), o kartu ir siūlyti savo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas bus įvertintas ĮBĮ nustatyta tvarka juos patvirtinus. Be to, apelianto skunde nurodytas teisminis procesas dėl skolos iš atsakovo UAB „ISS Baltic“ naudai priteisimo, kurios pagrindu jis kildina reikalavimus bankroto byloje, yra baigtas, iš dalies patenkinus kreditoriaus reikalavimus (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1614-819/2014 duomenys).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi, o nagrinėjamu atveju apeliantai duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių paskirtojo bankroto administratoriaus suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi nepateikė, aplinkybių, kurios leistų abejoti UAB „Pirmasis administratorių biuras“ šališkumu, nenurodyta.
Nesant duomenų ir įrodymų, leidžiančių abejoti paskirtojo administratoriaus kompetencija ar gebėjimu tinkamai ir laiku atlikti pavestas funkcijas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių kyla abejonių, ar paskirtasis administratorius galės tinkamai atlikti savo pareigas, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl paskirto bankroto administratoriaus, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.