Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundo dėl 2014 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu P. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė pavojingą situaciją, t.y. įvažiuodamas į gatvę, nepraleido dviračio taku važiavusio dviratininku. Dviratininkas buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį ir stabdyti. Apvirtus dviratininkui, iškrito ir sudužo kompiuteris. Įvykio metu žmonės nenukentėjo ir transporto priemonės buvo neapgadintos. Tokiu būdu P. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą, kuris nustato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). P. J. skirta 500 Lt (144 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams.

Teisme gautas P. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu jo atžvilgiu paskirtą nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Savo skundą P. J. motyvuoja tuo, kad surašant ATP protokolą, pirmiausia buvo remiamasi Kelių eismo taisyklių 102 ir 222 punktuose numatytais reikalavimais. Paskiau buvo pasilikta prie 102 punkto. 2014-11-26 buvo surašytas jam nutarimas, kuriame policijos pareigūnė J. R. viską nurašė tiesiog nuo protokolo, nieko nesiaiškino dėl įvykio aplinkybių su juo ir paskyrė jam nuobaudą. Taigi nutarimu jam administracinė nuobauda buvo paskirta objektyviai neišanalizavus aplinkybių ir nesurinkus pakankamų pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų. Jo manymu, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2004 m. kovo 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Teismo posėdžio metu P. J. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. jis su žmona V. J. išvažinėjo keliu už (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Greitis buvo nedidelis, pėsčiojo greitis, maždaug 8-10 km/h. Kelias buvo duobėtas, išvažinėtas, neasfaltuotas, tik buvo papilta žvyru padangos buvo žemos, jie neturėjo tikslo skubėti. Išvažinėjo, pasižiūrėjo, kaip priklauso, į kairę ir į dešinę. Dešinėj ir kairėj pusėj nieko nebuvo. Dešinėje pusėje stovėjo dviratininkas. Iš pradžių kirto dviračio taką. Po to kelias ėjo į gatvę. Dviratininkas stovėjo ant dviračio tako iš dešinės pusės apžergęs dviratį. Dviratininkas lyg šūkavo, kažką gestikuliavo. Vėliau pasirodė, kad jis neblaivus. Su tuo žmogumi jie kontaktų neturėjo. Patvirtina, kad tai tas žmogus, kuris sėdi dabar salėje. Jis su žmona pasimetė, nekreipė dėmesio ir nuvažiavo Klaipėdos link. Jis jo nepažįsta, jokių santykių neturėjo. Pažymi, kad jis nepastebėjo jokio virtimo ir jokio krepšio su kompiuteriu taip pat nepastebėjo. Po įvykio dviratininkas paliko stovėti ant dviračio tako iš dešinės. Praėjus daugiau kaip mėnesiui, rugsėjo ar spalio mėnesį, jis su žmona pas gimines svečiavosi. Kažkas paskambino, prisistatė iš policijos. Jie nekreipė dėmesio, manė, kad kas nors juokauja ar apgaudinėja. Policininkas kvietė užeiti į kabinetą. Ar jis prisistatė policijos pareigūnu ar ne neatsimena. Ir ką jam pasakojo jis taip pat neatsimena. Į policiją jis nėjo, nes nežinojo, ką padarė ir nesijautė kaltas. Šaukimo negavo ir jokios informacijos negavo. Po mėnesio buvo dar kartą skambutis. Tada prisistatė, kad tai policijos pareigūnas, sakė paskelbs paiešką. Jam buvo keista, kad žmogus iš policijos skambino išeiginę dieną. Pasakė žmonai, kad ji eitų žiūrėti, kas čia vyksta, nes jis buvo labai užsiėmęs. Policijos pareigūnas buvo tas pats, kuris skambino ir pirmą kartą. Žmona atvyko pas M. B.. Kiek suprato, kad tai buvo tas pats pareigūnas visą laiką bendravęs su juo. Pirma, nuvyko žmona, tik paskui ėjo jis. M. B. surašė protokolą apie įvykį. Galutinai protokolas buvo surašytas 2014 m. lapkričio 20 d. Prieš tai protokolas buvo lapkričio 13 d., su kuriuo jis nesutiko. 2014 m. lapkričio 13 d. protokolas nebuvo perduotas teismui. Iš 2014 m. lapkričio 13 d. protokolo sužinojo apie tai, kad jis pabėgo iš įvykio vietos ir apie kitus kaltinimus. –Nurodo, kad analizavo M. M. pasisakymą, kuriame daug neteisybės. Jo paaiškinime pasviro tik dviratis, vairas pasviro. Viso to nebuvo. Dviratininkas tik stovėjo, jis tik pravažiavo. Jis jį su žmona matė atvažiuojant, ir jis jį mačiau. Patvirtino, kad dabar skundžia 2014-11-26 nutarimą, kuris buvo priimtas 2014 m. lapkričio 20 d. protokolo pagrindu. Prašo nutraukti bylą, nes jis nesijaučia kaltas. Padaryta didelė klaida. Jam šiuo metu yra apribota vairavimo teisė, išduotos laikinos teisės. Jam yra pranešta apie 500 Lt (144 Eur) baudą ir teisių atėmimą 4 mėnesiams. Apie viską gali paliudyti žmona.

