Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovei E. M., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas ieškovo V. V. ieškinys, pareikštas atsakovei E. M., kuriuo prašoma: 1) nepilnametės S. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. V.; 2) priteisti iš atsakovės E. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. V. po 135 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti E. M. ir nepilnametės dukros S. V. bendravimo tvarką: 3.1) atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra nuolatinėje vaiko gyvenamojoje vietoje; 3.2) iki nepilnametei dukrai sueis 7 metai, atsakovė su vaiku bendrauja dalyvaujant vaiko teisių institucijos atstovui; 3.3) atsakovė bendravimo su vaiku datą ir laiką, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui ir poilsiui, ne vėliau kaip prieš vieną parą suderina (telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis) su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios bus apskaičiuotos norminių aktų nustatyta tvarka.

Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V. ir atsakovei E. M. gimė dukra S. V. Šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu. Taip pat kartu gyveno ir atsakovės dukra iš ankstesnės santuokos, kurią atsakovė buvo nutraukusi. (duomenys neskelbtini) atsakovė paliko dukrą ir išvyko gyventi atskirai. Nuo tada atsakovė vaiku visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia. Nepilnametę dukrą augina, ja rūpinasi ir išlaiko ieškovas, padedamas savo mamos. Jau po dukros gimimo, dar atsakovei gyvenant kartu, dominavo atsakovės nenoras rūpintis vaiku. Atsakovė ne kartą išsakė atsisakanti dukros ir kurį laiką išvykdavo iš gyvenamosios vietos. Ieškovas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, siekia geriausių vaiko interesų ir nori išspręsti su vaiko auginimu bei išlaikymu susijusius teisinius klausimus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Sigitas Balaišis nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ieškovo atstovas iš esmės patvirtino aplinkybes, esančias ieškinyje, jog (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė dukra. Nors šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu tiek iki vaiko gimimo nuo (duomenys neskelbtini), tiek ir po dukros gimimo (duomenys neskelbtini). Iki dukros gimimo šalys gyveno Kauno rajone, o gimus dukrai persikraustė į ieškovo motinai priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame dar kartu gyveno ir kita atsakovės dukra, gimusi ankstesnėje santuokoje. Gyvenimas šalims kartu nesusiklostė. Kaip ir nurodyta ieškinyje, (duomenys neskelbtini), atsakovė paliko tiek dukrą, tiek ieškovą bei išvyko gyventi atskirai. Nuo šio momento atsakovė visiškai nebendrauja su savo dukra, nesirūpina jos gerove, neteikia jokio išlaikymo. Dukterį augina, prižiūri ir išlaiko ją vienas ieškovas, padedamas savo motinos. Mediacijos procesas nepavyko. Dukros santykiai su ieškovu yra tikrai artimi, mergaitė yra prisirišusi tiek prie savo tėčio, tiek prie savo močiutės, t. y., ieškovo motinos. Gyvenimo sąlygos, sudarytos mergaitei gyventi, yra pakankamai geros, ieškovas su savo motina stengiasi kaip įmanoma labiau jas pagerinti. Šiuo metu daro remontą. Pats ieškovas nuosavybės teise jokio būsto neturi, kadangi neturi finansinių galimybių ji šiuo metu įsigyti. Ieškovas skatintų bet kokį bendravimą jei tik atsakovė pradėtų bendrauti su savo dukra. Ieškovo įsitikinimu, nepilnametės dukros ryšys su jos motina yra nutrūkęs, mergaitė apie ją nekalba, neprisimena jos. Ieškovas neprieštarauja, jog jo ieškinyje nurodytas bendravimo tvarkos prašymas, jog atsakovė su vaiku bendrautų tik dalyvaujant vaiko teisių institucijos atstovui, nebūtų tenkinamas, kadangi, įvertinus visas aplinkybes, toks prašymas yra perteklinis ir sukeltų nereikalingus rūpesčius. Ieškovo paskaičiavimu, nepilnametės dukros poreikių užtikrinimui, reiktų 380 Eur per mėnesį. Mergaitė gauna 111 Eur per mėnesį „vaiko pinigų“, todėl dalinant šią pareigą per pusę, ieškovas iš atsakovės prašo 135 Eur per mėnesį. Šios išlaidos skirtos maistui, darželiui, drabužiams, sveikatos priežiūrai. Ieškovo turtinė padėtis yra gana sunki, kaip jau minėta, jis neturi nekilnojamojo turto, kitų registruojamų daiktų, taip pat ieškovui yra nustatyta diagnozė, susijusi su psichikos sutrikimu, dėl ko jis neturi galimybės įsidarbinti, o pagrindinės jo pajamos yra neįgalumo pensija ir visapusiška motinos pagalba, pas kurią ieškovas su savo dukra gyvena (2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garo įrašas nuo 00:05:40 val. iki 00:18:26 val.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovas su savo dukra gyvena ieškovo motinai ir jos sugyventiniu nuosavybės teise priklausančiame name. Sąlygos minimalios, tačiau vertinant esamas aplinkybes, yra manoma, jog nepilnametės dukros gyvenimas su tėvu atitiks jos geriausius interesus. Tėvas pagal savo sveikatos būklę sugeba užtikrinti vaiko interesus, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus nėra gauta. Dėl išlaikymo priteisimo, manytina, kad toks reikalavimas dėl 135 Eur per mėnesį atitinka vaiko interesus. Motinos bendravimas turėtų būti maksimalus, kiek tai nekenkia vaiko interesams. Ieškovui buvo išaiškinta, kad dėl reikalavimo užtikrinti atsakovės bendravimą su vaiku dalyvaujant vaiko teisių institucijos atstovui, būtų reikalinga yra įtraukti psichologą, tuomet reiktų užtikrinti taip pat ir Šakių socialinių paslaugų centro paslaugas, o šiuo atveju tai yra netikslinga, nes Skyriuje nėra gauta duomenų, kad motina būtų pažeidusi vaiko geriausius interesus (2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garo įrašas nuo 00:18:32 val. iki 00:21:15 val.).

Liudytoja V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovo motina. Papildomai paaiškino, kad iki dukros gimimo ieškovas su atsakove gyveno pas atsakovės tėvus, o po mergaitės gimimo apsigyveno pas ją. Kartu dar gyveno atsakovės dukra iš ankstesnės santuokos. Atsakovė gyveno iki (duomenys neskelbtini), o vėliau pareiškė, kad išvažiuoja gyventi pas savo tėvus, nes pavargo nuo savo dukrų. Paliko abi mergaites gyventi su ieškovu, o liepos mėnesį, per S. V. krikštynas, atvažiavo atsakovės tėvai ir išsivežė jos dukrą iš ankstesnės santuokos. Atsakovė nuo pat S. V. gimimo jos neprižiūrėjo, nesirūpino ja. Paskutinį kartą atsakovė su savo dukra matėsi per jos krikštynas – (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko darželį, santykiai su ja geri. Su sese ryšių nepalaiko, nors viena kitą pažįsta. Sveikatos problemų neturi, noriai bendrauja su kitais vaikais, su tėčiu santykiai labai geri (2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garo įrašas nuo 00:22:39 val. iki 00:29:04 val.).

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovei šaukimų į teismo posėdžius gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko (e. b. l. 27, 81). Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalis). Atsakovė E. M. apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdžius žino, kadangi Skyriaus atstovei pateikus papildomus dokumentus apie galimą atsakovės gyvenamąją vietą, buvo išsiųstas šaukimas. 2021 m. spalio 11 d. teisme buvo gauta įteikimo pažyma, kuri patvirtina, kad dokumentai buvo įteikti atsakovės svainiui. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, dokumentų įteikimas atsakovės svainiui leidžia konstatuoti, kad šis asmuo gyvena kartu su atsakove E. M., todėl toks įteikimas laikytinas tinkamu. Atsakovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla nagrinėjama atsakovei E. M. nedalyvaujant.

