- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1369/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kornas“, A. J., L. J., "Kornas" Aukso centras
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kornas“, A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1171-467/2014, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kornas“ prašymas dėl atsakovų galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukso centras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kornas“, A. J. ir L. J. dėl prekių ženklo naudojimo uždraudimo, nesąžiningos konkurencijos ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Aukso centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Kornas“, A. J., L. J. dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi šį ieškovo prašymą tenkino – areštavo atsakovų UAB „Kornas“, A. J. ir L. J. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, neviršijant ieškinio sumos (3 271 079 Lt), o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, taip pat uždraudė atsakovui UAB „Kornas“ naudoti figūrinį žymenį ,,Aukso centras“ jo veikloje.
Atsakovas UAB „Kornas“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovą UAB „Aukso centras“ į teismo depozitinę sąskaitą per 10 darbo dienų nuo nutarties priėmimo įnešti 746 854 Lt pinigų sumą galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui. Paaiškino, kad dėl jau beveik 2 metus galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė didelius nuostolius, nes ieškinio užtikrinimui yra areštuotos prekės už daugiau kaip 3 mln. Lt sumą, šių prekių negalėjo parduoti, todėl jis buvo priverstas uždaryti visas savo parduotuves, pelnas sumažėjo perpus, pablogėjo jo finansiniai rodikliai, ką patvirtina 2013 m. pelno ir nuostolių ataskaita. Bendrovė kas mėnesį privalo vykdyti savo prievoles finansinėms institucijoms, kurių neįvykdžius būtų nutrauktas finansavimas ir ji bankrutuotų. Tuo tarpu ieškovui nuosavybės teise priklauso tik vienintelis (nekilnojamasis) turtas, kuris įkeistas, visas patalpas ieškovas nuomojasi, jo finansinė būklė blogėja nuo 2011 m. ir 2013-10-20 dieną jo tipinės veiklos nuostoliai sudarė 920 553 Lt. Atsakovo manymu, esant tokiai ieškovo situacijai, taip pat atsižvelgiant į paskirtos pakartotinės teismo ekonominės ekspertizės trukmę (apie 8 mėnesiai), ieškovas neturės galimybės atlyginti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo sumą prašo nustatyti pagal bendrovės grynojo pelno skirtumą iki jų pritaikymo ir po jų, t. y. 746 854 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovas UAB „Kornas“ savo dalį veiklos perkėlė į kitą susijusį juridinį asmenį (UAB „Tomas Gold“), todėl atsakovo argumentai apie patirtus nuostolius atmestini, juolab kad juos sąlygoti galėjo ir kiti ekonominiai veiksniai, vadybos sprendimai, sąnaudų padidėjimas ir pan. Atsakovas savo prašymą grindžia pasenusiais duomenimis bei 2012 m. ieškovo balansu. Tuo tarpu ieškovas 2013 m. gavo 695 313 Lt grynojo pelno, turi atsargų už 3,6 mln. Lt, bendra balansinė turto vertė sudaro 6,6 mln. Lt, jo mokumas yra geras, todėl atsakovo argumentai apie ieškovo sunkią turtinę padėtį yra nepagrįsti, nes ieškovo turimo turto užteks patenkinti atsakovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo tuo atveju, jeigu ieškinys bus atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Nesutiko su atsakovo argumentais apie blogą ieškovo finansinę padėtį, dėl kurios, atmetus ieškovo ieškinį, ieškovas nebūtų pajėgus atlyginti atsakovo patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pabrėžė, kad atsakovas rėmėsi ieškovo 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kai tuo tarpu iš ieškovo 2013 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ieškovo finansinė padėtis yra gera, ieškovas yra mokus – turi 6 603 390 Lt turto ir 2 910 468 Lt įsipareigojimų, veikia pelningai. Nustatęs, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo pelnas sumažėjo, t. y. jis patyrė nuostolius būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, laikė nesant pagrindo tenkinti atsakovo prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai UAB „Kornas“, A. J. ir L. J. atskirajame skunde prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Priešingai nei nepagrįstai nurodė teismas, atsakovas pateikė įrodymus, jog pelnas sumažėjo būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Bendrovės patiriamų nuostolių dydį įrodo jos buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovo apyvarta žymiai sumažėjo neturint galimybės parduoti areštuotų prekių už 3 271 079 Lt sumą, dėl ko negautas 982 500 Lt pelnas ir ši suma vertintina kaip žala negautų pajamų forma (CK 6.249 str.). Būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumažėjus apyvartai, bendrovė, siekdama išlaikyti savo veiklą, buvo priversta uždaryti savo visas parduotuves, sumažinti darbuotojų skaičių nuo 75 iki 6, paimti iš banko papildomą paskolą – 1 100 000 Lt. Nuomos sutartys į parduotuvių patalpas (prekybos taškus) buvo perleistos kitoms bendrovėms, kad būtų galima išvengti baudų ir sutarčių nutraukimo prieš terminą. Teismui paskyrus byloje pakartotinę ekspertizę, bylos nagrinėjimas užsitęs dar ne mažiau kaip 8 mėnesius, todėl atsakovo nuostoliai tik augs.Skundžiama nutartimi teismas visiškai nevertino realios nuostolių atsiradimo galimybės, nenagrinėjo atsakovo pateikto nuostolių paskaičiavimo būdo ir nevertino nuostolių dydžio (CPK 146 str. 1 d.).Neteisinga teismo išvada apie ieškovo mokumą, nes iš 2013 m. UAB „Aukso centras“ balanso matyti, jog didesnę turto dalį sudaro vien tik trumpalaikis turtas (5 831 023 Lt), tuo tarpu ilgalaikis turtas per 2013 m. sumažėjo 3 kartus – iki 772 367 Lt, o 2 613 468 Lt dydžio trumpalaikiai įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos skolos) yra 3 kartus didesni už ilgalaikį turtą. Be to, ieškovo pardavimo pajamos per vienerius metus sumažėjo apie 0,8 mln. Lt, o veiklos nuostolis 2013 m. sudarė 837 214 Lt. Šie duomenys patvirtina ieškovo nemokumo didėjimą, juolab kad ieškovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, todėl į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas atsakovo naudai.Pirmosios instancijos teismas nevertino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, taikymo mąsto, poveikio atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdžio ir mąsto, laikinųjų apsaugos priemonių padarinių ribojant šią veiklą, galimų nuostolių atsiradimo mechanizmo, būsimų nuostolių dydžio ir kitų reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Aukso centras“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Atsakovo UAB „Kronas“ pateikiami samprotavimai bei įrodymai pagrindžia tik jo finansinių rodiklių pokyčio faktą, bet ne priežastinį ryšį tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sumažėjusio pelno. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nurodydamas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo priverstas dalį savo veiklos perleisti kitoms įmonėms, tačiau realiai savo veiklą perleido tų pačių asmenų įsteigtam, valdomam ir kontroliuojamam juridiniam asmeniui UAB „Tomas Gold“.