Atstovas advokatas R. B. parodė, kad skunde išdėstyti visi motyvai. Jo manymu, nukentėjusysis parodymus davė nenuosekliai. M. M. savo paaiškinime parodė, kaip jis virto, tuo tarpu paaiškinimo teismo metu virtimo nebuvo, buvo paminėtas tik pakrypimas. Krepšys yra užsegamas, kaip galėjo iškristi kompiuteris taip ir neaišku. Kokiu būdu kompiuteris buvo ant dviračio neaišku. Pagal liudytojos V. J. parodymus jokio krepšio nebuvo matyti. Vienintelis faktas – kažkuriuo metu P. J. ir nukentėjusiojo M. M. keliai susikirto, kokiom aplinkybėm nėra nustatyta. M. B. tyrimas paremtas vieno asmens. Tik jo paaiškinimais ir jo nubraižyta schema. Turėtų būti taikomas induco priori principas – teismo sprendimas negali būti grindžiams tik pamąstymais. Galima pripažinti kaltę tik, jei yra nurodomos neginčijamos aplinkybės. Parodymai grindžiami tik parodymais, vietos schemos fiksacija. Jei būtų priimtas teismo sprendimas nepalankus mano ginamajam, tokiu sprendimu būtų sudaromos sąlygos nesąžiningiems žmonėms piktnaudžiauti tokiomis sąlygomis, procesu. Teismas turėtų vertinti teisingai, objektyviai, vadovautis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika, užkirsti kelią aplaidžiam pareigūnų darbui. Tai buvo tik nutarimo surašymas. Pareigūnė tiesiog perrašė protokolą ir baigė tyrimą. Pseudotyrimai neturėtų būti toleruojami. Remiantis visais argumentais ir motyvais, kurie buvo išdėstyti, prašo naikinti 2014-11-26 nutarimą.

Institucijos, surašiusios nutarimą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro, atstovas M. B. parodė, kad į policiją atvykęs asmuo kreipėsi dėl minėtos situacijos. Nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad jam vairuojant dviratį dviračio taku, išvažiuodamas automobilis iš lauko keliuko, užkirto jam kelią. Automobiliui išvažiuojant į gatvę dviratininkas stabtelėjo, pavirto, iškrito kompiuteris iš krepšio, o automobilis nuvažiavo. Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso kaltininko sūnui. Todėl ilgai ir ieškojo. Surado giminaičius. Buvo bandoma susisiekti ir geranoriškai šnekėti, bet buvo atsisakoma geranoriškai bendradarbiauti. Buvo siunčiami šaukimai, buvo ieškoma. Pagaliau buvo surastas kaltininkas, kuris prisipažino, jog jis vairavo minėtą automobilį. Kaltininkas parodė, jog nematė, kad dviratininkas virto, matė tik, kad skėsčiojo rankomis. Automobilio vairuotojas pamanė, kad dviratininkas girtas ir nuvažiavo. Tiek kaltininkas, tiek dviratininkas nurodė, kad jokio kontakto tarp automobilio ir dviračio nebuvo. Automobilio greitis nebuvo didelis, bet automobilis privalėjo praleisti kitą transporto priemonę iš pagrindinio kelio važiuojančią transporto priemonę. Tirdamas medžiagą, rašė protokolą vadovaudamasis nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis į policijos poskyrį atvyko be dviračio. Teigė, kad dviratis nesugadintas. Asmens apžiūros dėl sužalojimų neatliko ir pats nukentėjusysis nesikreipė į medikus. Įvykio vietoje dalyvių nebuvo, todėl schemą nubraižė pats nukentėjusysis. Jis atliko vietos apžiūrą, pats ten buvo ir pasidarė foto nuotraukas. Nuotraukas darė iš „Googlemaps“ . Padarytos žalos dydį nustatė pats nukentėjusysis. Sudaužytą planšetinį komopiuterį jis pats nufotografavo. Šaukimai Jasiukaičiui, Jasiukaitienei buvo siųsti adresais, kur registruotas automobilis. Šaukimo šaknelės visada, jei jis pasidaro kopiją, lieka byloje. Neatsimena, ar šaukimų šaknelės yra byloje ar ne. Kai nusistatė automobilo savininką, jis susiskambino su P. J.. Iš pradžių vairuotojas nelabai geranoriškai kalbėjo su juo. Tik po kurio laiko atvyko į policiją. Pažymi, kad vairuotojas turėjo staigiai stabdyti dviratį, nes automobilio vairuotojas nepraleido dviratininko, todėl tai buvo traktuojama kad automobilio vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją. Buvo surašyti du protokolai, nes surinktą jo medžiagą peržiūrėjo viršininkas, ir liepė perrašyti protokolą, nes buvo pergriežta bausmė už tokį pažeidimą. Jei vairuotojas sustojo ir mato, kad kitas eismo dalyvis rodo kažkokius veiksmus, o vairuotojas nuvažiuoja – tai akivaizdus pasišalinimas. Bet jei kontakto nebuvo tarp autotransporto priemonių – tai per griežta bausmė. Taip pat nurodo, kad naikinamas protokolas anuliuojamas tik nuspaudus duomenų bazėje, nurodant priežastis ir perrašomas protokolas.

Liudytojas M. M. parodė, kad važiuodamas dviračiu iš Klaipėdos pusės link Šernų sodų dviračių taku, pamatė iš dešinės pusės kylantį dulkių kamuolį. Pamanė, kad tai mašina ir pradėjo stabdyti. Turi kalnų dviratį. Staigiai stabtelėjo, gavosi virtimas. P. J. pastovėjo ir nuvažiavo. Norėjo jau dviratį pastatyti ant kojelės ir prieiti prie jų. P. J. pažiūrėjo, kad mašinų nėra ir išvažiavo priešpriešine kelio juosta. Per langelį jam parodė nepadorų gestą – vidurinį pirštą. Jis pagalvojo, kad P. J. sustos, grįš. Viena mašina lyg bandė pristoti, paklausti, kas atsitiko. Jis pastebėjo tik numerį. Tai buvo V. U.. Buvo lengvas šokas. Paskambino numeriu 112. Nupasakojo, kad rodė gestą, kad galimai gal neblaivus. Į policiją nevažiavo, nes numeriu 112 jam pasakė, kad, jei nėra jokių sužalojimų, nereikia kviesti policijos. Nuvyko vėliau į policiją. Jam buvo vėliau pasakyta, kad P. J. žmona sėdėjo toje mašinoje, bet jis neatkreipė į tai dėmesio. Policijoje parašė paaiškinimą, kad automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Kontakto su automobiliu nebuvo. Koks buvo automobilio greitis, nematė, nes buvo aukštos žolės, nesimatė net pačio automobilio. Tik po to pamatė automobilį iš dulkių kamuolio. Jis nesitikėjo pamatyti automobilio. Automobilis atsirado staigiai. Planšetinis kompiuteris buvo dviračio krepšyje. Pats kompiuteris iškrito, kai pasviro dviratis. Jei būtų mano reakcijos stoka, būtų įvažiavęs į P. J. automobilį. Jam nuostolius sumokėjo draudimas. Jis neturi P. J. jokių pretenzijų. Raštu gavo tik nutarimą, kuriuo P. J. buvo nubaustas. Nutarimas jam buvo reikalingas, kad nunešti į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Kompiuterį fotografavo policijos komisariate, nusistatė ekspertizę. Kaip vairuotojas vairuotojui, turi pretenzijų kaip netolerantiškam vairuotojui. Pažymi, kad tai buvo specializuotas krepšys, kokie būna pirkti kiekvienoje parduotuvėje. Į jį buvo įdėtas kompiuteris ir kiti daiktai. Krepšys nebuvo uždaromas. Krepšys atsikabino viena puse ir kompiuteris iškrito. Prieš tai jis buvo pakabintas ant dviračio vairo. Nebūna niekada uždarytas krepšys, kuris kabinasi ant vairo kabliukais. Taip pat nurodo, kad dešinį kojos kelį susižalojo. Į medikus nesikreipė, nes nemanė, kad tai svarbu, nes nebuvo nei lūžių, nei dideli sužalojimų. Tą dieną alkoholio nevartojo. Retai kada vartoja alkoholį.

