Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Byla Nr. ATP-59-366/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3165-902/2014Nutarimas · 2014-12-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-59-366/2015Nutartis · 2015-02-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
ATP-59-366/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02635-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Ingrida KirsnytėAdm. byla Nr. ATP-59-366/2015Teisminio proceso Nr.4-08-3-02635-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124 ¹ str. 7 d. nubaustas subendrinta 4500 Lt (1303 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2014-10-03 apie 16.35 val. Panevėžyje, S.Kerbedžio g. 7 vairuodamas automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.08 prom. girtumas, galima paklaida 5 proc.), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, automobilio civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 16, 231, 133 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, nes sirgo. Apie tai teismą informavo raštu bei pateikė nedarbingumo pažymėjimą. Dėl ligos bylos nagrinėjamas atidėtas keletą kartų ir anksčiau, tačiau pareiškimo ir nedarbingumo pažymėjimo teismui pakakdavo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas. Teismas nereikalavo pateikti kitokios formos medicininės pažymos apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Todėl apeliantas mano, kad ir šį kartą pateiktų dokumentų bylos atidėjimui turėjo pakakti. V. V. manymu, teismo sprendimas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant grubiai pažeidė jo procesines teises.

Apeliantas sutinka su skundžiamo nutarimo išvada, kad jo kaltė dėl vairavimo transporto priemonę neblaivaus pilnai įrodyta, tačiau tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nebuvo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Neįrodytas ir jam pagal ATPK 124¹ str. 7 d. inkriminuotas pažeidimas, o paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ir neatitinka ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

Pažeidėjas skunde teigia, kad nepastebėjo, jog kliudė priekyje staiga sustojusį automobilį. Jo vairuojamame automobilyje yra įrengti sensoriniai davikliai, kurie iš karto būtų įspėję apie tai, jog jo automobilis pavojingai priartėjo prie kliūties (kito automobilio), ar jį kliudė. Tokio įspėjimo nebuvo. Nepajutęs jokio susidūrimo, važiavo toliau. Apie tai, kad važiuodamas S. Kerbedžio gatve kliudė kitą automobilį, sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie sustabdė jį Smėlynės gatvėje. Pažeidėjas teigia, kad dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, būtų detaliau paaiškinęs šias įvykio aplinkybes.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visai netyrė aplinkybių, kodėl nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talonas. Tik ištyrus minėtas aplinkybes, teismas galėtų spręsti ar padarytas ATPK 124 ¹ str. 7 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas.

Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas turėjo aptarti galimybę taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą. Nedalyvaudamas posėdyje neturėjo galimybės prašyti teismo, kad būtų taikomos ATPK 30¹ straipsnis, paaiškinti kitas svarbias aplinkybes, t,y. kad automobilis reikalingas ne tik šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, reikmėms, bet ir darbinėms funkcijoms vykdyti. Tai, kad automobilis reikalingas darbe, patvirtina ir UAB „Invegos statyba" prašymas, kurio sirgdamas negalėjo pateikti teismui. Be to serga cukralige, kuri bet kada gali progresuoti, todėl nuolat turi lankytis pas gydytojus tiek Panevėžyje, tiek ir kituose miestuose. Neturėdamas ilgą laiką teisės vairuoti transporto priemones, patirs didelių sunkumų ir jis ir šeima.

Šalies argumentai

Skunde pažeidėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad po šio įvykio jis kardinaliai pakeitė savo gyvenimą, atsisakė alkoholio vartojimo, užsikodavo bei žada ateityje gydytis nuo priklausomybės. Mano, kad į šiais aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti, kadangi skiriamos bausmės tikslas yra ne tik griežtai nubausti asmenį, bet ir suteikti šansą jam pasitaisyti ir per griežta nuobauda nepadaryti žalos jo artimiesiems.

Apeliantas teigia, kad skundžiamame nutarime teismas nepagrįstai nurodė, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Nurodo, jog tokios pat rūšies pažeidimas buvo padarytas prieš aštuonerius metus, o ne pakartotinai per metus. KET pažeidimo padarymo vieta ir laikas, apelianto manymu, įtakos teismo išvadai dėl veikos pavojingumo negalėjo turėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei prašo V. V. skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi būtina sąlyga bylai išnagrinėti, yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

