- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-85/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- V. R., E. K.
- Advokatai
- Rasa Kučinskaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjo),
gynėjams advokatams Rasai Kučinskaitei, Ingridai Botyrienei, Tatjanai Benetei (Ževžikovai),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 29 d. veika) ir, vadovaujantis BK 62 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. veika), BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. veika) ir BK 253 str. 1 d., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas, kadangi nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 29 d. veika) ir, vadovaujantis BK 62 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
E. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. veika) ir BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. veika), vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas, kadangi nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. ir E. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, kurią subūrė V. R. , padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d.:
V. R. nuo 2005 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. pabaigos, bendraudamas su asmeniu, slapyvardžiu „Janis“, veikusiu pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį (toliau – NVIM), pažadėjo parūpinti ir parduoti jam didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Realizuodamas susitarimą, V. R. , įtraukęs į organizuotą grupę narį E. K. , nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų 56,378 g amfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti. 2005 m. gruodžio 29 d. šias neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas neteisėtai laikė, atgabeno ir paslėpė automobilio padangoje prie garažo, esančio Vilniuje, netoli Kalvarijų-Ateities g. sankryžos. Po to E. K. , vykdydamas V. R. jam skirtą užduotį, prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, susitiko su NVIM dalyviu „Janiu“, o vėliau su NVIM dalyviu „Sergejumi“. Kartu su pastaruoju E. K. nuvyko prie paminėto garažo ir parodė automobilio padangoje paslėptas psichotropines medžiagas – 1034 tabletes, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (56,378 g) amfetamino. Tą pačią dieną, apie 19 val., prie parduotuvės „Rimi Jeruzale“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kai NVIM dalyvis „Sergejus“ paėmė tas psichotropines medžiagas iš E. K. nurodytos laikymo vietos, o NVIM dalyvis „Janis“ perdavė E. K. už šias psichotropines medžiagas 4500 Lt.
V. R. buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 2 d. tuo, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, organizavo šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų pardavimą ir jas 2006 m. sausio 14 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIM:
V. R. , realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą – 2006 m. sausio 14 d. neteisėtai parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1007 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino tariamam šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėjui „Janiui“, veikusiam pagal NVIM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. sausio 14 d., bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. sausio 6 d., 2006 m. sausio 7 d., 2006 m. sausio 13 d. ir 2006 m. sausio 14 d., metu, veikdamas anksčiau paties suburtoje organizuotoje grupėje, minėtam nusikalstamam siekiui įgyvendinti pasitelkė organizuotos grupės narį E. K. , parengė šios nusikalstamos veikos padarymo planą, pavesdamas E. K. jo (V. R. ) nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIM dalyviui „Janiui“ didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino už jo nustatytą bendrą 4500 Lt sumą, prieš pardavimą minėtas psichotropines medžiagas - 1007 tabletes, paslepiant namo, esančio Vilniuje, Gelvonų g. 26, laiptinėje. Įgyvendindamas šį nusikalstamą ketinimą, jis kartu su organizuotos grupės nariu E. K. nenustatytomis aplinkybėms neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į atskirus sunumeruotus keturis polietileninius maišelius su užrašais „KOLA2“, „KOLA“, „GER“, „AMF“, ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti. Po to E. K. neteisėtai įgytas minėtas narkotines medžiagas bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2006 m. sausio 14 d., apie 14 val. 45 min., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie parduotuvės ,,Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur susitiko su NVIM dalyviu „Janiu“ ir vėliau, apie 15 val., prie šios parduotuvės taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusiu kitu tariamu šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėju „Sergėjumi“, veikusiu pagal NVIM, ir pastarajam nurodytame taksi automobilyje neteisėtai perdavė narkotines medžiagas - 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į nurodytus keturis polietileninius maišelius. Po to E. K. , toliau atlikdamas V. R. jam iš anksto skirtą užduotį, kartu su NVIM dalyviu „Sergėjumi“ tą pačią dieną, apie 15 val. 10 min., taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie namo, esančio Gelvonų g. 26, Vilniuje. E. K. parodė NVIM dalyviui „Sergejui“ psichotropinių medžiagų slėptuvę, esančią Vilniuje, Gelvonų g. 26 namo laiptinėje, kur V. R. kartu su E. K. neteisėtai laikė nenustatytomis aplinkybėmis atgabentą didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1007 tabletes, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias NVIM dalyviui „Janiui“ neteisėtai pardavė už V. R. nurodytą bendrą 4500 Lt sumą. Šią pinigų sumą NVIM dalyvis „Janis“ perdavė E. K. tą pačią dieną, apie 15 val. 45 min., prie minėtos parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, kai NVIM dalyvis „Sergėjus“ paėmė tas psichotropines medžiagas (31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino) iš E. K. nurodytos laikymo vietos.
Taip pat V. R. buvo kaltinamas ir pagal BK 260 str. 3 d. tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, organizavo šių psichotropinių medžiagų pardavimą ir jas 2006 m. vasario 3 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIM:
V. R. , realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą – 2006 m. vasario 3 d. neteisėtai parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 2464 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino, tariamam šių psichotropinių medžiagų įgijėjui „Janiui“, veikusiam pagal NVIM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2006 m. sausio 14 d. iki 2006 m. vasario 3 d., bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. vasario 1 d. ir 2006 m. vasario 2 d., metu, veikdamas paties suburtoje organizuotoje grupėje, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti pasitelkė organizuotos grupės narį E. K. , parengė šios nusikalstamos veikos padarymo planą, pavesdamas E. K. V. R. nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIM dalyviui „Janiui“ labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino už jo nustatytą bendrą 10 500 Lt sumą.
Įgyvendindamas šį nusikalstamą ketinimą, jis kartu su organizuotos grupės nariu E. K. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 140,047 g amfetamino. Po to E. K. , atlikdamas V. R. jam iš anksto skirtą užduotį, 2006 m. vasario 3 d., apie 15 val., atvyko prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur, susitikęs su NVIM dalyviu „Janiu“, su pertraukomis prabuvo iki 18 val., kol nenustatytomis aplinkybėmis prie garažo, esančio netoli Kalvarijų-Ateities g. sankryžos, Vilniuje, buvo neteisėtai atgabentas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų - 140,047 g amfetamino, paslepiant šias psichotropines medžiagas automobilio padangoje prie nurodyto garažo. Minėtas psichotropines medžiagas atgabenus į paslėpimo vietą, E. K. kartu su NVIM dalyviu „Janiu“, būdamas prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, toliau laukė kito tariamo šių psichotropinių medžiagų įgijėjo „Sergejaus“, veikusio pagal NVIM, o pastarajam apie 18 val. 30 min. atvykus, nurodė vietą – slėptuvę, esančią automobilio padangoje prie minėto garažo, kur buvo 140,047 g amfetamino, ir šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų pardavė už 10500 Lt sumą.
E. K. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, V. R. suorganizavus šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų pardavimą, jas 2006 m. sausio 14 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIM, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., sekančiomis aplinkybėmis:
jis, realizuodamas V. R. nusikalstamą sumanymą – 2006 m. sausio 14 d. neteisėtai parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1007 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino tariamam šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėjui „Janiui“, veikusiam pagal NVIM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. sausio 14 d., metu bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. sausio 6 d., 2006 m. sausio 7 d., 2006 m. sausio 13 d. ir 2006 m. sausio 14 d., metu, veikdamas V. R. suburtoje organizuotoje grupėje ir pastarajam pasitelkus jį, kaip organizuotos grupės narį, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti, vykdydamas V. R. parengtą šios nusikalstamos veikos padarymo planą ir pavedimą V. R. nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIM dalyviui „Janiui“ didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino už jo nustatytą bendrą 4500 Lt sumą, prieš pardavimą minėtas psichotropines medžiagas, 1007 tabletes, paslepiant namo, esančio Vilniuje, Gelvonų g. 26, laiptinėje, kartu su organizuotos grupės nariu V. R. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į atskirus sunumeruotus keturis polietileninius maišelius su užrašais „KOLA2“, „KOLA“, „GER“, „AMF“, ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti, po to, neteisėtai įgytas minėtas narkotines medžiagas bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino 2006 m. sausio 14 d., apie 14 val. 45 min., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur susitiko su NVIM dalyviu „Janiu“ ir vėliau, apie 15 val., prie šios parduotuvės taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusiu kitu tariamu šių psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijėju „Sergejumi“, veikusiu pagal NVIM, ir pastarajam nurodytame taksi automobilyje neteisėtai perdavė narkotines medžiagas - 0,504 g kokaino, 0,101 g heroino, bei 0,149 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotas į nurodytus keturis polietileninius maišelius. Po to, jis, toliau atlikdamas V. R. jam iš anksto skirtą užduotį, kartu su NVIM dalyviu „Sergejumi“ tą pačią dieną, apie 15 val. 10 min., taksi automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie namo, esančio Vilniuje, Gelvonų g. 26, parodė NVIM dalyviui „Sergejui“ psichotropinių medžiagų slėptuvę, esančią Vilniuje, Gelvonų g. 26 namo laiptinėje, kur V. R. kartu su juo (E. K. ) neteisėtai laikė nenustatytomis aplinkybėmis atgabentą didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 1007 tabletes, kurių sudėtyje yra 31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias NVIM dalyviui „Janiui“ neteisėtai pardavė už V. R. nurodytą bendrą 500 Lt sumą. Šią pinigų sumą NVIEM dalyvis „Janis“ perdavė jam tą pačią dieną apie 15 val. 45 min. prie minėtos parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, kai NVIM dalyvis „Sergėjus“ paėmė tas psichotropines medžiagas (31,055 g psichotropinės medžiagos MDMA, 0,018 g psichotropinės medžiagos amfetamino) iš jo nurodytos laikymo vietos.