Byloje pateikta Skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad V. V. ir E. M. turi nepilnametę dukrą S. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, atsakovė turi dar dvi nepilnametes dukras. Skyriaus duomenimis, V. V. yra paskirta šalpos neįgalumo pensija – 235,95 Eur, išmoka vaikui – 111,20 Eur., priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (ieškovui) – 132 Eur. Ieškovo šeimai atvejo vadyba netaikoma. 2019 m. lapkričio 26 d. šeimoje registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas Nr. 12VTP-1005, nenustatyta vaiko teisių pažeidimų.

Ieškovas kartu su nepilnamete dukra S. V. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai V. Č. ir ieškovo motinos sugyventiniui A. P. Taip pat name gyvena V. Č. nepilnametė dukra V. Name yra du kambariai, iš vieno kambario padaryti du kambariai (perskirtas kambarys spinta). Namas be patogumų. Namuose skurdu, trūksta tvarkos, švaros. Yra sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos vaikui, mergaitė miega išskleidžiamame fotelyje. Tėvo ir senelės teigimu, yra nupirkta dviaukštė lova, tačiau šiuo metu vyksta remontai namuose, todėl nepastatyta. Yra numatyta skirti mergaitėms atskirą kambarį. Neįgalumo ir netekto darbingumo duomenų bazės duomenimis, ieškovui yra nustatytas 35 proc. darbingumas. Tėvo teigimu, jis rūpinasi dukrele nuo pat jos gimimo, labai jam padeda jo motina, t. y., vaiko senelė. Lankantis šeimos namuose, tėvas mažai kalbėjo. Apie šeimos aplinkybes pasakojo jo motina, kuri teigė, kad nuo (duomenys neskelbtini) sūnus su E. M. negyvena. Ji buvo atvykusi pas dukrą (duomenys neskelbtini) į mergaitės krikštynas. Daugiau motina nesidomėjo vaiku, neteikė jai išlaikymo, visiškai nesirūpino dukra. Ieškovo motinos teigimu, ji padeda sūnui pasirūpinti dukrele. Mergaitė bendrauja su atsakovės tėvais, kurie gyvena Prienuose. Nustatyta kad S. V. ir jos tėvo tarpusavio santykiai yra šilti, artimi. Mergaitė buvo linksma, žaidė su tėvu. Mergaitė noriai rodė specialistui savo žaisliukus, knygeles. Pokalbio metu mergaitė sėdėjo ant kelių senelei ir pasiteiravus jos yra tėtis, nurodė į ieškovą. Pasiteiravus kur yra mama, ji pirštu nurodė į senelę. Tėvo teigimu, mergaitė savo motina pripažįsta savo senelę, nes tikrosios neatsimena.

2021 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone specialistai bendravo su E. M. motina D. B., kuri paaiškino, kad dukra nuo (duomenys neskelbtini) yra išvykusi iš namų, jos gyvenamoji vieta nežinoma, kontaktų neturi.

