Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M. (V. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2024 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje Saltoniškių - Sėlių gatvių sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Saltoniškių gatve nuo Vytauto gatvės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavęs į reguliuojamą sankryžą su Sėlių gatve ir sukdamas į kairę - į Sėlių gatvę, V. M. vairuojamu automobiliu įvažiavo į Saltoniškių gatvės priešingos eismo krypties pusę ir sudarydamas kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu - Saltoniškių gatvės priešingos eismo krypties puse nuo T. Narbuto gatvės pusės judėjusiam ir degant žaliam šviesoforo signalui tiesiai per sankryžą D. A. vairuojamam motociklui „Honda XL650“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, D. A. dėl patirtų kūno sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino pilnai. Jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl jo kaltės (neatidumo) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo D. A.. Dėl savo veiksmų gailėjosi. Prašė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą ir jį perduoti pagal laidavimą jo tėčiui L. M..

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnio tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas 2024 m. lapkričio 6 d. įtariamasis V. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2024 m. gegužės 18 d., apie 19.40 val., vairuodamas tėvui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Upės gatve nuo prekybos centro „Cup“ link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Saltoniškių gatve privažiavo šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Sėlių gatve. Kadangi jam degė raudonas šviesoforo signalas, jis sustojo. Užsidegus žaliam signalui, pajudėjo iš vietos ir sankryžoje atliko posūkio į kairę manevrą. Sankryžą kirto, kaip jam atrodo, maždaug iki 20 km/h greičiu. Pradėjęs manevrą, jis pamatė Saltoniškių gatve nuo T. Narbuto gatvės pusės atvažiuojantį automobilį. Praleido šį sankryžoje tiesiai važiavusį automobilį ir įsitikinęs, kad daugiau kliūčių nėra, toliau tęsė manevrą į kairę. Pradėjo judėti iš vietos ir net nepastebėjo kuriuo momentu pro jo vairuoto automobilio priekį pravažiavo motociklas. Motociklininkas „nubrėžė“ jo automobilio priekinę dalį, „kapotą“ ir bamperį. Jis iš karto pradėjo stabdyti. Tuo metu matė, kad motociklininkas taip pat sustojo, nes galimai pats pradėjo stabdyti ir jau stovėdamas vietoje kartu su motociklu pradėjo griūti ant šono. Jis iškart išlipo iš automobilio ir priėjęs prie motociklininko pasiteiravo pastarojo sveikatos būklės. Po to jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Matomumas tą dieną buvo geras, be kritulių. Darydamas manevrą į kairę buvo įsitikinęs, kad nėra jokių transporto priemonių, važiuojančių lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi. Jo nuomone, motociklininkas važiavo dideliu greičiu, dėl to ir atsirado prieš jo automobilį netikėtai. Policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo motociklo stabdymo žymę, kuri buvo gan ilga. Po eismo įvykio jis su nukentėjusiuoju susisiekęs nebuvo ir su juo nebendravo. Jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, į priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas. Taip pat jis neturi psichinių sutrikimų, rimtų galvos traumų nebuvo patyręs (t. 1, b.l. 147,148).

2025 m. vasario 20 d. apklaustas papildomai įtariamasis V. M. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Įtariamasis parodė priėmęs sprendimą pilnai pripažinti savo kaltę, kai gerai logiškai apgalvojęs visą eismo įvykio situaciją suprato savo kaltę. Kaip minėjo pirmosios apklausos metu, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Saltoniškių gatvės keliu privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Sėlių gatve. Turėjo sustoti, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam signalui pajudėjo iš vietos ir sankryžoje atliko kairiojo posūkio manevrą iš Saltoniškių gatvės į Sėlių gatvę. Atlikdamas manevrą į kairę pamatė Saltoniškių gatve nuo T. Narbuto gatvės pusės atvažiuojantį automobilį. Šį tiesiai per sankryžą važiavusį automobilį jis praleido. Po to viskas įvyko labai greitai. Jis pajudėjo iš vietos, įvažiavo priekine dalimi į priešpriešinę eismo juostą. Tuo metu staiga pro jo priekį pravažiavo motociklininkas. Iš karto pradėjo stabdyti ir pilnai automobilį sustabdė. Jau sustojęs pamatė, kaip motociklininkas taip pat sustojo ir pradėjo kartu su motociklu griūti ant šono. Nori pažymėti, kad atlikdamas posūkį į kairę, jis motociklo tikrai nematė, jo nepastebėjo. Tačiau pilnai prisipažįsta, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Jis turėjo būti atidesnis ir atsargesnis, turėjo įsitikinti, kad atlikti posūkį yra saugu. Gailisi dėl įvykio, tai buvo tiesiog neatsargumas. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 155-156).

