Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00301-2016-0

NUOSPRENDIS

2018 m. kovo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį 1 (vienerius) metus dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos rengiamose elgesio pataisos programose.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo A. J. ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš nuteistojo D. B. priteisti 300 Eur (trys šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d., apie 3.00 valandą nakties, viešojoje vietoje – prie poilsio namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, girdint buvusiems poilsio namuose A. J., K. V., A. R., R. M., įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais grasinimu ir svetimo turto sugadinimu, pažeidė viešąją tvarką, t. y. signalizavo savo automobilio garsiniu signalu ir šaukė: „užmušim A., išeik A., užmušim“, nuspyrė ir sugadino A. J. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės priekinių kairės pusės durelių galinio vaizdo veidrodėlį, išdaužė A. J. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 200 Eur vertės kairės pusės priekinį ir galinį žibintus. Tokiu būdu D. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nukentėjusiajam A. J. padarė turtinę 300 Eur žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti bei priteisti iš nukentėjusiojo A. J. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį gali būti traukiamas asmuo, kuris viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta (kasacinė nutartis Nr. 2K-212/2014).Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymo vieta – viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas, kad konfliktas vyko viešojoje vietoje. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-416/2013). Tačiau įžūlus elgesys ar vandališki veiksmai – šiuo konkrečiu atveju – triukšmavimas ir automobilio apgadinimas – net ir viešojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą. Kadangi padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, teismas nuosprendyje turi konkrečiai įvardyti, kuo pasireiškė įžūlaus poelgio padariniai viešosios tvarkos aspektu, o ne apsiriboti abstrakčiu teiginiu apie viešosios tvarkos ar rimties pažeidimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas R. M. paaiškino, jog per Žolines buvo apsistojęs pas A. J., tą vakarą žvejojo su A. R., o naktį girdėjo triukšmą ir automobilio daužymo garsus, tačiau išsakyti žodžiai buvo skirti ne jam, o A. J., todėl jo tai nesutrikdė ir nepapiktino, o kai triukšmas liovėsi, jis užmigo (b. l. 149, t. I). Kaip liudytojas teisme apklaustas A. R. patvirtino, jog su R. M. buvo atvažiavę žvejoti ir nakvojo A. J. poilsiavietėje bei girdėjo, jog naktį D. B. ieškojo A. J., rėkavo ir triukšmavo, atpažino jį iš balso, girdėjo, kaip jis kvietė A. J. išeiti į lauką, girdėjo, kaip dužo mašinos stiklai. Šis liudytojas patvirtino, jog tuo metu rūkė balkone, tačiau policijos nekvietė, nes visi keiksmai buvo skirti ne jam, o A. J. (b. l. 174–175, t. I). Kaip liudytoja teisme apklausta K. V. nurodė, jog tą naktį buvo apsistojusi poilsinėje ir prabudo dėl triukšmo, A. J. keikė D. B., jį atpažino iš balso. Pažymėjo, jog tą naktį D. B. sukeltas triukšmas jai trukdė ilsėtis, tačiau daugiau žalos ji nepatyrė bei nurodė, jog A. J. ir D. B. konfliktai tęsiasi metų metus, abu juos pažįsta, į jų asmeninius reikalus nenorėjo kištis, todėl nėjo jų raminti ir policijos nekvietė. Liudytoja nurodė, jog D. B. sukeltas triukšmas tęsėsi apie pusvalandį, ji dėl tokio jo elgesio nebuvo patenkinta, tačiau jokios nuoskaudos dėl to taip pat neturi (b. l. 194–195, t. I). Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, jog D. B. sukeltas triukšmas nė vienam iš jų ypatingų neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų ir šoko nesukėlė, jų emociškai nesukrėtė ir neišgąsdino, visi liudytojai atpažino triukšmautoją kaip D. B. ir suprato, jog visi keiksmai skirti asmeniškai A. J.. Nukentėjusysis A. J. apklausiamas teisme patvirtino, jog D. B. jau seniai pažįsta, nuo 15–16 metų D. B. grodavo pas jį muzikinėje grupėje, yra geras muzikantas, nesutarimai tarp jų prasidėjo dėl išsimokėtinai D. B. parduoto automobilio. Nurodė, jog su K. V. tuo metu jau buvo išsiskyrę, tačiau ji vis dar gyveno poilsinėje, A. R. ir R. M. tą vakarą pas jį buvo atvykę į žvejybą. Nukentėjusiojo teigimu, jis tą naktį girdėjo kažkokį triukšmą – automobilio signalus ir rėkavimus, tačiau policijos nekvietė, nes tai jam netrukdė ilsėtis, be to, nebuvo įsitikinęs, ar ten rėkauja ne jo poilsinės gyventojai (b. l. 148–148, t. I). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog naktį D. B. sukeltas triukšmas taip pat nesutrikdė jo poilsio. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-212/2014). Atsižvelgdama į D. B. prie poilsinės naktį sukeltą triukšmą girdėjusių liudytojų parodymus, nukentėjusiojo parodymus, taip pat į kitą baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje nėra jokių duomenų apie dėl apelianto D. B. veiksmų kilusius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptariamus galimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarinius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Pažymėtina, jog veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė byla Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešojoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuosekliai tvirtino, jog tą naktį atvyko pas A. J. į poilsiavietę, nes buvo susitarę dėl skolos grąžinimo, tačiau A. J. susitarimo nesilaikė, dėl to jis supyko ir iš pykčio nulenkė A. J. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį (b. l. 148, t. I). Tai, jog D. B. prie poilsinės triukšmavo dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, suprato ir triukšmą girdėję bei kaip liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti K. V., K. R. ir R. M.. Aplinkybę, jog su D. B. turi asmeninio pobūdžio nesutarimų, kurie prasidėjo po automobilio pardavimo, patvirtino ir pats nukentėjusysis A. J.. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis D. B. 2016-08-16 naktį atvyko į A. J. priklausančią poilsiavietę, nepavykus prisiskambinti A. J., garsiai šaukė ir kvietė jį išeiti, niekam neišėjus į lauką, iš pykčio nulenkė A. J. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) veidrodėlį bei sudaužė automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį ir galinį žibintus. Teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais nuteistasis D. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes jo įžūlius ir vandališkus veiksmus – grasinimus, automobilio signalizavimą garsiniu signalu ir šūkavimą – girdėjo poilsio namuose buvę nukentėjusysis A. J. ir liudytojai K. V., A. R. ir R. M.. Tačiau vien aplinkybė, kad nuteistojo D. B. keliamą triukšmą girdėjo ir pašaliniai, konflikte nedalyvavę asmenys, dar nereiškia, jog kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Duodami parodymus tiek nukentėjusysis A. J., tiek liudytojai K. V., A. R. ir R. M. nenurodė, kad dėl nuteistojo D. B. veiksmų jie būtų buvę šokiruoti, pasijutę nesaugiai, išsigandę, pažeminti ir panašiai. Pažymėtina, jog nė vienas iš tą naktį poilsiavietėje buvusių asmenų ir girdėjusių D. B. sukeltą triukšmą neiškvietė policijos pareigūnų. O kaip buvo anksčiau minėta, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje apylinkės teismas nenustatė būtinojo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingos veikos padarinių. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Dėl to nuteistasis D. B. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendis naikintinas.Apeliaciniu skundu ginčijamas ir civilinio ieškinio klausimas, t. y. nesutinkama nei su priteistu neturtinės žalos atlyginimu, nei su nustatyta turtinės žalos verte. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, jog nepadaryta kaltinime nurodyta nusikalstama veika, ir išteisindamas D. B. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, nukentėjusiojo A. J. pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis nenumato proceso išlaidų išieškojimo iš išteisintojo.Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nukentėjusiojo A. J. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks D. B. prašymas netenkintinas. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas arba jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis D. B. advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui už teisines paslaugas – gynybą baudžiamojoje byloje – sumokėjo 1000 eurų. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantis sąskaitos išrašas (b. l. 191, t. I) ir pinigų priėmimo kvitas (b. l. 192, t. I). Atsižvelgus į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, paties D. B. elgesį, sąžiningumo ir teisingumo principus yra pagrindas proceso išlaidų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. B. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

D. B. prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.