Liudytoja V. J. parodė, kad prisimena, kad įvykis buvo vasarą. Jos vyras atostogavo. Jie važiavo iš Lėbartų kapinių ir įsuko į keliuką. Kelias buvo - pieva, provėžos, išmuštas, duobėtas. Padangos parketinės. Slinko pamažu. Vyras vairavo, ji sėdėjo gale. Kai pradėjo skambinti iš policijos, jie prisiminė įvykį, kad tai buvo 2014 m. rugpjūčio 12 d., kad ten buvo dviratininkas. P. R. gyvenvietę, nuo Klaipėdos, kairėje pusėje yra įvažiavimas į pievą. Kai išvažinėjo, tas keliukas buvo kairėje. Jie suko į Klaipėdos pusę. Privažiavus sankryžą, vyras pasižvalgė, kad iš lauko keliuko reikėjo sukti į dviračių taką. Privažiavus susikirtimą, matė, kad dviratininkas stovėjo apžergęs dviratį. Taip pat matė, kad dviratininkas stovėjo keletas metrų nuo susikirtimo. Kadangi ji su vyru nematė jokių pretenzijų iš dviratininko, dėl to nuvažiavo. Tik matė, kad jis kažką rėkė, mosavo rankomis. Ko jis norėjo, jie nesuprato. Patvirtina, kad jos vyras vairuoja labai ramiai, jis yra taktiškas, ramus žmogus. Supranta, kad, jei važiuojant 70 km/h, gal ir būtų kilę kokių nesklandumų. Buvo žolės, bet ne tiek aukštos, kad nesimatytų automobilio. Po įvykio praėjus kažkuriam laikui, važiuojant iš Anykščių, kažkas paskambino, bet vyras daug nekalbėjo, nes telefonu sakė lygtai iš policijos skambino, klausinėjo gal tą dieną važinėjo kur su ta mašina. Jie nesureikšmino to. Šaukimų negavo iš policijos. Gyvenamosios nebuvo pakeitę. Buvo antras skambutis išeiginę dieną. Šio skambučio metu buvo jau kalbėta pavardėm – yra autoįvykis, reikia duoti parodymus. Jie nesuprato situacijos. Buvo labai įtartina, nes jie nesuprato, kas darosi. Jokių pažeidimų nėra, kaip gali būti kažkoks įvykis. Antrą kartą, kai skambino M. B. sakė, kad bus paskelbta jiems paieška ir turės daug reikalų, jei neatvyks. Kai ji nuėjo pas M. B., jis jai pradėjo pasakoti apie įvykį. Pasakė jam, kad ji su vyru nieko nepadarė. Iš ryto parašė paaiškinimą, kas buvo užfiksuota. Kitą dieną važiavo pats vyras ir parašė paaiškinimus. Vyras nesirašė po protokolu. Vyrui buvo pasakyta, kad lengvinsim bausmę, ateikit perrašyti visus dokumentus. Vyras nesutiko, nes jau yra duoti parodymai, kurie atitinka tikrovę. Jie įteikė nutarimą apie chuliganišką įvykį (antrasis protokolas). Jiems buvo migloti policijos sprendimai. Pirmasis įteiktas protokolas buvo dėl vairavimo teisių atėmimo. Protokolo dėl pabėgimo iš įvykio vietos nematė. Jos vyras sakė policijoje: „duokit to žmogaus kordinates mes susišnekėsim”. Policininkas sakė: „pavėlavot, anksčiau reikėjo šnekėti“. Įvykio metu, kertant dviračių taką, nepastebėjo, ar buvo krepšys ant dviračio vairo. Jie abudu tik matė, kad stovėjo dviratininkas apžergęs dviratį. Krepšio ant vairo užkabinto nepastebėjo, nekrito į akis. Kirtimo momentu dviratininkas stovėjo.