2024 m. gegužės 18 d. į eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos vyresn. specialisto M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad V. M. blaivus (t. 1, b.l. 20,140).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 20.00 val., Vilniuje, vairuojamu jam priklausančiu motociklu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu važiavo Saltoniškių gatve. Kiek atsimena, diena buvo giedra. Nebuvo kokių nors trikdžių matomumui. Kelio danga buvo sausa. Saltoniškių gatve priartėjo prie reguliuojamos sankryžos su Sėlių gatve, kurią ketino kirsti važiuodamas tiesiai Saltoniškių gatve. Sankryžą kirto jo judėjimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau į sankryžą iš priešpriešinės eismo juostos įvažiavo automobilis „Toyota Prius“, kurio vairuotojas suko į kairę. Automobilis atsidūrė prieš pat jo vairuotą motociklą. Jis nuspaudė stabdžių svirtelę, tačiau sustoti nespėjo, dėl ko įvyko jo motociklo ir automobilio „Toyota Prius“ susidūrimas. Jo vairuojamas motociklas kaire puse kliudė automobilio priekinį bamperį ir jis su motociklu griuvo. Prieš privažiuodamas minėtą sankryžą jis matė automobilį „Toyota Prius“ ir suprato, kad jo vairuotojas nori sankryžoje sukti į kairę. Žinodamas, kad turi pirmenybę kirsti sankryžą, jis tikėjo, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas jį praleis. Nukritus nuo motociklo pajautė skausmą kairėje kojoje. Sąmonės praradęs nebuvo. Jis gulėjo ant kelio. Prie jo buvo priėjusi įvykio liudininkė. Neatsimena, ar automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas prie jo buvo priėjęs. Atsimena tik jį vaikščiojant aplinkui, šalia eismo įvykio vietos. Po to atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį nuvedė į savo automobilį. Kiek vėliau atvyko ir policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad jis blaivus. Medikai jį dėl patirtų sužalojimų pristatė į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir sugadinto motociklo jis patyrė turtinę, fizinę ir moralinę žalą. Po eismo įvykio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas su juo susisiekęs nebuvo. Su pastaruoju bendrauti nenori ir nesutinka, kad jam būtų suteikta bet kokia jo kontaktinė informacija. Į draudimo bendrovę dėl patirtos žalos jau kreipėsi. Draudimo atstovai nurodė laukiantys reikiamų duomenų iš policijos. Jeigu draudimas nepadengs visos jo patirtos žalos, jis teiks civilinį ieškinį. Šiuo metu neišreikš savo pozicijos dėl galimybės susitaikyti su eismo įvykio kaltininku (t. 1, b.l. 55-56, 63).

Remiantis į eismo įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimo priemone (alkotesteriu) patikrinus D. A. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (t.1, b.l. 20, 52).

