Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui E. Š., jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo bei išlaikymo jam įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui E. Š., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Kauno miesto CMB (duomenys neskelbtini) (Įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š. (Įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių dėl santuokos nutraukimo ginčų nekilo, į tai, kad gyvenant šalims kartu išryškėjo skirtingas jų požiūris į aplinką, vertybes, įsipareigojimus šeimai, į tai, kad abu sutuoktiniai priėmė sprendimą gyventi atskirai, bendro ūkio apie dvejus metus neveda, šeimyninių ir santuokinių ryšių nepalaiko, teismas konstatuoja, jog bendras sutuoktinių gyvenimas yra neįmanomas. Kadangi teismas nenustatė nei vieno iš sutuoktinių veiksmų santuokai išsaugoti, tai yra iš esmės tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, į tai, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo turto šalys neįgijo, bendrų skolinių įsipareigojimų neturi, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.). Atsakovo E. Š. įsipareigojimai kreditoriams: N. Ž. bei A. M. pripažintini jo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta ieškovė J. Š. stengiasi sūnui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, ką patvirtina ir Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktoje išvadoje, todėl šalių nepilnamečio sūnaus M. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 145 Eur.

Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį sūnų M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (b. l. 7). Atsakovas E. Š. turi dar du vaikus: P. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) ir E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (b. l. 98, 99).

Ieškovė J. Š. nurodo, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo sūnui. Paskutinį kartą 200 Lt buvo davęs tada, kai sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Atsakovas E. Š. nurodo, kad yra sūnui nupirkęs striukę, batus, kelnes, atvežęs maisto produktų.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Ieškovė nurodo, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 290 Eur (1 000 Lt) dydžio suma maitinimui, drabužiams, avalynei, ugdymo priemonėms, vežiojimui į mokyklą: maistas sūnui per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 101 Eur, vežiojimas į mokyklą – 40 Eur, rūbų pirkimas – 58 Eur, poreikiams mokykloje – 29 Eur. Pagal ieškovės paskaičiuotus ir nurodytus vaiko poreikius jam išlaikyti išleidžiama 228 Eur (787 Lt). Komunaliniams patarnavimams per mėnesį ieškovė nurodo išleidžianti 72 Eur – vienam asmeniui sudarytų 36 Eur (124 Lt).

Šiuo atveju ieškovė teismui nepagrindė vaiko poreikių įrodymais, nors tą padaryti turėjo galimybę – byla teisme nagrinėjama nuo 2014 m. liepos mėnesio, apsiribojo tik apytiksliais paskaičiavimais. Teismas sprendžia, kad tokius įrodymus, juos renkant, pateikti yra galimybė. Atsakovas neginčija to, kad sūnus ne viską valgo, tačiau šalys nedetalizavo koks tas „parduotuvinis“ maistas, kurį berniukui reikia pirkti, kiek jis brangesnis už namie pagamintą maistą, kurį taip pat reikia pirkti, nes ieškovė nurodė ūkiškai nesiverčianti, pati nieko neauginanti. Byloje nenustatyta, kad šalių sūnus turėtų kitokių specialiųjų poreikių. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių – (duomenys neskelbtini) metai, pripažįsta, kad 200 Eur išlaidos tokio amžiaus berniukui išlaikyti laikytinos reikalingomis ir protingomis.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, vertintinos tos aplinkybės, kad nei viena iš šalių savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiuose būstuose, moka komunalinius patarnavimus. Nors šiuo atveju ieškovė būsto nenuomoja, o atsakovui jį tenka nuomotis, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo šeimą šiuo atveju sudaro daugiau asmenų ir šia pareiga dalinasi du suaugę asmenys. Ieškovė bylos duomenimis dirba, jos mėnesinis atlygis yra minimalaus dydžio. Į darbą (duomenys neskelbtini) mieste ji kasdien važinėja keliolika kilometrų. Atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna 170 Eur dydžio bedarbio pašalpą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas turi dar vieną mažametį sūnų ir (duomenys neskelbtini) metų sulaukusį, paties teigimu, dar besimokantį sūnų.

Nors atsakovas turi daugiau išlaikytinių, tačiau pareiga juos išlaikyti jis dalinasi su vaikų motinomis. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad išlaikytinių, kurių amžius labai skiriasi, poreikiai yra nevienodi. Šiuo atveju aštuonerių metų vaikui išlaikyti yra reikalinga didesnė pinigų suma nei vienerių metų amžiaus vaiką. Analogiškai ir (duomenys neskelbtini) metų išlaikytinio poreikiai yra didesni nei kitų dviejų sūnų, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad vyriausias atsakovo sūnus yra moksleivis, kad pats nedirba, savęs neišlaiko. Taigi, nors atsakovas turi daugiau išlaikytinių, tačiau šia pareiga jis dalinasi su savo sūnų motinomis, o ieškovei vienai gyvenant su sūnumi, tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Atsakovo nurodymu jis neturėdamas iš ko pragyventi turėjo skolintis, šiuo metu skolos dar nėra grąžintos. Šių atsakovo aplinkybių teismas neturi pagrindo vertinti kaip jo materialinę padėtį bloginančių, kadangi vekselis 1 600 Lt sumai buvo pasirašytas dar tuomet, kai atsakovas dirbo, jis tuo metu neturėjo gimusio trečiojo sūnaus. Antroji paskolos sutartis buvo sudaryta 2014-05-20, tačiau tai nėra didelis skolinis įsipareigojimas, kuris iš esmės blogintų atsakovo materialinę padėtį. Šių nurodomų turtinių įsipareigojimų pagrindu teismas negali mažinti vaikui reikalingo išlaikymo. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, kadangi prašant priimti į darbą darbdavys atsisakė įdarbinti ir pan.) negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Atsakovas nurodo, kad susirado darbą kitame mieste, tačiau neturi už ką į jį važinėti. Teismas negali nurodomos priežasties laikyti objektyvia dėl kurios jis negali dirbti ir gauti didesnių pajamų, kadangi gyvena ne jam pačiam nuosavybės teise priklausančiame būste, todėl yra galimybė būstą nuomoti ir kitur. Paties atsakovo teigimu, jo dabartinė sugyventinė taip pat nedirba, tačiau vien tik atsakovo nurodomos išlaidos būsto nuomai ir komunaliniams patarnavimams viršija jo gaunamas pajamas, taigi, visas abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismas vertina vaiko interesų naudai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, todėl prie sūnaus išlaikymo šalys turėtų prisidėti lygiomis dalimis.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl iš atsakovo jo sūnui priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2014-07-18 (būtent nuo šio laiko, kai šalių sūnus buvo pradėtas ruošti į mokyklą) (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimu apie teiktą išlaikymą, į sumokėto išlaikymo sumą įskaito 200 Lt sumą, kurią atsakovas sumokėjo sūnui pradėjus lankyti mokyklą bei sumokėtą išlaikymą, kuris buvo priteistas teismo 2014-07-18 nutartimi. Kadangi laikinoji apsaugos priemonė – laikinas materialinis išlaikymas buvo priteistas iki bylos išnagrinėjimo, jis šiuo sprendimu panaikintinas.

Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomas aplinkybes, kad sūnaus poreikiai jam nepradėjus lankyti mokyklos buvo mažesni, į prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, šalių sūnaus amžių tuo metu, į tai, kad nėra nustatyta, kad šalių materialinė padėtis būtų buvusi iš esmės kitokia, nes abu tuo laikotarpiu dirbo, gaudavo minimalaus dydžio pajamas, į tai, kad epizodinis maisto, ar rūbų nupirkimas nelaikytinas pakankamu išlaikymo teikimu vaikui, į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu sūnus gyveno su ieškove, kuriai taip pat teko didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu vaikui, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad sūnui nurodomu laikotarpiu teikė pakankamą išlaikymą, laikytina, jog prašomu laikotarpiu šalių sūnui buvo reikalingas 150 Eur dydžio materialinis išlaikymas, kurį lygiomis dalis turėjo teikti tėvai – šiuo atveju po 75 Eur. Taigi, teismas sprendžia priteisti iš atsakovo nepilnamečiui M. Š. 1 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2013-01-01 iki 2014-07-01 (18 mėnesių x 75 Eur).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. nuostatomis, numatančiomis, jog vaiko poreikiams išaugus ar šalių iš esmės pasikeitus šalių materialiniai padėčiai, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, jos tarp šalių neskirstytinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) (Įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, ir J. Š. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „Š.“ ir „Š.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2014-07-18 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą eurų (100 Eur).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti teismo 2014-07-18 nutartimi civilinėje byloje taikytą laikiną apsaugos priemonę – laikino materialinio išlaikymo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisimą.

Įskaityti į M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo sumą pagal teismo 2014-07-18 nutartį atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2014-07-18 iki 2015-04-02 ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumėtą išlaikymo dalį ir penkiasdešimt septynis eurus 92 ct (57,92 Eur) (200 Lt).

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2013-01-01 iki 2014-07-01 susidariusį išlaikymo įsiskolinimą M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovę J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti nepilnamečiui sūnui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kreditoriui N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolą pagal Kauno apylinkės teismo 2014-07-08 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16434-435/2014 po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Kreditoriui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolą pagal 2014-05-20 sudarytą paskolos sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.