ATPK 272 str. 2 d. įtvirtinta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju V. V. nubaustas už ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124 ¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymą, taigi pagal ATPK 272 str. 2 d., nagrinėjant šių pažeidimo bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pažeidėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos tenkino net tris kartus. Nepavykus įteikti teismo šaukimo, buvo priimta nutartis, kuria įpareigojo Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK užtikrinti V. V. dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas taip pat siuntė V. V. raštą, kuriame nurodė, kokio pobūdžio medicinos pažyma turi būti pateikiama teismui bei informavo jį, kad liga paprastai nėra laikoma svarbia asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Minėtos aplinkybės rodo, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad V. V. būtų sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pažeidėjas nepateikė teismo reikalaujamos medicinos pažymos, ligos pobūdį (iš tarnybinio pranešimo matyti, kad V. V. serga cukralige ir pats nuvyksta pas gydytojus), pagrįstai nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – tyčios, jam inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. neįrodytas, o paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ir neatitinka ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Šiuo atveju pažeidėjas skunde teigia, kad nepastebėjo, jog kliudė priekyje staiga sustojusį automobilį, todėl nesustojo. Tačiau šie skundo argumentai paneigiami bylos duomenimis. Nustatyta, kad V. V. savo vairuojamu automobiliu Audi A8, v/nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į priešais jį važiavusį bei pristabdžiusį automobilį Mitsubishi Carisma, v/nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojas paaiškinime nurodė, kad pristabdęs tam, kad pasuktų į kairę, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį ir pastebėjo kaip iš eismo įvykio išvažiuoja automobilis Audi A8. Fotolentelėse matomi automobilių sugadinimai rodo, kad smūgis nebuvo silpnas, jį pažeidėjas, kaip ir Mitsubishi Carisma vairuotojas, turėjo pajusti. Pats V. V., įvykio dieną rašydamas paaiškinimą pareigūnams, prisipažino, jog atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį ir paaiškino tokio poelgio priežastį –apsvaigimą nuo alkoholio. Šie aptarti įrodymai nepalieka jokių abejonių, kad V. V. suvokė, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atmestinas ir kitas skundo argumentas - neįrodytas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. inkriminuotas pažeidimas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnų sustabdytas V. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, automobilio civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros talono. Byloje esančios pažymos rodo, kad pažeidėjas yra apsidraudęs privalomuoju civiliniu draudimu, turi galiojantį techninės apžiūros taloną, todėl vien šių dokumentų, o taip pat ir vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo nepateikimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe - pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Nurodo, jog teismas negalėjo pripažinti šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tokios pat rūšies pažeidimas buvo padarytas prieš aštuonerius metus. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tokios pačios rūšies teisės pažeidimais yra laikomi tokie pažeidimai, kurie yra nurodyti viename ATPK II skyriaus ypatingos dalies skirsnyje. V. V. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124 1 str. 7 d. už pažeidimus, padarytus 2014-10-03. Iš teismui pateiktos pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. V. 2013-10-17 padarė ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už tai jam 2014-01-09 administraciniu nurodymu paskirta bauda. Pastebėtina, kad ATPK 124 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažeidimas įeina į tą patį ATPK dešimtąjį skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšio srityje“. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarime nurodė V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d.5 p.).

Apeliantas taip pat nurodo, kad įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, teismas turėjo spręsti klausimą apie jam skirtiną švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas yra teismo teisė, o ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs išskirtinių aplinkybių, pagrįstai nesprendė galimybės skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar visai neskirti administracinės nuobaudos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. V. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir adekvati padarytiems administraciniams teisės pažeidimams. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę (anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, buvo padaręs itin šiurkščių pažeidimų, jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaivaus (vidutinio girtumo), turi galiojančių nuobaudų), pažeidimo pavojingumo laipsnį (didesnį pažeidimų pavojingumą pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. rodo tai, kad jie padaryti mieste, dienos metu), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., teismų praktikoje vertintinas kaip itin šiurkštus, keliantis pakankamai didelį pavojų ne tik asmenų turtui, bet ir sveikatai ar net gyvybei, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos – didesnės nei minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam nei minimaliam sankcijose numatytam laikotarpiui, o pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - vidutinio dydžio bauda, negali būti laikomos per griežtomis. Bendrindamas skirtas nuobaudas pagal ATPK 33 str., teismas įstatymo taip pat nepažeidė.

Šalies argumentai

Skunde V. V. nurodo, kad automobilis reikalingas ne tik šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, reikmėms, bet ir darbinėms funkcijoms vykdyti. Tačiau šiuo argumentu skirtos nuobaudos negali būti švelninamos. Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Įvertinus byloje esančius duomenis bei apelianto argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta subendrinta nuobauda sukeltų V. V. itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes.

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius