Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-755-154/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kastangis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2009 m. liepos 17 d. buvo gautas atsakovo V. V. atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį, tačiau teismas 2009 m. liepos 20 d. nutartimi jį atsisakė priimti.

Nutartyje nurodyta, kad iš teismui pateiktos antstolio padėjėjo dokumentų gavimo pažymos ir teismo pažymų apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui bei trečiajam asmeniui UAB „Kastangis“ matyti, jog ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai ir yra jo pasirašyti 2009 m. birželio 16 d. Terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2009 m. liepos 6 d., todėl teismas 2009 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą už akių. Tik 2009 m. liepos 17 d., jau priėmus sprendimą už akių, teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kurį teismo nutartimi atsisakyta priimti. Atsakovas nurodė, kad ieškinys ir procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti asmeniškai, o jis juos rado ant savo darbo vietos stalo, tačiau šiuos argumentus paneigia anksčiau minėti rašytiniai įrodymai. Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad terminą pateikti atsiliepimą atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas neteisėtai ir klaidindamas teismą bei proceso šalis formulavo savo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, visas prašomas priteisti sumas apibendrindamas kaip skolą. Taip ieškovas sąmoningai bando riboti teismo ir atsakovo galimybes pasinaudoti įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis atsakovo prašymu mažinti arba apskritai nepriteisti palūkanų ar delspinigių. Teismo sprendimas už akių neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia atsakovo teisėtus interesus. Nėra aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Priimant sprendimą už akių teisme jau buvo gautas atsakovo atsiliepimas, o teismas turėjo vertinti šią aplinkybę ir atsiliepime nurodytus motyvus. Atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Teismo sprendimas už akių pažeidžia teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teismas priėmė sprendimą išklausydamas tik vieną šalį. Atsakovo žmonai, kaip ir atsakovui, jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas, kurį ieškovo prašymu teismas areštavo ieškovo reikalavimų patenkinimui užtikrinti. Atsakovas su sutuoktine kartu negyvena, tačiau jos dalyvavimas teismo procese būtinas, nes ji suinteresuota bylos baigtimi, o bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Ją būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą, kadangi tai padėtų teisme objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. UAB „Kastangis“ prievolės ieškovui yra užtikrintos hipoteka. Įkeisto nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija kredito sumą. Ieškovas su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Ieškovas dėl vienos prievolės vykdymo pradėjo kelis procesus. Tikėtina, kad teisme yra jau priimtas sprendimas dėl analogiško dydžio skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo ieškovui. Teismas, priimdamas ieškovui palankų sprendimą, vadovavosi tik ieškovo nuomone, kad pats ieškovas turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko ar laiduotojo turtą. Skolininko prievolė grąžinti kreditą užtikrinta už šio kredito lėšas įsigyjamo nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, privalo dėti visas pastangas, kad skola būtų išieškoma iš pagrindinio skolininko, o tik nepavykus šiam procesui, nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą. Skolininkas ieškovui yra įkeitęs komercinės paskirties patalpas, o dėl nesąžiningų ir neprotingų ieškovo reikalavimų teismas, nepakankamai įsigilinęs į bylos esmę, kaip laikinąją apsaugos priemonę taikė bendros jungtinės nuosavybės teise atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančio gyvenamojo būsto areštą. UAB „Kastangis“ įkeistų ieškovui patalpų vertė gerokai viršija skolos sumą. Kadangi ieškovas yra pradėjęs skolos išieškojimo procesą iš skolininko UAB „Kastangis“, sprendimas kreiptis skolos priteisimo iš laiduotojo ne tik prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir sukelia dvigubas skolos išieškojimo išlaidas. Atsakovas nepasirašinėjo teismo siųstų dokumentų, o jeigu ant jų yra parašai, tie parašai yra ne jo, todėl teismas terminą pareikšti atsiliepimą į ieškinį skaičiavo neteisingai, atsiliepimas pateiktas nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinis procesas įstatymu reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, kitų paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat visokeriopos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.). Įstatymas numato galimybę asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustato sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas.