Specialisto išvadoje Nr. G 2465/2024(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), nustatyta, kad D. A. eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kairiame kelyje ir kairio blauzdikaulio viršutinės dalies lūžį. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl blauzdikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 69-70).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metru liudytoja I. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d., apie 19.00 - 20.00 val. automobiliu „Toyota RAV4“ važiavo Saltoniškių gatve nuo Upės gatvės pusės link prekybos centro „Panorama“. Automobilį vairavo jos sugyventinis. Eismas nebuvo intensyvus. Privažiavo šviesoforais reguliuojamą Saltoniškių gatvės sankryžą su Sėlių gatve. Jų važiavimo kryptimi buvo vienintelė eismo juosta, kuria sankryžoje buvo galima važiuoti tiesiai, link prekybos centro, arba pasukti į kairę - į Sėlių gatvę. Tuo metu prieš juos ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Toyota Prius“, kuriame buvo įjungtas kairiojo posūkio signalas. Suprato, kad automobilio vairuotojas sankryžoje ketino sukti į kairę. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Matė, kad prieš atliekant posūkio į kairę manevrą automobilyje „Toyota Prius“ buvo užsidegę „stop“ žibintai, tačiau automobilis pilnai sustojęs nebuvo. Tikriausiai vairuotojas suabejojo, ar spės pravažiuoti. Automobilio „Toyota Prius“ greitis nebuvo didelis. Tiksliau jo įvardinti negali. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui įsukus į sankryžą, transporto priemonė priekine dalimi susidūrė su priešpriešiais važiavusiu motociklu. Motociklas su automobiliu kontaktavo kaire puse. Motociklą pamatė prieš pat susidūrimą. Kiek jį matė judant, tai ji nepasakytų, kad buvo važiuota greitai. Jos manymu, motociklininkas važiavo maždaug 40 km/h greičiu. Po transporto priemonių susidūrimo, automobilis „Toyota Prius“ iškart buvo sustabdytas, o motociklas kartu su jį vairavusiu vyru nukrito ant dešinio šono. Kiek jai žinoma, motociklininkas per sankryžą važiavo degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui. Galimai prieš pat susidūrimą jis bandė stabdyti. Jie sustojo įvykio vietoje. Iš automobilio „Toyota Prius“ išlipęs vairuotojas padėjo nuo motociklininko nukelti motociklą. Motociklininkas liko sėdėti ant kelio, jis buvo sąmoningas. Jai pasiteiravus motociklo vairuotojo sveikatos būklės, pastarasis skundėsi kojos skausmais. Tuo metu automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas telefonu kvietė pagalbą. Tikriausiai jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Su motociklininku automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas nebendravo. Motociklininkui paliko savo kontaktinius duomenis. Nurodė, kad esant būtinybei į ją būtų galima kreiptis kaip į įvykio liudytoją. Maždaug po valandos jie grįždami vėl važiavo pro eismo įvykio vietą. Pamatė įvykio vietoje dirbančius policijos pareigūnus. Kartu su jais buvo automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas. Sustojusi ji prisistatė policijos pareigūnams ir nurodė, kad matė eismo įvykį. Po to ji pareigūno prašymu surašė paaiškinimą. Jos manymu, eismo įvykis kilo dėl automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo kaltės. Pastarasis neįvertino atstumo, greičio ir nedavė kelio motociklo vairuotojui (t.1, b.l. 82-83).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės, kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Saltoniškių - Sėlių gatvių sankryžoje. Žiūrint Saltoniškių gatvės kelio eismo kryptimi nuo Vytauto gatvės pusės (t. y. nustatyta V. M. važiavimo kryptis prieš įvykį), Saltoniškių gatvės kelias su Sėlių gatve kertasi kairiuoju kraštu. Saltoniškių gatvės važiuojamąją dalį iki sankryžos (žiūrint nuo Vytauto gatvės pusės) sudaro dvi eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Pagal nustatytą eismo tvarką, vienintele Saltoniškių gatvės eismo juosta nuo Vytauto gatvės pusės įvažiavus į sankryžą, galima važiuoti tiesiai arba sukti į kairę - į Sėlių gatvę. Saltoniškių gatvės kelio ruože ties eismo įvykio vieta nustatytas maksimalus leistinas 40 km/h greitis.