Taip pat E. K. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, V. R. suorganizavus šių psichotropinių medžiagų pardavimą, jas 2006 m. vasario 3 d. pardavė tariamam minėtų medžiagų įgijėjui, veikusiam pagal NVIM, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., sekančiomis aplinkybėmis:
jis, realizuodamas V. R. nusikalstamą sumanymą – 2006 m. vasario 3 d. neteisėtai parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 2464 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino, tariamam šių psichotropinių medžiagų įgijėjui „Janiui“, veikusiam pagal NVIM, aptartą su pastaruoju daugkartinių abipusių telefoninių pokalbių, susirašinėjimų trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, vykusių nuo 2006 m. sausio 14 d. iki 2006 m. vasario 3 d., metu bei tiesioginių susitikimų, vykusių 2006 m. vasario 1 d. ir 2006 m. vasario 2 d., metu, veikdamas V. R. suburtoje organizuotoje grupėje ir pastarajam pasitelkus jį, kaip organizuotos grupės narį, nurodytam nusikalstamam siekiui įgyvendinti, vykdydamas V. R. parengtą šios nusikalstamos veikos padarymo planą ir pavedimą V. R. nusikalstamai naudai neteisėtai parduoti NVIM dalyviui „Janiui“ labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino už jo nustatytą bendrą 10500 Lt sumą, kartu su organizuotos grupės nariu V. R. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 140,047 g amfetamino, po ko, jis, atlikdamas V. R. jam iš anksto skirtą užduotį, 2006 m. vasario 3 d., apie 15 val., atvyko prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, kur, susitikęs su NVIM dalyviu „Janiu“, su pertraukomis prabuvo iki 18 val. 30 min., kol nenustatytomis aplinkybėmis prie garažo, esančio netoli Kalvarijų-Ateities g. sankryžos, Vilniuje, buvo neteisėtai atgabentas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 140,047 g amfetamino, paslepiant šias psichotropines medžiagas automobilio padangoje prie nurodyto garažo. Minėtas psichotropines medžiagas atgabenus į paslėpimo vietą, jis kartu su NVIM dalyviu „Janiu“, būdamas prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė“, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 296, toliau laukė kito tariamo šių psichotropinių medžiagų įgijėjo „Sergėjaus“, veikusio pagal NVIM, o šiam apie 18 val. 30 min., atvykus, NVIM dalyviui „Sergėjui“ nurodė 140,047 g amfetamino, kurį pardavė už bendrą 10500 Lt sumą, neteisėto laikymo vietą-slėptuvę, esančią automobilio padangoje prie paminėto garažo, iš kur NVIM dalyvis „Sergėjus“ ir paėmė labai didelį kiekį šių psichotropinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje nurodė, kad ši kaltinimo dalis V. R. ir E. K. atžvilgiu neįrodyta, todėl vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., V. R. ir E. K. , dėl 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. jiems inkriminuotų nusikaltimų, išteisintini.
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Teismas, anot apelianto, išteisindamas V. R. ir E. K. , dėl 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. jiems inkriminuotų nusikaltimų, nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad V. R. ir E. K. sumanymas vykdyti nusikalstamas veikas buvo susiformavęs anksčiau, t. y. po nusikaltimo, kurį jie įvykdė 2005 m. gruodžio 29 d. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, jog nuteistieji V. R. ir E. K. 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. buvo išprovokuoti padaryti nusikalstamas veikas. Ši išvada, pasak prokuroro, nepagrįstai grindžiama tik „Janio“ žodžiais, paimtais iš paskutinio užfiksuoto pokalbio su E. K. , vykusio 2006 m. vasario 3 d., prieš pat E. K. ir V. R. sulaikymą. Prokuroras teigia, kad ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra vienpusiška, nepagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Prokuroras teigia, kad teismas, pripažindamas V. R. ir E. K. kaltais dėl to, kad šie, veikdami organizuotoje grupėje, 2005 m. gruodžio 29 d. pasikėsino įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo - BK 22 str. 1 d. – nuostatas. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji buvo provokuojami daryti nusikalstamas veikas - 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. liudytojams Nr. 1 („Janiui“) ir Nr. 2 („Sergejui“) parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, o 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotas NVIM buvo pritaikytas neteisėtai.
Skunde teigiama, kad 2005 m. gruodžio 22 d. NVIM buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, gavus iš asmens, vėliau tapusio liudytoju, kuriam taikomas anonimiškumas ir suteiktas Nr. 1 („Janio“) informaciją, kad V. R. verčiasi narkotinių medžiagų platinimu bei gali parduoti bet kokį jų kiekį. Be to, teismas, pripažindamas V. R. ir E. K. kaltais pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. dėl 2005 m. gruodžio 29 d. padaryto nusikaltimo, tuo pačiu patvirtino, kad pagal minėtą 2005 m. gruodžio 22 d. sankcionuotą NVIM V. R. ir E. K. nebuvo skatinami daryti veiksmų, kurių patys neketino daryti. Prokuroras nurodo, kad 2005 m. gruodžio 22 d. sankcionuotas NVIM buvo pritaikytas V. R. ir E. K. atžvilgiu tada, kai buvo pagrindas manyti, jog pastarieji nusikalstamas veikas darė ir anksčiau. Nuteistųjų V. R. ir E. K. tyčia neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis buvo susiformavusi savarankiškai be įslaptinto liudytojo „Janio" poveikio. Tai patvirtina įslaptintų liudytojų Nr. 1 („Janio“), Nr. 3 („Vasilij“) parodymai, slapta užfiksuoti pokalbiai, vykę 2005 m. gruodžio 28 d. tarp „Janio“ ir V. R. , 2005 m. gruodžio 29 d. - tarp „Janio“, V. R. ir E. K. , 2005 m. gruodžio 29 d. - tarp „Janio“ ir E. K. , 2005 m. gruodžio 29 d. tarp „Janio“, „Sergejaus“ ir E. K. , kai 2005 m. gruodžio 29 d. buvo perkama 56,378 g amfetamino.
Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2006 m. sausio 5 d., o NVIM taikymas V. R. ir E. K. atžvilgiu 2006 m. sausio 6 d. buvo persankcionuotas BPK 159 str. nustatyta tvarka bei teisėtai pritaikytas šių nuteistųjų atžvilgiu 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. Prokuroras teigia, kad įslaptintiems liudytojams Nr. 1 „Janiui“ ir Nr. 2 „Sergejui“ buvo siūloma padaryti nusikaltimą - nusiperkant įsigyti psichotropinių, narkotinių medžiagų. Tai užfiksuota pirminiuose šių liudytojų parodymuose ir parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose. Nuteistieji V. R. ir E. K. buvo atpažinti kaip asmenys, kurie dar prieš 2005 m. gruodžio 29 d. psichotropinių medžiagų pardavimą siūlė nuolat pirkti iš jų įvairius kiekius skirtingų narkotinių, psichotropinių medžiagų.