Motyvuojamoji dalis

P. J. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Bylos medžiaga nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu P. J. pripažino, jog pažeidimo padarymo dieną važiavo Rimkų g. ir išsukęs iš keliuko, kliudė dviratininką, tačiau pažymi, kad dviratininkas nevažiavo per dviračių taką, o stovėjo apžergęs dviratį. P. J. neatliko pagrindinio tokiu atveju būtino Kelių eismo taisyklių 102 punkte numatyto reikalaujamo veiksmo – įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), tačiau pats dviratininkas turėjo įsitikinti, ar nėra važiuojančių transporto priemonių, o tai, kad M. M. paaiškino, kad važiuodamas dviračiu iš Klaipėdos pusės link Šernų sodų dviračių taku, pamatė iš dešinės pusės kylantį dulkių kamuolį ir dėl to sunku buvo pamatyti važiuojantį automobilį, vertintina kaip tikrovės neatitinkančius parodymus. Be to, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo atstovo advokato, jo žmonos – iš vienos pusės, ir liudytojo nukentėjusiojo M. M., policijos pareigūno M. B. – iš kitos pusės, parodymai yra kardinaliai priešingi ir esminiai skirtingi. Nustatyta, kad kitų objektyvių duomenų, išskyrus policijos pareigūno M. B. tarnybinius pranešimus (b. l. 13-17), galinčius vienaip ar kitaip patvirtinti ar paneigti eismo įvykio aplinkybes, byloje nėra. Pažymėtina, jog liudytojo M. M. parodymai yra nenuoseklūs, nes vienaip jis aiškina savo parodymus surašytu paaiškinimu (b. l. 18) ir visiškai kitaip duoda parodymus teismo posėdžio metu (b. l. 51-54). Taip pat nustatyta, kad liudytojas nukentėjusysis M. M. buvo apklaustas policijoje, paaiškino tik įvykio aplinkybes, bet jis nesikreipė į medikus, taigi nustatyta, kad jokių sužalojimų eismo įvykio metu jis nepatyrė, nors paaiškinimo metu sakė, kad susižalojo kojos kelį įvykio metu. Be to, nebuvo tiriamas dviratis, kuriuo važiavo M. M..

Tokiu būdu, įvertinus visą byloje esančią medžiagą, esant esminiams proceso dalyvių parodymų prieštaravimams, akivaizdu, jog įrodymų, kurie vienareikšmiai ir neabejotinai patvirtintų, kad P. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jei institucija pilnai neįrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.

Vertinant nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nėra nustatytas pavojingas vairavimas, t.y. nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, P. J. skundas yra tenkintinas, 2014 m. lapkričio 26 d. Kelių policijos biuro nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

P. J. skundą tenkinti.

2014 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo teiseną P. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius P. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.