- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5428-446/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00431-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. T., A. L., V. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Kelmės skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. T., A. L., V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po senelio B. P. L. mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidęs trijų mėnesių termino palikimui priimti, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jo turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėją M. L. užaugino seneliai B. L. ir B. P. L., gyvenę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė B. L.. Tuo metu pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), dėl griežtų karantino sąlygų, susijusių su COVID-19 viruso plitimu, į Lietuvą jis grįžti negalėjo. Į Lietuvą jis grįžo (duomenys neskelbtini), močiutės B. L. testamentą jam perdavė jo mama V. T.. Kadangi buvo praleistas terminas mirusios močiutės palikimui priimti, jis kreipėsi į teismą, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartimi praleistas trijų mėnesių terminas močiutės B. L. palikimui priimti atnaujintas. Pareiškėjo senelis B. P. L. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui sugrįžus į Lietuvą (duomenys neskelbtini), terminas senelio palikimui priimti, paduodant pareiškimą notarui, nebuvo praleistas, tačiau pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad seneliams priklausantis turtas buvo registruotas močiutės vardu, močiutės testamentu galės paveldėti visą turtą, apie senelio testamentą jam nebuvo žinoma. Nuo (duomenys neskelbtini), nepasibaigus trijų mėnesių terminui senelio palikimui priimti, jis perėmė savo žinioje visą seneliams priklausantį turtą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), sodyboje seneliams priklausiusius namų apyvokos, buities daiktus, jis rūpinasi gyvenamojo namo, ūkio pastatų apsauga, pastatų ir žemės priežiūra. Mirusio palikėjo vaikai, kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, pretenzijų į savo tėvo turtą nereiškia, turto neprižiūri ir juo nesinaudoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. L. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad B. L. palikimą priėmė anūkas M. L. faktiniu valdymu priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Turto bankas nėra gavęs parnešimo apie galimą palikėjo B. L. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto valdymą, neprieštarauja pareiškėjo M. L. pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie B. L. palikimą, nėra gavusi galimų jo kreditorių reikalavimo, paveldėjimo procedūrų dėl turto paveldėjimo valstybės vardu nebuvo pradėjusi, su pareiškėjo pareiškimu sutinka, mano, kad jis teismo galėtų būti patenkintas.
Suinteresuoti asmenys V. T., A. L., V. K. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad B. P. L., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo ir (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro pateiktos informacijos matyti, kad B. P. L. testamente, sudarytame (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis nurodytas M. L.. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjas B. P. L. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal B. P. L. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Pareiškėjas M. L. – mirusio palikėjo B. P. L. testamentinis įpėdinis. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjo B. P. L. mirties nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto nesikreipė. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad B. P. L. sutuoktinė B. L. jo mirties momentu jau buvo mirusi. 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi pareiškėjui M. L. atnaujintas dėl svarbios priežasties praleistas trijų mėnesių terminas močiutės B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Liudytojai O. S., E. P., J. G. teisme patvirtino, kad po B. P. L. mirties visu jam priklausiusiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinasi mirusiojo anūkas M. L., jo pavedimu J. G. sodyboje nupjauna žolę, pasirūpina pastatų priežiūra, kai M. L. būna išvykęs į užsienį.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas po B. P. L. mirties jo palikimą priėmė aktyviais veiksmais – žemės sklypą, pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas, tokiu būdu palikimą priimdamas faktiškai valdydamas paveldimą turtą. Testamentinio įpėdinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – mirusio palikėjo vaikai – dėl tėvo turto paveldėjimo nesikreipė. 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartyje, kuria pareiškėjui atnaujintas terminas mirusios močiutės palikimui priimti, konstatuota, kad lėktuvo bilieto kopija patvirtina, kad M. L. iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) parskrido (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, patvirtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti savo senelio B. P. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. P. L. mirties jo palikimą priėmė testamentinis įpėdinis M. L..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje iki sprendimo priėmimo yra susidariusios 26,88 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po B. P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš M. L. valstybei 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.