Byloje nustatyta, kad V. R. ir E. K. , veikdami organizuotoje grupėje, 2005 m. gruodžio 29 d. parduodami įslaptintiems liudytojams „Janiui“ ir „Sergejui“, veikusiems pagal NVIM, psichotropines medžiagas, atkakliai siūlė kitą kartą pirkti dar didesnius kiekius psichotropinių medžiagų, teigė galintys parduoti ne tik tūkstančius vienetų „Ekstazy“ tablečių, bet galintys parūpinti ir kitų skirtingų rūšių psichotropinių medžiagų bei narkotinių medžiagų. O kaip to pasiūlymo patvirtinimą 2006 m. sausio 14 d. kartu su parduotu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų perdavė narkotinių medžiagų - kokaino, heroino, psichotropinės medžiagos pavyzdžius. Todėl prokuroras teigia, kad nuteistųjų V. R. ir E. K. sumanymas vykdyti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, parduodant didelius ir labai didelius šių medžiagų kiekius NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“, buvo susiformavęs jau prieš 2005 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikaltimą bei detalizuotas susitikimuose su „Janiu“ bei pastarojo pokalbiuose su nutiestaisiais V. R. ir E. K. nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. vasario 3 d.
Įslaptintas liudytojas „Janis“ parodė, kad nuteistasis V. R. jau 2005 m. vasaros pabaigoje pirmojo jų susitikimo metu klube „Helios“ sakė, kad gali pasiūlyti gera kaina dideliais kiekiais narkotikų, minėjo „žolę“, „koksą“, kokainą, „amfą“, amfetaminą, sakė, kad šioje srityje yra „specas“ bei davė savo mobilaus telefono numerį. Tokius pasiūlymus šis nuteistasis patvirtino ir 2005 m. spalio mėn. antro susitikimo su „Janiu“ metu kavinėje „Pomodoro“, Vilniuje. Šio susitikimo metu, dalyvaujant įslaptintam liudytojui „Vasilij“, V. R. pasakė, kad gali gauti narkotikų, „žolės“, ekstazy, amfetamino, kokaino bei, kad dėl šių medžiagų kiekio nėra jokių problemų. Taip pat pasakė, kad šiuo metu turi heroino, bei, kad apie įsigytiną kiekį jis turi žinoti iš anksto prieš kelias dienas. Šiuos parodymus patvirtino ir įslaptintas liudytojas „Vasilij“, kurio parodymai teisme ištirti BPK 276 str. 1 d. nustatyta tvarka. V. R. ir E. K. su „Janiu“ susitikimo, įvykusio 2005 m. gruodžio 16 d. Rygoje, metu V. R. pasakė, kad turi 2 rūšių „Ekstazy“ tablečių ir buvo sutarta, kad „Janiui“ atvažiavus į Vilnių V. R. jam duos kaip pavyzdžius po 1000 šių rūšių tablečių. Taip pat šis nuteistasis sakė, kad turi geros kokybes heroino bei kokaino, bet nurodė, kad pirma reikia padaryti vienus reikalus, o po to kitus. Todėl prokuroras teigia, kad nuteistųjų V. R. ir E. K. sumanymas nusikalstamai veikti parduodant NVIM dalyviui „Janiui“ psichotropines, narkotines medžiagas susiformavo iš anksto, buvo planuotas bei orientuotas į ateitį.
Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. gruodžio 28 d. iki 2006 m. vasario 3 d. tarp „Janio“ ir V. R. bei E. K. įvyko 13 susitikimų. Jie visi įrašyti, užfiksuoti ir akivaizdžiai įrodo, jog V. R. ir E. K. , veikdami organizuotoje grupėje, nei 2006 m. sausio 14 d., nei 2006 m. vasario 3 d., parduodant NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“ narkotines ir psichotropines medžiagas nebuvo provokuojami bei spaudžiami daryti nusikaltimus, jiems nebuvo grasinama, jie nebuvo šantažuojami ar panašiai, prieš juos nebuvo daromi veiksmai, kurie skatintų juos nusikalsti, jie patys savo valia pasirinko narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijėjų bei pardavėjų vaidmenį, kurį aktyviai vykdė. 2006 m. sausio 15 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus užfiksuotas „Janio“ ir E. K. susitikimas, vykęs 2005 m. gruodžio 29 d., kurio metu E. K. pasako ir apie įvyksiantį kitą psichotropinių medžiagų pardavimą. O 2006 m. sausio 23 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus užfiksuotas „Janio“, „Sergejaus“ ir E. K. susitikimas, įvykęs 2005 m. gruodžio 29 d. prie parduotuvės „Rimi Jeruzalė", esančios Vilniuje, Kalvarijų 296, kurio metu E. K. kalba su „Janiu“ apie kokaino, amfetamino gavimą, šių medžiagų kiekius bei nurodo dėl kainos tartis su V. R. . Šiame 2006 m. sausio 15 d. protokole taip pat užfiksuotas „Janio“, V. R. ir E. K. susitikimas, įvykęs naktį iš 2006 m. sausio 6 d. į 7 d., kurio metu buvo aptartos V. R. galimybės gauti narkotinių, psichotropinių medžiagų dideliais kiekiais, apie jų kokybę, rūšis, kainą, šių medžiagų pavyzdžių perdavimą išbandymui. Susitikę su E. K. pastarojo bute, V. R. ir „Janis“ ir toliau kalbėjosi apie narkotinių, psichotropinių medžiagų kokybę, apie šių medžiagų penkių pavyzdžių davimą, skirtingas jų savybes ir sudėtį, V. R. net nurodant ir vieną iš sudėtinių šių medžiagų elementų – amfetaminą.
Pasak prokuroro, šie pokalbiai, tarp jų ir apie narkotinių medžiagų pavyzdžių - heroino, kokaino - davimą „Janiui“, patvirtina, jog nuteistieji nebuvo provokuojami nusikalsti. Be to, tokio pobūdžio pokalbiai vyko tarp „Janio“ ir V. R. bei E. K. ir kitų susitikimų metu – 2006 m. sausio 6 d., 2006 m. sausio 7 d., naktį iš 2006 m. sausio 13 d. į 14 d., 2006 m. sausio 14 d., kurie tęsėsi iki pat didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo ir narkotinių medžiagų – kokaino, heroino bei psichotropinės medžiagos - metamfetamino, pavyzdžių perdavimo NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergėjui“. 2006 m. sausio 17 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoto „Janio“, V. R. ir E. K. susitikimo, įvykusio naktį iš 2006 m. sausio 13 d. į 14 d., metu nuteistieji tiesiog ragina „Janį“ kuo skubiau įgyti iš jų didelius ir labai didelius psichotropinių medžiagų kiekius. Be to, 2006 m. sausio 14 d. V. R. ir E. K. NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“ kartu su parduotomis psichotropinėmis medžiagomis nemokamai perdavė narkotinių medžiagų - kokaino, heroino, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pavyzdžius. Tai rodo, kad nuteistieji V. R. ir E. K. veikė kryptingai, orientuodamiesi į narkotinių medžiagų pardavimą ateityje, jeigu NVIM dalyvius tenkins jų pateiktų medžiagų pavyzdžių kokybė. Tuo pačiu šie V. R. ir E. K. veiksmai paneigia provokacijos buvimą jų atžvilgiu.
Skunde taip pat teigiama, kad susitikimų, įvykusių tarp „Janio“ ir nuteistųjų V. R. bei E. K. nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. vasario 3 d. bei nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. sausio 14 d., metu V. R. ir E. K. taikytas 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotas NVIM, nevaržė jų laisvės pasirinkti ir kitą teisėto elgesio variantą. V. R. ir E. K. turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie neva vykdomą jų atžvilgiu kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus. Tačiau 2006 m. vasario 1 d., 2006 m. vasario 2 d. ir 2006 m. vasario 3 d. slapta užfiksuotų susitikimų ir pokalbių metu V. R. ir E. K. patys pasiūlė „Janiui“ įsigyti iš jų labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų. 2006 m. vasario 13 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoto „Janio“, V. R. ir E. K. susitikimo, įvykusio 2006 m. vasario 1 d., metu V. R. siūlė „Janiui“ pirkti labai didelius – tūkstančiais vienetų - „Ekstazy“ tablečių kiekius. Tame pačiame 2006 m. vasario 13 d. protokole užfiksuoto „Janio“, V. R. ir E. K. susitikimo, įvykusio 2006 m. vasario 2 d., metu iš pradžių E. K. kalbasi su „Janiu“ apie „Janiui“ parduotiną narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekį, jį įvardinant skaičiais 20000, 30000 vienetų „Ekstazy“ tablečių, o vėliau - ir V. R. apie šių medžiagų kiekį ir kainą, priklausančią nuo parduodamų medžiagų kiekio.