2. Atsakovai iškraipo byloje pateiktus ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis ir analizuoja juos atsiedami nuo bendro konteksto, nutyli, kad ieškovo grynasis pelnas 2013 m., lyginant su 2012 m., išaugo 20 kartų – iki 695 313 Lt.
3. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kuriais akcentuojama tik ieškovo turimo ilgalaikio turto svarba, taip pat kad ieškovas neturi nekilnojamojo turto, kuriuo galėtų užtikrinti nuostolių atlyginimą, nes pastarasis yra įkeistas. Išieškojimas gali būti nukreiptas tiek į ilgalaikį, tiek į trumpalaikį turtą. Paskolai (339 000 Lt) užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė (750 000 Lt) yra ženkliai didesnė nei skolos suma pagal sutartį. Dėl to tiek bendra ieškovo turimo turto suma (6 603 390 Lt), tiek turimo trumpalaikio turto suma (2,7 mln. Lt likvidžių aukso gaminių), tiek turimas nekilnojamasis turtas (750 000 Lt rinkos vertės) yra pakankami atsakovo deklaruojamiems 746 854 Lt nuostoliams padengti.
4. Atsakovai neįrodė nė vienos nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto sąlygų, t. y. kad UAB „Kronas“ patyrė nuostolius ir kad jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas. Atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai – susitarimai dėl patalpų nuomos, pažymos dėl finansinių įsipareigojimų, VMI pažymos ir pan. – nepriimtini, nes atsakovas nepaaiškina ir neįrodinėja, kodėl jų negalėjo pateikti anksčiau (CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo UAB „Kornas“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, laikytina teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Tačiau tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimą, pagal bylos duomenis turi būti realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), o atsakovas turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).
Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė teismą taikyti minimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą teigdamas, jog areštavus prekes (aukso gaminius), buvo sutrikdyta bendrovės veikla ir ji negavo pajamų, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovai neįrodė pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos sumažėjusiam pelnui, prašymą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai neįrodė, kad jų pelnas sumažėjo būtent dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Patys apeliantai pateikė į bylą duomenis, kad UAB „Kornas“ grynasis pelnas 2012 m. sudarė 1 458 391 Lt ir ženkliai nesiskyrė nuo 2011 m. grynojo pelno – 1 468 272 Lt (b. l. 90). Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. apelianto metiniam grynajam pelnui esminės įtakos nepadarė, o vėlesnio laikotarpio įmonės pelno sumažėjimą galėjo lemti kitos priežastys, nesusijusios su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 3 271 079 Lt dydžio ieškinio sumai, o UAB „Kornas“ 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (b. l. 55), įmonė vien prekių, skirtų perparduoti, 2013 m. turėjo už 8 245 344 Lt, o 2012 m. – už 8 497 107 Lt. Apeliantai teigia, kad nepardavę dirbinių už 3 271 079 Lt sumą dėl to patyrė 982 500 Lt nuostolių (negavo pelno). Remiantis tokia apeliantų logika ir apskaičiavimais išeitų, kad pardavę likusius dirbinius už beveik 5 mln. Lt, kurie nebuvo areštuoti, jie turėjo gauti apie 1,5 mln. Lt pelno. Tačiau iš atsakovo UAB „Kornas“ 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad jo grynasis pelnas sudarė tik 711 537 Lt. Remiantis šiais duomenimis, kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliantų teiginys, kad jie dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priversti uždaryti visas UAB „Kornas“ parduotuves.
Apeliantų argumentus, kad ieškovo turtinė padėtis yra bloga ir jis nebus pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, paneigia byloje esanti ieškovo 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 62), iš kurios matyti, kad ieškovo 2013 m. grynasis pelnas sudaro 695 313 Lt, o įmonės balanso duomenimis įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. turi turto iš viso už 6 603 390 Lt. Taigi apelianto prašoma 746 854 Lt suma galimų nuostolių atlyginimui galės būti padengta ir be šios sumos įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai nepaneigė teismo išvados, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jų nurodomų galimų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio (CPK 178 str.), todėl panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.