Eismo įvykio metu V. M. vairuotas automobilis „Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo priekine dalimi nukreiptas link sankirtos, iš dalies (dešiniuoju šonu) Saltoniškių gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Vytauto gatvės pusės, iš dalies (priekine dalimi ir kairiuoju šonu, t. y. iš dalies pasuktas į kairę) - priešingos eismo krypties juostoje. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo įvažiavęs į sankryžą, tačiau buvo dar prieš važiuojamųjų dalių sankirtą (žiūrint nuo Vytauto gatvės pusės), pilnai nepravažiavęs prieš sankirtą įrengtos pėsčiųjų perėjos. Eismo įvykio metu D. A. vairuotas motociklas „Honda XL650", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas iš pirminės iškart po įvykio buvusios vietos/padėties ir pastatytas važiuojamojoje dalyje, kairiau automobilio. Sankirtoje buvo rasta ištisinė apie 4 metrų bendro ilgio „nutrūkstanti“ stabdymo/slydimo žymė, tikėtina palikta motociklo ratų. Abi transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio apgadinimai lokalizavosi jos priekinėje dalyje, t. y. buvo sulankstyta jo valstybinio registracijos numerio lentelė ir apgadintas jos laikiklis. Taip pat buvo rasti įbrėžimai ant automobilio priekinio bamperio ir variklio dangčio. Tuo tarpu motociklo apgadinimai lokalizavosi įvairiose jo vietose (t. 1, b.l. 21-29; 30-35; 43-48).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių eismo įvykių tyrimo žinių reikalaujantį tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3143(24). Specialistas nustatė sekantį eismo įvykio kilimo mechanizmą. Reguliuojamojoje Saltoniškių - Sėlių gatvių sankryžoje V. M. vairuotas automobilis „Toyota Prius“ (toliau – automobilis) važiuojantis Saltoniškių gatve ties pėsčiųjų perėja suko į kairę, dėl ko įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tuo metu priešinga kryptimi Saltoniškių gatve link šio automobilio artėjo D. A. vairuotas motociklas „Honda“ (toliau - motociklas). Motociklui būnant važiuojamųjų dalių sankirtoje ir judant didesniu nei 22-30 km/h greičiu šios transporto priemonės vairuotojas stabdė. Tikėtina, kad stabdymo metu motociklo priekis (arba visas motociklas) palaipsniui sukosi link važiuojamosios dalies dešinio krašto, žiūrint pirmine važiavimo kryptimi (priekinis ratas artėjo link važiuojamosios dalies krašto), ir stabdymo pėdsako pabaigoje atsitrenkė į automobilį, kuris buvo pasuktas link Sėlių gatvės važiuojamosios dalies. Motociklas kairiuoju šono atsitrenkė ir turėjo slystamą kontaktą su automobilio priekine dalimi. Po atsiskyrimo nuo automobilio motociklas nukrito ant šono bei slydo kelio danga.

Tiriamoje eismo situacijoje vertindamas automobilio vairuotojo V. M. galimybę išvengti įvykio, specialistas nurodė, kad transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu pastarasis prieš sukdamas į kairę, nebūtų įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kur jam buvo draudžiama važiuoti, ir tuo pačiu duotų kelią priešinga kryptimi važiavusiam motociklui. Vertindamas gi motociklo vairuotojo D. A. galimybę išvengti įvykio, skaičiavimus atlikęs specialistas nustatė, kad vairuotojas turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki susidūrimo vietos, jei važiuojant maksimaliu leistinu 40 km/h greičiu, jis grėsmės kilimo momentu (t. y. automobiliui įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą) nuo susidūrimo vietos buvo didesniu nei 23,9 metrų atstumu, o važiuojant jo nurodytu 50 km/h greičiu - didesniu nei 32,7 metrų atstumu. Tačiau, kaip pažymėjo specialistas, motociklo vairuotojui net ir sustabdžius savo transporto priemonę iki betarpiško suartėjimo vietos, automobilio vairuotojui tęsiant judėjimą toliau, eismo įvykis būtų įvykęs. Specialistas pateikė išvadą, kad automobilio vairuotojo V. M. veiksmai, pasireiškę tuo, kad sukdamas į kairę dar prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą jis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei tuo pačiu nedavė kelio prie jo pagrindiniu keliu artėjusiam motociklo vairuotojui, dėl ko susidūrė su D. A. vairuota transporto priemone, techniniu požiūriu buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga (t. 1, b.l. 113-119).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. M. kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, nes sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu važiuojančio motociklo, kurį vairavo D. A. ir su juo susidūrė, jį parbloškė ir sužalojo. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir eismo įvykį mačiusios liudytojos I. P. parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys (įvykio vietos, transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto išvada dėl eismo įvykio). Autoavarijos metu nukentėjusiajam D. A. padarytus kūno sužalojimus patvirtina specialisto išvada. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. M. pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir atsiradus pasekmėms įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo, jo tėvo L. M. (L. M.) atsakomybėn (t. 2, b.l. 3 ) L. M. sutiko laiduoti už sūnų.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas. Jis padarė neatsargų nusikaltimą. Nagrinėjant bylą teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Nukentėjusiojo teikiamas civilinis ieškinys adresuotas draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“, kuri šioje byloje buvo pripažinta civiliniu ieškovu, todėl kaltinamasis šiuo atveju nėra siejamas su eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryta žala. Taigi konstatuotina, kad yra pirmos trys sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto laidavimo instituto taikymui ne mažiau svarbi ir ketvirtoji sąlyga – pagrįstas teismo manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys teismui tokios išvados padaryti neleidžia.