Prokuroras nurodo, kad iš nuteistųjų V. R. ir E. K. susitikimų su „Janiu“ bei pokalbių su juo, vykusių iki ir po 2005 m. gruodžio 29 d. ir besitęsusių iki 2006 m. vasario 3 d., kai V. R. ir E. K. buvo sulaikyti, negalima padaryti išvados, jog NVIM dalyvis „Janis“ provokuodamas reikalavo kiek įmanoma greičiau gauti didelį ir labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Taip pat tokios išvados negalima padaryti net ir iš paskutinio 2006 m. vasario 3 d. įvykusio prieš sulaikymą slapta užfiksuoto pokalbio tarp E. K. ir „Janio“. Teismo nuosprendyje cituojami „Janio“ pasakyti žodžiai nepagrįstai išimti iš pokalbio konteksto ir įvertinti atsietai nuo kitų bylos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, jog jau ankstesnių daugkartinių susitikimų, pokalbių metu V. R. ir E. K. nusikalstamai pasiūlė ir sutarė NVIM dalyviui „Janiui“ parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. vasario 13 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus užfiksuoto 2006 m. vasario 3 d. susitikimo, įvykusio prie picerijos „Geltonasis submarinas“ tarp „Janio“ ir E. K. , metu V. R. ir E. K. vietoj iš anksto aptarto perduoti „Janiui“ labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų - 30000 vnt. „Ekstazy“ tablečių, kurios buvo blogos kokybės, vengdami sugadinti „reputaciją“ bei prarasti „Janį“, kaip gerą ir potencialų klientą, laikinai kaip išeitį pasiūlė tą dieną parduoti ir pardavė „Janiui“ 2464 vnt. „Ekstazy“ tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 140,047 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Taip pat šio susitikimo metu E. K. pasakė, kad geros kokybės „Ekstazy“ tablečių yra tik 2500 vnt. ir didesnį kiekį pasiūlo po keturių dienų. Be to, toks bendravimas tarp jų užfiksuotas ir tolimesnio šio susitikimo metu iki pat 2464 vnt „Ekstazy“ tablečių pardavimo bei V. R. ir E. K. sulaikymo momento. Prokuroras skunde cituoja šio susitikimo metu „Janio“ pasakytus žodžius ir teigia, kad jie nepatvirtina, jog V. R. ir E. K. 2006 m. vasario 3 d., bei prieš 20 dienų - 2006 m. sausio 14 d., buvo išprovokuoti nusikalsti. Nuteistieji V. R. ir E. K. patys laisva valia 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d., parduodami NVIM dalyviams narkotines, psichotropines medžiagas, lygiai taip pat kaip ir 2005 m. gruodžio 29 d. nusikaltimo epizode, nusprendė elgtis nusikalstamai. O faktas, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal BK 260 str. 3 d., nešalina V. R. ir E. K. baudžiamosios atsakomybės bei neduoda pagrindo teigti, kad jie buvo išprovokuoti nusikalsti.
Prokuroras teigia, kad teismas nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 22 d. sprendimą byloje Edvards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, nors nagrinėjant V. R. ir E. K. baudžiamąją bylą, teisme neiškilo klausimų, susijusių su kokios nors medžiagos, įrodymų - tiek kaltinančių, tiek teisinančių kaltininkus - neatskleidimu gynybai ar proceso dalyviams.
Prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. l2 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. l d. ir Lietuvos Respublikos BPK 198 ¹ str. l bei 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas ir teigia, jog byloje 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotu NVIM bei 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. taikytu V. R. ir E. K. atžvilgiu, NVIM dalyviai tik prisijungė prie šių nuteistųjų daromų tęstinių nusikaltimų, jų nekurstė ir neprovokavo daryti naujus nusikaltimus. Anot prokuroro, 2006 m. sausio 6 d. sankcionuotas NVIM, kuris taikytas 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. V. R. ir E. K. atžvilgiu, pritaikytas pagrįstai ir teisėtai, jo taikymo metu surinkta informacija turi įrodomąją galią šioje byloje, todėl V. R. ir E. K. turi būti pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. epizodas) bei pagal BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. epizodas).
Prokuroras skunde taip pat teigia, kad teismas, kvalifikuodamas V. R. ir E. K. nusikalstamą veiką (2005 m. gruodžio 29 d. veika) kaip pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai aiškino bei taikė BK 22 str. l d. nuostatas. BK 260 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, šių medžiagų pardavimą ar kitokį išplatinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 str. 2 d. iškyla kiekvienu atveju, kai asmuo padaro kurią nors vieną iš alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Byloje nustatyta, kad nuteistieji 2005 m. gruodžio 29 d. psichotropines medžiagas, didelį jų kiekį, pardavė asmenims, veikusiems pagal NVIM, todėl šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų ir reali grėsmė šio nusikaltimo objektui - visuomenės saugumui - nebuvo iškilusi ir negalėjo iškilti. Dėl šios priežasties V. R. ir E. K. nusikalstama veika dėl neteisėto psichotropinių medžiagų pardavimo, remiantis susiklosčiusia teismine praktika, turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Tačiau byloje nustatyta, kad nuteistieji ne tik neteisėtai 2005 m. gruodžio 29 d. pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau jas įgijo, laikė ir gabeno, turėdami tikslą jas parduoti iki tol, kol pardavė asmenims, veikusiems pagal NVIM. Tačiau neteisėtas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą jas parduoti, nebuvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, nusikalstamos veikos padarytos tikromis aplinkybėmis, jas nuteistieji V. R. ir E. K. padarė savarankiškai, todėl šiais veiksmais buvo sukelta reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams, visuomenės saugumui. Prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 22 d. nutartimi byloje Nr. 2K-261/2005 ir 2005 m. spalio 4 d. nutartimi byloje Nr. 2K-402/2005, teigia, kad paminėtas nusikalstamas veikas pripažinti nebaigtomis nebuvo pagrindo, jos turi būti pripažintos baigtomis bei kvalifikuotos pagal BK 260 str. 2 d. Pasak prokuroro, visos nuteistųjų V. R. ir E. K. nusikalstamos veikos (2005 m. gruodžio 29 d. veika) - neteisėtas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą parduoti, ir šių psichotropinių medžiagų pardavimas – turi būti kvalifikuotos kaip baigtos nusikalstamos veikos, nes tikrovėje buvo atlikti veiksmai, sudarantys neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą parduoti, turinį ir sukelta reali grėsmė visuomenės saugumui.
Be to, skunde teigiama, jog teismas, paskirdamas nuteistiesiems V. R. ir E. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, netinkamai pritaikė BK 62 str. 2 d., nepagrįstai pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad V. R. ir E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes.
Prokuroras nurodo, kad BK 62 str. 2 d. nuostatas teismas gali taikyti kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 str. 2 d. nurodytų sąlygų. Be to, teismas neprivalo taikyti BK 62 str. nuostatų net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, nes turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.
Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. R. ir E. K. apskritai neigė savo kaltę, nors buvo apklausti po 7 kartus, dalyvavo atliekant įslaptintų liudytojų „Janio“, „Sergėjaus“, „Vasilij“ apklausose, uždavinėjo pastariesiems klausimus. Nors E. K. paskutinėje apklausoje nurodė, kad atliko dalį iš inkriminuotų veiksmų, tačiau kategoriškai neigė V. R. dalyvavimą nusikalstamose veikose. Ir tik susipažinę su bylos medžiaga, nuteistieji teisme pripažino savo kaltę. Todėl prokuroras teigia, kad toks jų prisipažinimas yra nesavanoriškas, o nulemtas byloje surinktų įrodymų. Be to, nuteistųjų V. R. ir E. K. gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo negali būti laikomas nuoširdžiu, laisvanorišku. Nuosprendyje išvardintos kitos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė skirdamas nuteistiesiems švelnesnę bausmę, pačios savaime neduoda teisinio pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. V. R. mažametę dukrą prižiūri, išlaiko darbinga žmona R. R. , byloje nėra duomenų, jog V. R. ar E. K. tėvai serga sunkiomis ligomis ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Todėl prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, kurie patys savaime nemažina jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, laipsnio, nemenkina nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, V. R. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nors teistumas išnykęs, tačiau prokuroras teigia, jog V. R. tinkamų išvadų nepadarė.
Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas teisingai pripažino, jog V. R. ir E. K. nusikalto organizuotoje grupėje, kur V. R. buvo nusikaltimo organizatorius ir atliko sudėtingesnį vaidmenį. Tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į šią ir kitas BK 54 str. numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Be to, apeliantas skunde nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo nuteistųjų V. R. ir E. K. 2005 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikaltimą, kaip nebaigtą, pagal BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. Šį nusikaltimą nuteistieji padarė iš anksto suplanavę, veikdami organizuotoje grupėje, tiesiogine tyčia, skatinami savanaudiškų paskatų, jie neteisėtai disponavo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nusikaltimas, susiję su psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp nepilnamečių. Be to, V. R. ir E. K. pripažinus kaltais pagal BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. epizodas) ir 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. epizodas), tikslinga įvertinti ir šių nusikalstamų veikų sistemingumą per pakankamai trumpą laiko tarpą nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2006 m. vasario 3 d. Prokuroro teigimu, bausmės tikslai bus pasiekti E. K. taikant realią laisvės atėmimo bausmę, lygią įstatymo sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui, o V. R. taikant realią laisvės atėmimo bausmę, lygią įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Prokuroras mano, kad tokio dydžio bausmės paskyrimas atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes, bylos aplinkybes bei neprieštarautų teisingumo principui.
Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo V. R. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 29 d. vaika) į BK 260 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą devyneriems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. R. išteisinimo pagal BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. veika) ir pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatyta BK 260 str. 2 d., bei paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą devyneriems metams.
Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. R. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. veika) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 260 str. 3 d., bei paskirti bausmę - laisvės atėmimą dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat prašoma perkvalifikuoti nuteistojo E. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 str. l d., 260 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 29 d. veika) į BK 260 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 260 str. 2 d. (2006 m. sausio 14 d. veika) ir pripažinti E. K. kaltu pagal BK 260 str. 2 d., bei paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. (2006 m. vasario 3 d. veika) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 260 str. 3 d., bei paskirti jam bausmę -laisvės atėmimą dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
Skunde taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. ir E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę. Kitos nuosprendžio dalies prašoma nekeisti.
N. V. R. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas organizuota grupe su kitu nuteistuoju E. K. , nes byloje nėra duomenų patvirtinančių šią aplinkybę. Apeliantas nurodo, kad 2005 m. pabaigoje, Vilniuje, susipažino su vaikinu, prisistačiusiu vardu „Janis“, kuris pasakojo, jog Rygoje jis yra gerai žinomas nusikalstamo pasaulio atstovas, turi plačius ryšius, prekiauja narkotikais, užsiima įvairia kita neteisėta veikla, Janis domėjosi narkotikų kainomis Vilniuje ir galimybėmis jų įsigyti. Be to, jis pats turėjo narkotinių medžiagų - kokaino, kurio siūlė apeliantui pabandyti, kas dar labiau sustiprino apelianto įsitikinimą, kad „Janio“ įvaizdis pilnai atitinka tikrovę. Todėl ir apeliantas su E. K. , siekdami, kad juos gerbtų bei su jais bendrautų kaip su lygiaverčiais partneriais, taipogi stengėsi apie save sudaryti analogišką įvaizdį, pasakodami „Janiui“, kad neva jie gali gauti įvairiais kiekiais bet kokios rūšies narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kad neva veikia kaip organizuota grupė, kad šioje srityje yra patyrę ir pan. Tačiau apeliantas tvirtina, kad iš tikrųjų jis su E. K. neturėjo jokių realių galimybių gauti bet kokios rūšies narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir kad abu jie veikė kaip vykdytojai.
Apeliantas nurodo, kad jis su E. K. , susitarę parduoti psichotropines medžiagas „Janiui“, abu kartu šias medžiagas, įgytas iš E. K. pažįstamo „Sergėjaus“, pervežė iš vienos slaptavietės į kitą, lygiomis dalimis susidėjo pinigus šioms medžiagoms įgyti, o vėliau po lygiai pasidalino gautą pelną, kartu su E. K. sprendė dėl „Janiui“ parduotinų psichotropinių medžiagų kainos, abu kartu susitikdavo su „Janiu“. Todėl apeliantas teigia, kad jis su E. K. veikė kaip paprasta bendrininkų grupė, nei vieno iš jų vaidmuo nebuvo nei sudėtingesnis, nei svarbesnis, nei aktyvesnis. Šią aplinkybę, anot apelianto, patvirtina nuteistojo E. K. parodymai ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas netinkamai įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. R. veikė organizuotoje grupėje.
Apeliantas cituoja nuteistojo E. K. žodžius, užfiksuotus 2006 m. sausio 15 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus, ir teigia, kad E. K. pats organizavo psichotropinių medžiagų gavimą bei jų perdavimą NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“. E. K. 2005 m. gruodžio 29 d. „Janiui“ sakė, jog pinigus, gautus už parduotas psichotropines medžiagas, jis dalinasi pusiau su apeliantu, o susitikęs 2006 m. sausio 13, 14 ir 15 d. sakė, kad būtent jis, E. K. , organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų gavimą ir jų perdavimo „Janiui“ mechanizmą. Todėl apeliantas tvirtina, kad jo ir E. K. vaidmenys buvo lygiaverčiai, ir kad būtent E. K. atliko atitinkamus parengiamuosius veiksmus, reikalingus nusikalstamai veikai įvykdyti, psichotropinėms medžiagoms gauti naudojosi savo ryšiais ir pan.
Susitikimo, įvykusio 2006 m. vasario 1 d., metu E. K. „Janiui“ sakė, kad jis pats nuvažiuos ir pasižiūrės, ar yra „Ekstazy“ tablečių su atitinkamu logotipu. Apeliantas teigia, kad tai patvirtina, jog E. K. kaip lygiavertis nusikalstamos veikos vykdytojas savarankiškai priiminėjo sprendimus, rūpinosi psichotropinių medžiagų įgijimu ir pan. Susitikimo 2006 m. vasario 2 d. su „Janiu“ metu E. K. kalbėjo apie parduotinų psichotropinių medžiagų kainą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog svarbiausius klausimus apeliantas su E. K. sprendė bendru susitarimu.
Skunde taip pat cituojamas E. K. ir „Janio“ susitikimo, įvykusio 2006 m. vasario 3 d., pokalbis ir teigiama, jog apelianto su E. K. vaidmenys buvo lygiaverčiai, pastarasis nevykdė jokių apelianto įpareigojimų, pats savarankiškai priiminėjo sprendimus, rūpinosi psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimu, svarbiausius klausimus jie sprendė bendru susitarimu, apeliantas nevadovavo E. K. ir jie veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytojai. Šias aplinkybes, anot apelianto, patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai bei 2006 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr. 2923. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantas subūrė organizuotą grupę ar jai vadovavo, o teismo išvada, jog jis veikė organizuota grupe, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl iš nuosprendžio turi būti pašalinta V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe.
Skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog apeliantas buvo nusikaltimo organizatorius ir darant nusikaltimą atliko sudėtingesnį vaidmenį, bei tuo remdamasis paskyrė griežtesnę, nei kitam nuteistajam, bausmę. Kadangi, pasak V. R. , tiek jis, tiek nuteistasis E. K. atliko iš esmės tokius pačius vaidmenis, todėl ir jiems skirtinos bausmės turėtų būti tokios pačios.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas pagrįstai išteisino jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo, tačiau nepagrįstai ir neteisingai nusprendė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pistoletą „IŽ-79-9T“ Nr. 0533735176, 2 apkabas ir techninį pasą - perduoti valstybės institucijai - Ginklų fondui. Byloje nustatyta, kad minėtas pistoletas yra priskiriamas „D“ ginklų kategorijai, tai yra dujinis ginklas, kuriam įsigyti specialaus leidimo nereikia, analogiškais ginklais Lietuvoje prekiaujama be jokių apribojimų, leidimus prekybai šiais dujiniais ginklais išduoda Ginklų fondas. Teisme prokuroras atsisakė palaikyti valstybinį kaltinimą pagal BK 253 str. 1 d., ir apeliantas dėl šios veikos padarymo buvo pagrįstai išteisintas. Todėl apeliantas teigia, kad šis pistoletas, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, turi būti jam grąžintas.
