- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-757-238/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. T. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 4000 (keturių tūkstančių) litų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 1 d., apie 12.39 val., Kaune, Jonavos – Šauklių g., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į prieš žiedinę sankryžą sustojusį automobilį, nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, apgadindamas abu automobilius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-15 nutarimą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, neįvertino, kad konfiskuojamas automobilis priklauso kitam asmeniui – D. M.. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti automobilį, neišklausė transporto priemonės savininko, tokiu būdu nepagrįstai pažeidė savininko teises ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. šaukimo negavo ir jam nei bylos nagrinėjimo laikas, nei vieta nebuvo žinomi. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė LR ATPK 26 str. ir 130 str. 1 d., neišsiaiškino visų svarbių bylai aplinkybių, būtent: kokiu pagrindu pažeidėjas įgijo teisę naudotis svetima transporto priemone. Jis automobilį vairavo savavališkai, be savininko žinios, kuris yra sąžiningas, todėl nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teigia, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir netaikius transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo - D. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-05-15 nutarimo dalį ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. T. paskirtą nuobaudą – transporto priemonės „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Skundo motyvai analogiški apelianto A. T. apeliacinio skundo argumentams. Pažymima, kad jam, kaip automobilio savininkui, nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo posėdį, taip pažeistos jo teisės ir turtiniai interesai. Važinėti automobiliu A. T. nebuvo leista, transporto priemonės dokumentai jam nebuvo palikti, tai patvirtina, kad A. T. automobilį užvaldė neteisėtai, be savininko žinios, prieš pastarojo valią. Be to, transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas – tai alternatyvi nuobauda. Šiuo metu susidariusi situacija, kai transporto priemonės konfiskavimu iš esmės yra nubaustas jis, o ne administracinį teisės pažeidimą padaręs A. T..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo A. T. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad transporto priemonės savininkas elgėsi neatsakingai, iš anksto nesiėmė priemonių, kad jo transporto priemone nepasinaudotų tretieji asmenys. Savininkas, perduodamas turtą kitiems asmenims laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Prašo apelianto teiginius vertinti kritiškai, kaip gynybinę poziciją ir siekimą išvengti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo.
A. T. ir D. M. apeliaciniai skundai netenkinami.
Nagrinėjamoje byloje nekeliamas administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo, įrodytumo, nubaudimo klausimas. Skundžiama tik nutarimo dalis dėl transporto priemonės, kuri nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, konfiskavimo.
Daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė konfiskuoti apeliantui D. M. priklausantį automobilį, kuriuo A. T. padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, ir nuobaudas jam pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankciją paskyrė teisingai. Transporto priemonės konfiskavimas šio straipsnio sankcijoje numatytas alternatyviai, teismas turėjo galimybę skirti ir kitokią nuobaudą, tačiau įvertinęs visas pažeidimo aplinkybes bei formuojamą šiuo klausimu teismų praktiką, pagrįstai taikė automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Tai, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam, ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam, asmeniui, nereiškia, jog skundžiama nutarimo dalis dėl konfiskavimo yra neteisėta.
LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taigi, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010; Nr. N575-931/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-2013). Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar konfiskuota transporto priemonė buvo užvaldyta prieš jos teisėto savininko D. M. valią. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko D. M. valią ir juo A. T. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad D. M. neatsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi nebuvo jokio pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės savininko bei teisės pažeidėjo paaiškinimai dėl automobilio „VW Caravelle“ faktinio atsiradimo A. T. žinioje skiriasi. 2014-01-08 paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių (b. l. 7) D. M. nurodė, kad pats minėtu automobiliu atvažiavo pas A. T., automobilį paliko jo kieme, perdavė mašinos raktus. Automobilis buvo paliktas A. T. kieme siekiant apsaugoti transporto priemonę nuo naujametinių fejerverkų ir petardų. Apeliaciniame skunde D. M. akcentuoja tik tai, jog automobiliu važinėti A. T. nebuvo leista, transporto priemonės dokumentai jam nepalikti. A. T. apylinkės teisme aiškino, kad automobilio raktus turėjo nunešti ir perduoti D. M. tėvams, automobilis jam buvo paliktas, nes jie su Dmitrijumi yra draugai, vienas kitu pasitiki. Pats D. M. apie automobilio raktų perdavimą tėvams nėra užsiminęs. Vis dėlto akivaizdu, kad transporto priemonė buvo palikta laikinai saugoti draugui, t. y. A. T. buvo perleistas automobilio valdymas.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų teiginius, kad D. M. nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šaukimas D. M. buvo siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu: Kaunas. Vinčų g. 2-48. Šį adresą D. M. nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Šaukimą priėmęs asmuo šaukimo šaknelėje pasirašė A. M. vardu. Minėtu adresu taip pat gyvena D. M. tėvai, tad asmuo tokia pačia pavarde pagrįstai gali būti laikomas D. M. šeimos nariu ar artimu giminaičiu. Kadangi ATPK nereglamentuoja šaukimo įteikimo tvarkos, pagal analogiją taikomos kitų procesinių kodeksų nuostatos, kur numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Įtvirtinta pareigą procesinį dokumentą priėmusiam asmeniui esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Toks įteikimas laikomas tinkamu, nepažeidžiančiu įstatymo nuostatų ir asmens teisėtų interesų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad D. M. ir A. T. yra draugai, turi vienas kito kontaktinius duomenis. A. T. teismo dokumentai visada pasiekdavo, teismo šaukimus jis priimdavo pats asmeniškai, apie teismo posėdžio vietą bei laiką žinojo, tad neabejotinai galėjo šią informaciją suteikti ir D. M., jei šis būtų domėjęsis. Be to, analizuojama administracinio teisės pažeidimo byla kartą jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka pagal A. T. apeliacinį skundą. Tuomet Kauno apylinkės teismas proceso šalims siuntė apeliacinio skundo nuorašus (b. l. 26-27). Šis nuorašas buvo išsiųstas ir D. M., kuris galėjo pateikti Kauno apygardos teismui savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, tačiau joks paaiškinimas, prašymas ar kitas raštas iš D. M. nebuvo gautas. Jis galėjo domėtis ir tolimesne bylos nagrinėjimo eiga, esant bylai pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo įrodyta, jog automobilio savininkas – D. M. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo pasinaudojimo, o automobilis būtų buvęs paimtas akivaizdžiai prieš savininko valią, kas leistų skiriant nuobaudą A. T. svarstyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-4604/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju pastebėtina, jog automobilio savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neįsitikino, kad asmuo, kuriam laikinai perleidžia savo turtą, nesielgs lengvabūdiškai ir neatsakingai.
Pažymėtina tai, kad transporto priemonės savininkas D. M., jeigu jis mano, kad buvo pažeistos jo civilinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jam padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą A. T. atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, jog A. T., nors ir anksčiau administracine tvarka nebaustas, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, t. y. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, priskiriamų prie šiurkščių kategorijos (ATPK 27 str.). Esant šioms bei kitoms svarbioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai svarstė papildomos alternatyvios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo klausimą ir nusprendė konfiskuoti automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ši papildoma administracinė nuobauda su paskirta bauda yra efektyviausia, siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Darytina išvada, kad konfiskuojant automobilį, priklausantį D. M., ATPK nuostatos pritaikytos tinkamai, atitinka teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-4264/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-4-2012).
Nenustačius procesinių teisės normų pažeidimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, jis yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl naikinti jį ar keisti pagal apeliacinių skundų argumentus įstatyminio pagrindo nėra. Apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. T. ir D. M. apeliacinių skundų netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.