Byloje surinktų kitų duomenų, kaip ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir teisėjai juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

Sprendžiant dėl kaltinamojo V. M. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 120), tačiau iš administracinio nusižengimo registro duomenų matyti, kad 2023-2024 metais net 11 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (neleistiną automobilio parkavimą, greičio viršijimą, saugos diržo nesegėjimą ir kt. (t. 1, b.l.123-136). Pažymėtina ir tai, kad V. M. pažeidinėjo kelių eismo taisykles ir jam buvo skiriamos administracinės nuobaudos net pradėjus šios bylos ikiteisminį tyrimą. Jis vykdo individualią veiklą, dirba maisto išvežiotoju (b.l. 137). Šios nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje teismas netaiko kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio ir neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo L. M. atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamojo išsakytas prašymas perduoti jį pagal laidavimą jo tėčiui L. M. bei pastarojo sutikimas laiduoti už sūnų buvo sąlyginai formalūs. Kaltinamasis ir jo tėvas negalėjo argumentuotai paaiškinti, kaip realiai laiduotojas L. M. įtakos savo sūnų, kad šis nepažeidinėtų įstatymų bei vykdys atitinkamą jo kontrolę, nes yra senyvo amžiaus ir kaip nurodė pats kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos problemų, susijusiu su apsunkintu judėjimu. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, įvertinęs kaltinamojo administracinius nusižengimus prieštaravo, kad V. M. atžvilgiu teismas taikytų BK 40 straipsnį ir atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas V. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. V. M. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į V. M. asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis (duomenys neskelbtini) metų, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka. V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal V. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

V. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumas, jos taikymo diskrecija yra palikta teismui.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras šiuo klausimu buvo kategoriškas. Prokuroras prašė teismo priimant šioje byloje nuosprendį skirti V. M. įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 metus naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokią savo poziciją prokuroras argumentavo tuo, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir toks jo elgesys iššaukė ir teismo nagrinėjamą eismo įvykį. Prokuroro įsitikinimu, šios aplinkybės apibūdina kaltinamąjį kaip nedrausmingą vairuotoją, linkusį sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles.