V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir pripažinti, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, bei, atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, skirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat prašo grąžinti pistoletą „IŽ-79-9T“ Nr. 0533735176, ir 2 apkabas bei šio ginklo techninį pasą. Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjos prašo nuteistojo V. R. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro – atmesti. Prokuroras prašo prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo V. R. atžvilgiu.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį.
V. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 56, 378 g. amfetamino, turint tikslą ją parduoti. Nuteistasis 2005 m. gruodžio 29 d. šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė, atgabeno ir paslėpė automobilio padangoje prie garažo, esančio netoli Kalvarijų – Ateities gatvių sankryžos ir tą pačią dieną, apie 19 val., šias psichotropines medžiagas už 4500 Lt pardavė NVIEM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“. Tokią V. R. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, kvalifikuodamas V. R. nusikalstamus veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti BK 260 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai aiškino BK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nors nuteistojo V. R. nusikalstama veika (2005 m. gruodžio 29 d. nusikalstama veika) – neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turint tikslą ją platinti – buvo išaiškinta naudojant NVIM, t. y. buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, tačiau V. R. nuteistas ne tik už tai, bet ir už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą turint tikslą jas parduoti. Visų šių objektyviųjų neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis požymių buvimo fakto pats V. R. savo apeliaciniame skunde neginčija. Pastarųjų nuteistojo nusikalstamų veiksmų teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo, jas V. R. padarė savarankiškai ir šios veikos sudaro baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad didelį kiekį psichotropinių medžiagų nuteistasis pardavė NVIM dalyviui, ši jo veika (pardavimas) vertintina kaip pasikėsinimas neteisėtai parduoti psichotropines medžiagas, tačiau toks vertinimas neturi reikšmės visų V. R. atliktų veiksmų teisiniam vertinimui ir visos veikos, padarytos veikiant vieninga tyčia, kvalifikavimui.
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, šio straipsnio dispozicijoje yra numatytas ne vienas, o keletas alternatyvių nusikalstamų veiksmų. Veikos kvalifikuojamos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis požymių (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas) ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Kaip jau buvo minėta, V. R. inkriminuotas ne tik neteisėtas didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimas, tačiau ir jų įgijimas, laikymas bei gabenimas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. R. padaryti nusikalstami veiksmai sudaro baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje, tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, turi būti pakeistas.
Dėl V. R. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 14 d. nusikalstama veika) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. vasario 3 d. nusikalstama veika) bei dėl nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisėtumo.
Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl V. R. ir E. K. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 14 d. nusikalstama veika) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. vasario 3 d. nusikalstama veika). Prokuroro teigimu, apygardos teismas, išteisindamas V. R. ir E. K. dėl šių nusikalstamų veikų, nepagrįstai konstatavo, jog juos padaryti šias veikas išprovokavo NVIM dalyviai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. R. ir E. K. patys laisva valia nusprendė elgtis nusikalstamai, o jų sumanymas parduoti didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius buvo orientuotas į ateitį. Prokuroro teigimu, tokią išvadą besąlygiškai patvirtina ir įslaptintų liudytojų „Janio“ ir „Vasilijaus“ parodymai apie „Janio“ ir V. R. susipažinimo aplinkybes bei pirmuosius susitikimus Vilniuje ir Rygoje, vykusius dar iki oficialaus bylos tyrimo pradžios. Teisėjų kolegija su tokiu apeliaciniame skunde išdėstytu liudytojų „Janio“ ir „Vasilijaus“ parodymų vertinimu nesutinka. Iš apeliaciniame skunde aptariamų įslaptintų liudytojų „Janio“ ir „Vasilijaus“ parodymų matyti, kad susitikimų Vilniuje ir Rygoje metu jokių konkrečių susitarimų tarp „Janio“ ir V. R. dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų tiekimo ateityje padaryta nebuvo. Pagal aptariamus „Janio“ parodymus, šių susitikimų metu jis ir V. R. aiškinosi galimybes ateityje iš V. R. įsigyti psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Šių susitikimų metu nebuvo susitarta nei dėl psichotropinių ar narkotinių medžiagų „Janiui“ tiekimo apimties, nei dėl sistemingumo, nei dėl terminų. Todėl nepagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad įslaptintų liudytojų „Janio“ ir „Vasilijaus“ parodymai vienareikšmiai įrodo V. R. ir E. K. aktyvų nusikalstamų veiksmų planavimą ateičiai.
Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus liudytojų „Janio“ ir „Vasilijaus“ parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kokių aplinkybių kontekste „Janis“, vėliau tapęs įslaptintu liudytoju Nr. 1, susipažino ir bendravo su V. R. . Pagal „Janio“ parodymus, jis su V. R. Vilniuje susipažino visiškai atsitiktinai. Vėliau pažintį pratęsė naktiniame klube „Helios“. Šio susitikimo metu V. R. iš karto ėmė girtis savo ryšiais su nusikalstamu pasauliu, siūlyti dideliais kiekiais įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas. V. R. tąkart „Janiui“ davė savo telefono numerį. Susitikimui pasibaigus, „Janis“ apie V. R. pasiūlymus iš karto informavo Lietuvos policijos pareigūnus. Kitas susitikimas su V. R. įvyko „Janio‘ iniciatyva 2005 m. spalio mėnesį, kai į Vilnių „Janis“ buvo atvykęs Lietuvos policijos departamento pareigūnų kvietimu, siekiant padėti identifikuoti V. R. , kuris tuo metu buvo žinomas „Vytios“ vardu. Susitikimo metu V. R. aiškino, kad gali įvairiais kiekiais gauti psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Pokalbio metu „Janis“ su V. R. aptarinėjo galimybę „Janiui“ iš V. R. įgyti 1000-4000 vnt. tablečių su psichotropinėmis medžiagomis. Tąkart V. R. jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų „Janiui“ nepardavė. Vėliau „Janio“ kvietimu V. R. ir E. K. buvo nuvykę į Rygą. Rygoje vykusio pokalbio metu V. R. patvirtino, kad Vilniuje turi Ekstazy tablečių, teiravosi, kiek jų norėtų pirkti „Janis“. Šiam pasakius, kad galėtų nupirkti 50 000 vnt., V. R. kaip pavyzdį pasiūlė paimti tik 1000 vnt.
Taigi, iš įslaptinto liudytojo „Janio“ parodymų matyti, kad jis, susipažinęs su V. R. ir, liudytojo teigimu, iš jo „Helios“ klube gavęs pasiūlymą pirkti įvairių psichotropinių ir narkotinių medžiagų, apie tokį V. R. pasiūlymą informavęs Lietuvos policijos pareigūnus, su V. R. santykių nenutraukė, tačiau ir toliau susitikimų metu aptarinėjo galimybę įgyti psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Tokie susitikimai vyko 2005 m. spalio mėnesį, Vilniuje bei Rygoje. Iš įslaptinto liudytojo „Janio“ parodymų matyti, kad jis 2005 m. spalio mėnesį į Vilnių atvyko ir su V. R. bendravo Lietuvos policijos departamento pareigūnų iniciatyva. Tai reiškia, kad V. R. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, o jį atliekančio policijos pareigūno „Janio“ interesas surinkti kuo išsamesnę informaciją apie galimai nusikalstamą V. R. veiklą, susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, neabejotinai nulėmė ir V. R. bei „Janio“ pokalbių apie galimybes įsigyti psichotropinių ir narkotinių medžiagų turinį. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir 2006 m. kovo 9 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas (t.4 b.l.6-14). Iš šio protokolo turinio matyti, kad operatyvinio tyrimo veiksmai V. R. atžvilgiu buvo sankcionuoti ir pradėti 2005 m. spalio 5 d. Taigi, šiam byloje nustatytam objektyviam faktui akivaizdžiai prieštarauja įslaptinto liudytojo „Janio“ aiškinimas, kad 2005 m. spalio mėnesį į Vilnių kviečiamas Lietuvos policijos pareigūnų jis atvyko tik tam, kad padėtų identifikuoti asmens, žinomo „Vytios“ vardu, asmenybę, nes koks tikslas papildomai aiškintis anketinius duomenis apie asmenį, kurio atžvilgiu jau sankcionuotas ir atliekamas operatyvinis tyrimas. Todėl teisėjų kolegija abejoja ir tokiais įslaptinto liudytojo „Janio“ parodymais, kad susitikimų, vykusių Vilniuje ir Rygoje, metu V. R. pirmas ėmė aktyviai jam siūlyti narkotines ir psichotropines medžiagas. Pats V. R. tokius įslaptinto liudytojo parodymus dėl aktyvaus dalyvavimo siūlant „Janiui“ narkotines ir psichotropines medžiagas neigia. V. R. teigimu, pats „Janis“, tik užmezgus su juo pažintį „Helios“ klube, prisistatė narkotikų prekeiviu, aktyviai domėjosi įvairių psichotropinių medžiagų kainomis Vilniuje, leido suprasti, kad dėl palankaus šių medžiagų kainų Vilniuje ir Rygoje skirtumo, norėtų jų įsigyti.