Šiuo atveju atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti: 1) aplinkybes, liudijančias atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikimo priežasčių svarbumą, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 287-288 str.). Esant abiem šioms sąlygoms (aplinkybėms), sprendimas už akių gali būti panaikintas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 str. 4 d.).

Dėl atsiliepimo nepateikimo laiku priežasčių įvertinimo

Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismo 2009 m. gegužės 11 d. pranešimu atsakovui V. V. nustatytas 20 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį jis privalo teismui pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Pranešime išaiškintos ir tokio atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės (b. l. 50). Minėtas pranešimas įteiktas atsakovui V. V. 2009 m. birželio 16 d. (b. l. 62, 66, 68-71). Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per įstatymo nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Skunde nurodyta, kad atsakovas nepasirašinėjo teismo siųstų dokumentų, o jeigu jie pasirašyti - tie parašai yra ne atsakovo. Tokiems argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo V. V. atsiliepimas teisme gautas 2009 m. liepos 17 d., tai yra praleidus nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, per kurį jis privalėjo teismui pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Bylos aplinkybės ir skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsiliepimas į ieškinį laiku nebuvo pateiktas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsiliepimo nepateikimo nustatytu terminu, padarė pagrįstą išvadą, kad negalima teigti, jog terminą pateikti atsiliepimą atsakovas praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo tinkamai įteiktas, o atsakovas be pateisinamos priežasties nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo, nors jam ir buvo išaiškinta pareiga nustatytu laiku pateikti šį procesinį dokumentą bei jo nepateikimo teisinės pasekmės.

