- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-533-134/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Advokatai
- Ramūnas Mikluskis
suinteresuotiems asmenims, padavusiems skundą G. T. ir M. T., jų atstovui advokatui Ramūnui Mikluskiui,
neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė D. T. (D. T.) tėvų G. T. ir M. T. apeliacinį skundą dėl 2015-09-21 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria pratęsta D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi D. T., kaltinamam padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str.3 d., 260 str. 3 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2015-02-18 to paties teismo nutartimi pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimo pakeisti D. T. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į švelnesnį režimą - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad D. T. galimai padaryta veika yra priskiriama prie labai sunkių visuomenei pavojingų nusikaltimų, baudžiamoje byloje nėra priimto galutinio sprendimo, neišspręstas klausimas dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo.
Šalies argumentai
Skundu G. T. ir M. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą.
Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teikimą ir atsisakydamas pakeisti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo režimą iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tinkamai neįvertino medicininių duomenų dėl D. T. psichinės sveikatos dėl ko netinkamai neteisingai apibūdino jo pavojingumą, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl ko skundžiama teismo nutartis naikintina. Skunde teigiama, kad teismas teisingai įvertino pasikeitusią D. T. psichinės sveikatos būklę, tačiau netinkamai vertino jo socialinį pavojingumą, nurodydamas, kad asmens galimai padaryta veika (BK str. 3 d.) yra priskiriama prie labai sunkių visuomenei pavojingų nusikaltimų. Skunde teigiama, jog sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, yra vertinama ne padarytos veikos, o asmens socialinis pavojingumas, kuris apibūdina galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad priverčiamosios medicinos priemonės negali būti tapatinamos su kardomosiomis arba kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis ir asmeniui priverstinai negali būti taikomos griežtesnės ar intensyvesnis gydymas vien dėl to, kad šis yra kaltinamas (įtariamas) tam tikro sunkumo nusikalstamos veikos padarymu, nepaisant esamos psichinės sveikatos būklės, priešingu atveju priverčiamųjų medicinos prievartos priemonių pakeitimo svarstymas būtų beprasmis, nes nusikalstamos veikos pavojingumas niekuomet nekinta. Apeliantų nuomone, asmens pavojingumas turi būti vertinamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ar jų pakeitimo sprendimo priėmimo metu, o ne už praeityje padarytas klaidas. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas D. T. socialinio pavojingumo nevertino, todėl jau vien dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisinga.
Šalies argumentai
Apeliantai skunde teigia, kad asmens socialinis pavojingumas susijęs su asmens psichine sveikata ir elgsena. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas tinkamai apibūdino medicininius duomenis, tačiau tinkamai jų neįvertino dėl to netinkamai nustatė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos prievartos, pavojingumą. Komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad D. T. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje išlieka pagerėjusi, agresijos, vidaus tvarkos pažeidimų nenustatyta, jis dalyvauja užimtumo veikloje, vartoja vaistus, kritiškas narkotikų ir alkoholio vartojimui, komisija rekomendavo keisti režimą į ambulatorinį gydymą. Apeliantai nurodo, kad D. T. smurto rizika nustatyta mažesnė nei vidutinė, Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė paaiškino, kad D. T. sveikata pagerėjusi tiek, kiek gali būti pagerėjusi ir geresnio rezultato neįmanoma pasiekti, pagerėjusi būklė tęsiasi jau 1 metus, jis priverstinai jau stebimas beveik 4 metus. Be to, pritaikius priverstinį ambulatorinį gydymą jie kaip tėvai turi galimybę pasirūpinti juo ir kontroliuoti jį, G. T. nurodo, kad pritaikius jam ambulatorinį režimą, ji atsisakytų darbo ir galėtų nuolatinai jį prižiūrėti. Be to, teismo posėdyje teikimą tenkinti prašė ir prokuroras. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų nuomone, apylinkės teismas be pagrindo atsisakė tenkinti teikimą.
Skundas tenkintinas. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir nekeisdamas D. T. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo režimo iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, rėmėsi prieštaringais duomenimis dėl D. T. socialinio pavojingumo, dėl ko padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir dėl teikimo priimtinas naujas sprendimas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad D. T. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2011-11-24, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, nepagrįstai rėmėsi galimai padarytos veikos pavojingumu, baudžiamojoje byloje neišspręstais klausimais. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, turi būti vertinama ne padarytos veikos, o asmens socialinis pavojingumas. 2015-08-27 Nr. 439 (3,4psl.) gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje, konstatuota, kad D. T. psichikos būklė, taikant jam gydymą stacionaro sąlygomis, išlieka pagerėjusi, agresijos, afektų, vidaus tvarkos pažeidimų nekonstatuota, klinikiniame vaizde - rezonieriškas, stokojantis nuoseklumo mąstymas, kliedesių suvokimo sutrikimų nėra, skyriuje tvarkingas, švarus, dalyvauja užimtumo veikloje, vaistus vartoja. Iš VšĮ Rokiškio ligoninės medicinos bei socialinio darbuotojų smurto rizikos įvertinimo matyti, kad D. T. smurto rizika yra mažesnė nei vidutinė.
Iš suinteresuoto asmens G. T. paaiškinimų teisme matyti, kad su sūnumi ji palaiko pastovius ryšius, domisi jo sveikatos būkle, ji šiuo metu dirba nepilnu etatu, tačiau, kai sūnų paleis iš ligoninės – nebedirbs, rūpinsis juo. Rūpintis sūnumi padės ir jo tėvas M. T.. Apeliacinio posėdžio metu jis paaiškino, kad dirba pamaininį darbą, todėl laisvu nuo darbo metu galės su sūnumi nuvykti į polikliniką, kuri yra netoli gyvenamosios vietos, žino, kad pablogėjus sūnaus sveikatai turės pranešti gydytojams.
Įvertinus tai, kad D. T. psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi jau apie 1 metus, tiek, kiek gali būti pagerėjusi, ir kad geresnio rezultato neįmanoma pasiekti, jis turi tėvus, kurie sutinka prižiūrėti ir kontroliuoti sūnaus elgesį taikant jam priverstinį ambulatorinį gydymą, smurto rizika jam nustatyta mažesnė nei vidutinė, apeliacinis teismas sprendžia, kad šiuo metu D. T. interesus labiausiai atitiktų jo gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-21 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: VšI Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti.
Pakeisti D. T. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.