Pasisakydamas baigiamosiose kalbose kaltinamasis V. M. prašė teismo netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad jo darbinė veikla (maisto išvežiojimas) yra susiję su vairavimu, o tam būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Vertindamas prokuroro ir kaltinamojo išsakytus argumentus dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog V. M. eismo įvykio metu būtų vairavęs automobilį neblaivus. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis, kaip tai akcentavo prokuroras, daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas visiškai sutinka su prokuroro nurodyta aplinkybe, tačiau pažymi, kad kaltinamo įvykdyti ANK pažeidimai nebuvo labai šiurkštūs ar grubūs. Jo darbinė veikla, maisto išvežiojimas, ir gaunamos pajamos yra susijusios su automobilio vairavimu, todėl tokios teisės netekęs V. M. faktiškai netenka darbo ir iš jo gaunamų pajamų. Įvertinęs visas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad V. M. atžvilgiu netikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 6 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas ir jam uždrausti naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Bylos nagrinėjimo metu, iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis D. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 323,33 neturtinės (moralinės, fizinės, psichologinės, gydymo, reabilitacijos, medikamentų) žalos atlyginimo (iš viso 10 900 eurų, iš kurių 7 576,67 Eur jau atlygino draudimo bendrovė). Nukentėjusysis taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 3 500,00 Eur prarastų pajamų dėl laikino buvusio ir būsimo fizinės ir darbinės veiklos apribojimo bei visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 190). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamų veiksmų jis patyrė kūno sužalojimą - blauzdikaulio lūžį. Buvo apgadinta jo transporto priemonė (motociklas) bei jo apsauginė apranga. Dėl patirtos traumos ilgam laikui neteko galimybės vykdyti bet kokią fizinę ir darbinę veiklą, užsidirbti papildomai pajamų prie gaunamos netekto darbingumo pašalpos. Pajamų praradimą dėl buvusios ir būsimos darbinės veiklos praradimo įvertina 3 500,00 Eur suma. D. A. ieškinyje taip pat nurodė, kad patyrė reikšmingą neturtinę žalą - ilgalaikį fizinį skausmą, apribotą judėjimą, emocinį ir psichologinį stresą, nepatogumus kasdienybėje. Jam numatoma papildoma medicininė operacija, ko pasėkoje antrą kartą bus išgyventos ir patirtos jo išvardintos aplinkybės ir gyvenimo nepatogumai, kurie yra ir bus įtakoti 2024 m. gegužės 18 d. eismo įvykio. Draudimo bendrovė atlygino tik dalį jo patirtos neturtinės žalos ir neatlygino prarastų pajamų, tačiau jis sutinka su gautomis išmokomis už motociklo ir apsauginės aprangos sugadinimą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jo teikiamo civilinio ieškinio, nukentėjusysis neatsisakė savo reikalavimų. Nurodė, kad negali teismui pateikti įrodymų (čekių, kvitų ir pan.), kurie patvirtintų to patirtas gydymo, medikamentų, reabilitacijos išlaidas. Jo negautas pajamos sudarė negautos dovanos ar piniginis atlygis už transporto priemonių remontą, kuriuo jis užsiima taip gaudamas pildomų pajamų prie jam mokamos pašalpos. 3 500,00 eurų sumą nurodė hipotetiškai ir ją patvirtinančių duomenų teismui pateikti negali.

CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam D. A. buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad V. M. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta draudimo bendrovėje „Lietuvos Draudimas“. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Teismas nežiūrint į dalinį draudimo išmokos išmokėjimą, 2025 m. gegužės 28 d. įvykusio teismo posėdžio metu draudimo bendrovę „Lietuvos Draudimas“ pripažino civiliniu ieškovu ir išsiuntė nukentėjusiojo D. A. teismui pateiktą civilinį ieškinį (b.l. 191).

Draudimo bendrovė „Lietuvos Draudimas“ 2025 m. kovo 14 d. ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai tyrėjai pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau TPVCAPD), Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau Taisyklės), Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais dėl 2024 m. gegužės 18 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo D. A. buvo administruojama Asmens žala. 2025 m. kovo 14 d. sprendimu draudimo bendrovė kompensavo D. A. už gydymo išlaidas - 159,87 Eur; už kelionės išlaidas - 24,80 Eur; už neturtinę (moralinę) žalą – 7 392,00 Eur (8 MMA dydžio, kur MMA - LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, lygi 924 Eur). Neturtinė (moralinė) žala buvo įvertinta atsižvelgiant į konstatuotą diagnozę, skirtą gydymą, patirtų sužalojimų sunkumą. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kur pagal 4.2.4. punktą, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis virš 6 mėnesių - kompensuojama iki 8 MMA. Remiantis TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, Draudikas ar Biuras atlygina nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui tik įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

Nekompensuojami medikamentai/maisto papildai, nepagrįsti medicininiais dokumentais ir/ar nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu - 79,60 Eur; nekompensuojamos netektos pajamos – 3 500,00 Eur, nes nepateikti pagrindžiantys dokumentai (nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas). Draudimo išmoka pervesta D. A. į jo nurodytą sąskaitą (b.l. 184).

Teismas atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajam D. A. padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata – tiek fizinė, tiek psichinė, į tai, kad nėra pateikta objektyvių duomenų apie ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimą, daro išvadą, kad civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam D. A. išmokėtos pinigų sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra adekvačios, atitinkančios proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Jo civilinis ieškinys dėl 3 323,33 Eur neturtinės žalos ir 3 500,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str. teismas:

nusprendė:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 MGL, t.y. 2 250 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir V. M. paskirti galutinę 30 MGL dydžio t.y. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų piniginę baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišnykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nukentėjusiojo D. A. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išaiškinti V. M., kad 1 500 Eur bauda per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų biudžeto surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyti bylos numerį)“, baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.