2021 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono Plokščių mokyklos – daugiafunkcio centro duomenimis, S. V. yra ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytine. Mergaitė gyvena kartu su tėvu, močiutės šeimoje. Mergaitė turi gana gerus kasdienio gyvenimo įgūdžius: valgo ir geria savarankiškai, naudojasi stalo įrankiais, pati nueina į tualetą, plaunasi ir šluostosi rankas, su auklėtojos pagalba apsirengia ir nusirengia, pati apsiauna ir nusiaunu batus. Ji moka reaguoti į skirtingas emocijas, mėgsta žaisti kūrybiškai, veikti siūlo žaidimų ir veiklos idėjas ir imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Mėgsta lipdyti plastilinu, užduotis esančias pratybose atlieka nenoriai. Mergaitė turi reikiamas priemones, aprengta tvarkingais sezoniškumą atitinkančiais rūbais, yra stigę atvejų, kai stigo higienos. Skaistės močiutė ir tėvas dažnai bendrauja su auklėtojomis, klausia ar nieko netrūksta, domisi kaip sekasi, reaguoja į išsakomas pastabas (e. b. l. 49–62).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovas V. V. turi nepilnametę dukrą S. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovė E. M. nepateikė byloje atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovo pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovo, jo atstovo bei Skyriaus paaiškinimais, kuriuose nurodyta, jog nepilnametė S. V. nuo pat gimimo gyvena su ieškovu, jo motinai priklausančiame būste ir nors namuose sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos vaikui, tačiau šiuo metu vyksta remonto darbai gyvenimo sąlygoms pagerinti, todėl teismas sprendžia, jog nepilnametės S. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu ieškovu V. V., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai labiausiai atitinka teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti vaikui išlaikymą po 135 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė byloje nepareiškė prieštaravimų dėl prašomos vaikui išlaikymo sumos, atsiliepimo nepateikė, Skyriaus teigimu, atsakovė sutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog prašomas priteisti 135 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros S. V. poreikius, todėl iš atsakovės priteistinas 135 Eur dydžio išlaikymas dukrai nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki jos pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovas V. V.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra S. V. gyvena su savo tėvu, ieškovas su atsakove nesusituokę, gyvena atskirai, nėra nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su dukra, todėl ieškovas prašo nustatyti šią tvarką. Byloje pateiktoje Skyriaus išvadoje yra nurodyta, kad nepilnametės dukros motina neprieštarauja bendravimo tvarkai, kurią siūlo nustatyti ieškovas, dėl jos bendravimo su vaiku nekyla problemų. Iš byloje esančių duomenų teismui nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovo galimai sudaromas kliūtis nepilnametei dukrai bendrauti su jos motina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės bendravimo santykiai su vaiku nėra tęstinio pobūdžio, motina savo nepilnametę dukrą nuo jos gimimo dienos iki šiol aplankė tik kelis kartus. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atitiktų šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nustatytina bendravimo tvarka paskatins palaikyti artimesnius motinos ir dukros tarpusavio ryšius bei užtikrins bent minimalų jų bendravimą.

Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, vertinant ieškovo paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas atsisako ieškinyje nurodyto reikalavimo iki nepilnametei dukrai sueis 7 metai, atsakovei su vaiku bendrauti tik dalyvaujant vaiko teisių institucijos atstovui, o atsakovė nepareiškė dėl to prieštaravimų bei remiantis Skyriaus išvada ir kita bylos medžiaga, nustatytina ieškovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka: atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra nuolatinėje vaiko gyvenamojoje vietoje bei bendravimo su vaiku datą ir laiką, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui ir poilsiui, ne vėliau kaip prieš vieną parą suderinti (telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis) su ieškovu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7–8), kurio pagrindu ieškovui V. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. V. valstybės patirtas išlaidas sudaro 198 Eur advokato užmokestis (e. b. l. 65).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovės valstybei priteistina 198 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti iš esmės, iš atsakovės E. M. į valstybės biudžetą priteistinas 49 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 135 Eur = 1620 Eur x 3 proc. = 49 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 6 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 375–380 straipsniais, CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – vaiko tėvu V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. V., kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovą V. V. paskirti dukros S. V. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovė E. M. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra S. V. nuolatinėje vaiko gyvenamojoje vietoje bei bendravimo su vaiku datą ir laiką, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui ir poilsiui, ne vėliau kaip prieš vieną parą suderinti (telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis) su ieškovu V. V.

Priteisti iš atsakovės E. M. 198 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų) išlaidas už advokato pagalbą bei 49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokų kodai: 5660 (žyminiam mokesčiui), 5630 (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.