Bylos įrodymų pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvais, jog teismas neteisėtai ar neteisingai skaičiavo terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, o atsiliepimas pateiktas nepažeidžiant nustatyto termino. Išdėstytų aplinkybių pagrindu šiuo vertinimo aspektu sprendimo už akių priėmimas neprieštarauja CPK nuostatoms.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių panaikinimo padarė išvadą, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos šio sprendimo pagrįstumui. Taigi teismas laikėsi nuostatos, jog nėra ir antrosios būtinos sprendimo už akių panaikinimo sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio 4 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi ne šalies (atsakovo) pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė 2007 m. birželio 18 d. kreditavimo sutartimi Nr. KS/147 (b. l. 6-13) bei 2007 m. birželio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/074 (b. l. 6-13, 14-15, 16-17).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas neteisėtai ir klaidindamas teismą bei proceso šalis formulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovo ieškinyje aiškiai išdėstyta, iš ko susidedančią 1 043 871,60 Lt sumą prašoma priteisti (956 748 Lt išduoto ir negrąžinto kredito, 63 997,56 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 23 126,04 Lt delspinigių), taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-3) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant ieškovo pareikšto ieškinio turinį ir jį pagrindžiančius įrodymus, negalima sutikti su skundo argumentu, kad ieškovas sąmoningai bandė riboti atsakovo galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis gynybos priemonėmis dėl pareikštų reikalavimų turinio.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvu, kad nėra aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju sprendimo už akių priėmimą lėmė tai, kad atsakovas teismo pranešime nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį (CPK 142 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jau priėmus sprendimą už akių buvo gautas atsakovo V. V. atsiliepimas į ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti 2009 m. liepos 20 d. nutartimi (b. l. 79). Kadangi atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas praleidus nustatytą jam pateikti terminą, nebuvo prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą atsiliepimui paduoti, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą procesinį terminą paduoti atsiliepimą, teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsakovui neįvykdžius nustatytos pareigos, nėra privaloma jam pranešti apie teismo posėdį, kuriame sprendžiamas sprendimo už akių priėmimo klausimas, teismas priima sprendimą už akių nepranešdamas apie tokį procesinį veiksmą (CPK 142 str. 4 d., 285-286 str.). Kadangi sprendimo už akių priėmimą, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, šiuo atveju lėmė atsakovo pasyvus elgesys, teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, jog teismo sprendimas už akių pažeidžia teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinis institutas, kuris taikomas siekiant užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.). Ieškiniu reikalavimai buvo pareikšti tik atsakovui V. V. (b. l. 1-3). Teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik atsakovui V. V. (b. l. 44-45). Pagal bylos duomenis areštuotas konkretus nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui V. V. (b. l. 26-27, 28-32). 2007 m. birželio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/074 laiduotojas V. V. nurodė, kad laidavimo sutartis yra sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant, o šios sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams (b. l. 14-15). Skunde teigiama, kad atsakovo žmonai, kaip ir atsakovui, jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas, kurį ieškovo prašymu teismas areštavo ieškovo reikalavimų patenkinimui užtikrinti, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Ieškiniu reikalavimai atsakovui pareikšti kaip skolininko laiduotojui (CK 6.76 str. 1 d.). Šiuo atveju laiduotojo prievolės yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-508/2007). Apeliantas nenurodė objektyvių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog byloje buvo būtinas atsakovo sutuoktinės dalyvavimas, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, jog jos dalyvavimas byloje padėtų teisme objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovas ieškinį ginčo teisenos tvarka pareiškė laiduotojui. Ieškinyje nurodyta, jog išieškojimo iš įkeisto turto procedūros taikytos skolininko UAB „Kastangis” atžvilgiu. Teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 1 p.). Hipotekos teisėjo nutartis dėl įkeisto daikto arešto ir reikalavimų, atsirandančių iš įkeitimo teisės, perdavimo kreditoriui išsiunčiama vykdyti kompetentingam antstoliui (CPK 559 str. 4 d.). Minėtų teismo procesinių sprendimų vykdymas sprendžiamas vykdymo proceso eigoje, kurį reglamentuoja CPK VI dalies normos. Jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko (-ų) kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CPK 4.193 str. 1 d.). Įstatymas nenumato, kad kreditorius pirmiausia turėtų inicijuoti hipotekos (arba išieškojimo iš įkeisto turto, įkeistų turtinių teisų realizavimo) procedūras, o tik po galėtų reikšti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka. Vykdant išieškojimą pagal teismo sprendimą, kuris priimtas bylą išnagrinėjus ginčo teisenos tvarka ir/ar pagal hipotekos teisėjo nutartį, ieškovas (kreditorius ir įkaito gavėjas) turi veikti laikydamasis teisingumo ir sąžiningumo principų, užtikrinant, kad nebūtų įvykdytas dvigubas išieškojimas. Skundo aplinkybės, kad UAB „Kastangis“ prievolės ieškovui yra užtikrintos hipoteka, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija kredito sumą, nesudaro pagrindo priimtą sprendimą už akių laikyti nepagrįstu ir neteisėtu.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). V. V. laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis (3.1 p.), jis sutiko, kad bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (6.1 p.) (b. l. 14-15, 16-17). Atsižvelgiant į laidavimo sutarties nuostatas, į solidariąją laiduotojo atsakomybę, ieškovas šiuo atveju turėjo teisę pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus dėl skolos ir kitų sumų atlyginimo. Skundo argumentai, kad skolininko prievolė grąžinti kreditą užtikrinta už šio kredito lėšas įsigyjamo nekilnojamojo turto hipoteka, kad ieškovas privalo dėti visas pastangas, kad skola būtų išieškoma iš pagrindinio skolininko, o tik nepavykus šiam procesui, nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, įvertinus nurodytas laidavimo sutarties nuostatas bei laiduotojo atsakomybės prigimtį ir mastą, neriboja ieškovo teisės pareikšti reikalavimus laiduotojui. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvu, kad negrąžinto kredito išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į pagrindinį skolininką ir tenkinamas iš jo turto, kadangi, kaip jau minėta, šiuo atveju pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari. Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (CK 6.6 str. 4 ir 5 d.).

Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių panaikinimo, tiek atskirajame skunde nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, sprendimą už akių pagrindė bylos medžiagą sudarančių duomenų (įrodymų) formaliu įvertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (panaikinimo) nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Atsakovas nepaneigė byloje esančiais įrodymais pagrįstų teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (panaikinimo) yra teisinga, todėl paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.