Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį A. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, šaukimas įteiktas asmeniškai (b. l. 14). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovui, kuriam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, negavus pareiškimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškovo atstovei prašant priimti sprendimą už akių, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis). Priimant sprendimą už akių, atliekamas formalus pateiktų įrodymų vertinimas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu A. V. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas). A. V. rašytiniame paaiškinime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad vengė sulaikymo ir keikė pareigūnus. Vyriausiojo patrulio V. U. paaiškinime nurodyta, kad E. B. pribėgo prie A. V. ir parvertė jį ant žemės, A. V. priešinosi, buvo panaudotas elektrošokas, uždėti antrankiai, E. B. skundėsi, kad skauda kairės kojos kelį. E. B. paaiškinime nurodė, kad, pasivijęs A. V., panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir, parvertęs jį ant žemės, laikė kol pribėgo kolega. A. V. priešinosi, bet buvo sutramdytas elekrošoku, jam uždėti antrankiai. Pakilęs nuo žemės, pajuto skausmą kairės kojos kelyje, negalėjo ištiesti kojos, nes užstrigo kelio sąnarys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-112 pripažinta, kad E. B. sužalojimą patyrė, atlikdamas tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 64-NA1-9 nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodytas tarnybinių pareigų vykdymas. 2016 m. lapkričio 30 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 3107 konstatuota, kad E. B. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadoje siūloma skirti 18 079,74 EUR, t. y. 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją išmokėti E. B.. 2016 m. gruodžio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu nurodyta išmokėti E. B. 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją. E. B. laikinas nedarbingumas truko nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. E. B. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 47,83 EUR, piniginė kompensacija už 18 mėnesių – 18 079,74 EUR. 2016 m. gruodžio 22 d. E. B. pervesta 18 079,74 EUR suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad institucija, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdama pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį pareiškė su ieškiniu nesutinkantis, jis neatvyko į posėdį ir nepasinaudojo teise pateikti įrodymus, kad jis žalos nepadarė ar padarė mažiau nei reikalaujama. Formaliai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Deliktinei atsakomybei taikyti būtina asmens veiksmuose nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir, kai kuriais atvejais, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Atsakovo neteisėti veiksmai – teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymas ir pasipriešinimas bei priežastinis ryšys nustatyti įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu, ir laikytini prejudiciniu faktu. Pareigūnui E. B. padaryta fizinė žala įrodyta medicininiais dokumentais. Pripažinta, kad žala padaryta pareigūnui atliekant tarnybos funkcijas, todėl žala įvertinta ir apskaičiuota viešosios teisės normų reglamentuota tvarka. Iš ieškovo pateiktų dokumentų darytina išvada, kad žalos atsiradimas buvo sąlygotas atsakovo kaltų veiksmų, kurie pasireiškė atsakovo aktyviais tyčiniais veiksmais, dėl kurių pareigūnas privalėjo panaudoti kovinius imtynių veiksmus. Nustačius visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo regreso tvarka ieškovo naudai priteisiamas žalos atlyginimas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kaip valstybės institucija byloje dėl lėšų išieškojimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 407,00 EUR žyminio mokesčio (18 079,74 EUR x 3 proc. / 100 x 75 proc. / 100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 80, 96, 262, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 18 079,74 EUR (aštuoniolika tūkstančių septyniasdešimt devynis eurus 74 ct) žalos ieškovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191207757, J. Basanavičiaus g. 2, Marijampolės mieste, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT90 7044 0600 0782 2207 AB SEB bankas.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 407,00 EUR (keturis šimtus septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas A. V. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.