Prokuroro apeliaciniame skunde minimi „Janio“ ir V. R. pirmųjų susitikimų metu vykę pokalbiai, juos įrašant, ar kaip nors kitaip, nebuvo užfiksuoti, todėl patikrinti tiek įslaptinto liudytojo „Janio“, tiek ir paties V. R. parodymus šioje dalyje nėra galimybės. Dėl specifinio procesinio statuso tiek įslaptinto liudytojo, tiek nuteistojo parodymai vertinami itin atsargiai ir priimtini tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip minėta, kitų įrodymų, patvirtinančių įslaptinto liudytojo „Janio“ parodymus dėl aktyvaus V. R. vaidmens atliekant operatyvinį tyrimą, siūlant jam ateityje dideliais ir labai dideliais kiekiais realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas, byloje nėra. Tuo tarpu įslaptintas liudytojas „Janis“, būdamas policijos pareigūnu ir atlikdamas operatyvinį tyrimą, turėjo pakankamą pagrindą įvairiais būdais, tarp jų ir užduodamas V. R. klausimus dėl galimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų realizavimo, rinkti informaciją apie galimai nusikalstamą V. R. veiklą. Kad „Janis“, bendraudamas su V. R. , pokalbiuose dėl galimų psichotropinių ir narkotinių medžiagų pardavimo nebuvo vien tik pasyvus dalyvis, patvirtina slapta įrašyti „Janio“ ir V. R. pokalbiai, vykę nuo 2005 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. vasario 3 d.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nepagrįstais pripažįstami prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad įslaptinto liudytojo „Janio“ parodymais vienareikšmiškai nustatyta, jog dar iki 2005 m. gruodžio 29 d. V. R. ir E. K. sumanymas veikti nusikalstamai parduodant narkotines ir psichotropines medžiagas, buvo susiformavęs iš anksto, o suplanuotas ir orientuotas į ateitį.
Nepagrįstai prokuroro skunde teigiama, kad slapta užfiksuoti susitikimai ir pokalbiai akivaizdžiai įrodo, jog V. R. ir E. K. , parduodami narkotines ir psichotropines medžiagas 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“, pastarųjų nebuvo provokuojami. Prokuroras nurodo, kad provokavimo nebuvimą patvirtina E. K. įslaptintam liudytojui pasakyti žodžiai „Mes, pavyzdžiui, jeigu „musorai“, tai anksčiau mašinomis užsiiminėjome, susipažinome Marijampolėje mašinų turguje, vienas su kitu susiskambinėjame, palaikome kontaktus ir paskui kitą kartą kai darysime šitą „chuinią“, jau reikia nuspręsti, kad būtų vienoje vietoje, kad mums ten nevažiuoti“ (t.5 b.l.67-80). Tačiau šie E. K. pasakyti žodžiai negali būti vertinami atsietai nuo paties įslaptinto liudytojo pokalbio metu išsakytų teiginių bei viso pokalbio konteksto. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroro nurodomas pokalbis tarp E. K. ir įslaptinto liudytojo „Janio“, veikiančio pagal NVIM, vyko 2005 m. gruodžio 29 d., tarp 14.00 ir 15.27 valandos. Jo metu modelio dalyvis „Janis“ ir E. K. aptaria tą pačią dieną įvyksiančio psichotropinių medžiagų perdavimo aplinkybes. Pirmasis pokalbį pradeda „Janis“ – „Sveikas, kaip darom?“, E. K. atsako, kad psichotropinių medžiagų perdavimas įvyks šeštą – septintą valandą. Tai sužinojęs, „Janis“ ragina viską atlikti greičiau: „Viską reikia greičiau padaryti...“. Iš vėliau sekusio pokalbio matyti, kad įslaptintas liudytojas „Janis“ yra nepatenkintas sužinojęs, jog psichotropinių medžiagų perdavime nedalyvaus V. R. : „Janis“: „Pats Vytiokas bus ar nebus?“; Tomas (E. K. ): „Nebus“; „Janis“: „O šiandien aš dar Vytioką pamatysiu?“; Tomas (E. K. ): „Į visus šiuos reikalus jo visai nepainiok, kadangi jis nenori, supranti?“; „Janis“: „Nu tai taip, bet supranti, visus reikalus aš tvarkiau su juo, bet jis tave atsiuntė, taip? Visa tai gerai, bet ... iš esmės viskas aišku, bet reikalas tas, kad gaunasi, kad jis su visais šiais reikalais nesusijęs, o man tai irgi žinai“; „Tai aš sakau, o man geriau, kad būtų Vytiokas. Matai, kokia situacija gali būti pas jus ir pas mus“; „Taip, reikia palaukti, o Vytiokas šiandien neprivažiuos?“ (t.5 b.l.67,68,73). Šiame pokalbyje E. K. ir įslaptintas liudytojas „Janis“ iš tikrųjų kalbasi apie galimybes ateityje įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau šio pokalbio įrašo analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog ne E. K. , o pats įslaptintas liudytojas „Janis“ aktyviai ragina E. K. aptarti būsimo psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Apie bendradarbiavimą ateityje įsigyjant psichotropinių ir narkotinių medžiagų „Janis“ pirmas pradeda pokalbį: „Ir žinai, norėčiau, kad viskas praeitų sklandžiai, kad ateityje žinai. Gal dabar apsisprendžiam dėl ateities, kaip ten?“. E. K. sutinka ir nurodo: „ Tai gal man rašyk, ten bus 50, ar kiek ten, bet ne mažiau tūkstančio.“ „Janis“ sutinka: „Taip, taip, aš suprantu“. Šioje pokalbio dalyje įslaptintas liudytojas „Janis“ ir E. K. susitaria, kad „Janis“ pateiks užsakymą E. K. , nurodydamas tablečių kiekį, o E. K. jį parūpins (t.6 b.l.73). Vėliau E. K. klausia: „Klausyk, o kada ten gali kitą kartą?“. Į tokį klausimą modelio dalyvis atsako, kad viskas priklausys nuo užsakovų nuomonės, kitą savaitę apie tai žinos daugiau ir, galbūt, nupirks daugiau psichotropinių ar narkotinių medžiagų (t.6 b.l.75). Toliau besitęsiančio pokalbio metu įslaptintas liudytojas teiraujasi E. K. , kas nustatys psichotropinių medžiagų kainas būsimo pirkimo metu: „Taip, taip pinigai ten irgi rimti. O jeigu imsiu daugiau, tai dėl kainos su Vytioku šnekėti. Kaip su juo šnekėti dėl kainos?“. E. K. atsako: „Va, kai susitiksite, tai ir šnekėsite“. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroro skunde minimus žodžius – „Mes pavyzdžiui, jeigu „musorai“, tai anksčiau mašinomis užsiiminėjome, susipažinome Marijampolės mašinų turguje ...“ – E. K. pasakė pokalbiui einant į pabaigą, kai galimybes ateityje prekiauti psichotropinėmis medžiagomis pokalbio dalyviai iš esmės jau buvo aptarę. Akivaizdu, kad E. K. čia kalbėdamas apie tariamą jo ir „Janio“ susipažinimą Marijampolės automobilių turguje bei tarpusavio kontaktus, tai daro konspiracijos tikslais.
Pagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad operatyvinių darbuotojų „Janio“, „Sergejaus“ ir E. K. susitikimo, įvykusio 2005 m. gruodžio 29 d., tarp 18.23 ir 19.11 val., metu E. K. kalbėjosi su „Janiu“ apie kokaino, amfetamino gavimą, šių medžiagų kiekius. Pokalbio metu E. K. nurodė: „Kuo daugiau, tuo geriau“ (t.5 b.l.87-92). Be to, E. K. patvirtino, kad dėl kainos „Janis“ tartųsi su V. R. . Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis pokalbis tarp „Janio“ ir E. K. įvyko praėjus tik dviem valandom po prieš tai vykusio jų susitikimo (2005 m. gruodžio 29 d., 14.00-15.27 val.), kurio metu „Janio“ pasiūlymu jau buvo tariamasi dėl būsimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo. Ir šio pokalbio dėl galimybės įsigyti psichotropinių ir narkotinių medžiagų iniciatorius buvo „Janis“. Susitikimo pabaigoje „Janis“, pakeisdamas pokalbio temą, paklausia: „Ir dėl sekančios savaitės. Tai turbūt aš jau drąsiai galiu jam skambinti ir pasakyti, kad aš jei atvažiuosiu, tai ką jam pasakyti, atvažiuosiu pailsėti, tai va toks reikalas“. E. K. : „A, taip, vakare skaičius rašyk“. Vėliau „Janis“ klausia E. K. , ar ateityje dėl psichotropinių medžiagos kainos jis turėtų tartis su V. R. , o E. K. tai patvirtina. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad NVIM dalyvis „Janis“, pratęsdamas kiek anksčiau vykusį pokalbį tarp jo ir E. K. , stengiasi dar kartą E. K. patikinti, kad ir ateityje jis ketina įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų: „Dėl kainos, taip. Ir sakai ten, jei yra tema, tai kalbėti galima dėl „kokso“, „vitamino“. Viskas! Be problemų! Ir dėl kainos su Vytioku kalbėti.“ E. K. sutinka su „Janio“ ketinimais ir tik tada pasako prokuroro apeliaciniame skunde minimus žodžius: „Kuo daugiau, tuo geriau.“ Iš šio pokalbio turinio matyti, kad ne E. K. „Janiui“ siūlo ateityje įsigyti psichotropinių ir narkotinių medžiagų, o pats įslaptintas liudytojas „Janis“ šiuo atveju aktyviai domisi jų įsigijimo galimybėmis, sudarydamas E. K. neabejotiną įspūdį, kad jis ateityje tikrai pirks įvairių psichotropinių ir narkotinių medžiagų.
Kitas slapta užfiksuotas pokalbis tarp įslaptinto liudytojo „Janio“, V. R. ir E. K. , kurio ištraukomis grindžiamas prokuroro apeliacinis skundas, vyko 2006 metais, naktį iš sausio 6 dienos į sausio 7 dieną. Iš protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus turinio matyti, kad pokalbio pradžioje jame dalyvauja tik įslaptintas liudytojas „Janis“ ir V. R. . Pokalbis vyksta V. R. bute. Abu tariasi susitikti su E. K. , V. R. pažįstamu „Sieryj“ ir linksmai praleisti laiką. Pokalbį apie psichotropines medžiagas išprovokuoja „Janis“: „Klausyk, Vytiok...“; „Dėl tų mūsų reikalų, ar turi ką nors geresnio?...“; „Reikia apie šitą pakalbėti truputį, kad sužinoti.“ Į tokius įslaptinto liudytojo klausimus V. R. atsako, kad „Janiui“ rūpimus klausimus išspręs ir pakeičia pokalbio temą. Vėliau pokalbis vėl pradedamas apie psichotropinių medžiagų kokybę, tabletėse įspaustus logotipus. Įslaptintas liudytojas „Janis“ vėl nukreipia pokalbio temą pradėdamas kalbą apie tai, kokios psichotropinės medžiagos jį domina ir kokiais kiekiais. „Janis“: „Svarbiausia, kad kokybė būtų gera. O kokias jūs dar turite?“. V. R. atsako, kad turi daug. Tada įslaptintas liudytojas aiškina, kad jį domina psichotropinių medžiagų kaina ir kokybė, prašo V. R. pavyzdžių, patikina V. R. , kad jei V. R. perduoti pavyzdžiai patiks užsakovams Latvijoje, tai tada jų pirks didelį kiekį. V. R. pasakius, kad tai per ilga procedūra, „Janis“ sako: „Kaip ilgai, nors kiekvieną dieną darom“; „Tai reikia, žinai, negaliu taip – tu man davei, man tai tinka, atvažiuoju, noriu imti didelį kiekį, taip, o tu man sakai kitokios jau. Mane domina ne tik tai, domina ir kita „chuinia“, bet priklauso nuo kainos. Koksas, amfetaminas irgi domina. Žinai, kad nebūtų praskiestas, kad kokybė būtų normali, supranti, pelno norisi normalaus, patys darysime iš karto matosi – žmonės rimti tam gale“. V. R. pasakius, kad viskas bus „normaliai“, „Janis“ toliau spaudžia V. R. apsispręsti dėl psichotropinių medžiagų pardavimo ateityje: „Aš tikiuosi, reikia, reikia, kaip tu sakai, kad ši prekyba tęstųsi, todėl tai reikia daryti greitai. Geriausiai tai būtų padaryti, žinai, kaip praeitą kartą – atvažiuoji ir staigiai susitariam, reikia peršnekėti, tai kaip, viską parašai, ir kaip, atvažiuoji, viską darai, iš karto išvažiuoji ... iš miesto.“ Vėliau vykstant pokalbiui tarp įslaptinto liudytojo „Janio“ ir V. R. , pastarasis iš tikrųjų pasako frazę – „Tu ten pažiūrėk tą, tą, tą ir pats išsirinksi“, turėdamas omenyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą išbandymui. Tačiau šio V. R. pasakymo, vertinant jį viso pokalbio kontekste, negalima suprasti kaip laisva valia išsakyto pasiūlymo pirkti narkotines ir psichotropines medžiagas. Iš bylos duomenų matyti, kad tokiu būdu V. R. atsakė į paties įslaptinto liudytojo „Janio“ pateiktą reikalavimą ateityje parduoti jam daug ir kokybiškų narkotinių ir psichotropinių medžiagų: „Nėra skirtumo, svarbiausiai, nerūpi kas ten nupaišyta <...> svarbiausia, kad gerai imtų. Aš sakau, ko iš manęs reikalauja tam gale. Man nusispjaut, kokios spalvos ta „chuinia“, viskas, duok kokybę, kokybę. Ir kaina įdomi. Ten žmonės bus patenkinti, pažadu, duodu žodį, ten eis dideliais kiekiais, jei žmonės bus patenkinti šita „chuinia“. Duodu žodį, ir tikėk, tu būsi labai patenkintas. Kokią apyvartą padarysim normalią. Tu pats iš pradžių sakei, kad maži kiekiai nedomina.“ Besitęsiančio pokalbio metu V. R. „Janiui“ pasakė ir kitus prokuroro apeliaciniame skunde nurodomus teiginius: „Susitarsime, supranti, kuo geresnė, tuo brangiau“; „Ne didesnė kaip šita, tikrai“; „Aš tau sakau, penki pavyzdžiai, tokia, tokia, tokia, pasakysi“. Tačiau, šiuo atveju, kaip matyti iš slapta padaryto įrašo, V. R. tik atsako į konkrečius įslaptinto liudytojo „Janio“ klausimus, leidžia suprasti, kad V. R. sutinka jam parduoti psichotropines medžiagas, pažada perduoti jų pavyzdžius, tačiau tai daro ne savo, o įslaptinto liudytojo „Janio“ iniciatyva.
Prokuroras apeliaciniame skunde minimo pokalbio metu, kuris vyko tarp įslaptinto liudytojo „Janio“ ir V. R. E. K. bute, V. R. išsakyti teiginiai taip pat neduoda pagrindo teigti, jog V. R. nebuvo provokuojamas nusikalsti. Šis pokalbis – tai tęsinys prieš tai vykusio ir pirmiau aptarto pokalbio tarp įslaptinto liudytojo „Janio“ ir V. R. , tik vyksta jis jau atvykus į E. K. namus. Iš prokuroro nurodytų pokalbio elementų galima daryti tik prielaidą, kad jo metu įslaptintas liudytojas „Janis“, toliau klausinėdamas V. R. , domisi galimybėmis gauti psichotropinių medžiagų pavyzdžių, o V. R. į „Janio“ klausimus duoda atsakymus. Pažymėtina, kad ši pokalbio dalis panaudojant technines priemones užfiksuota itin nekokybiškai. Iš pokalbio išklotinės matyti, kad jame dėl neaiškaus įrašo trūksta pokalbio dalyvių pasakytų teiginių pradžios, pabaigos ar ištisų pokalbio fragmentų. Todėl iš byloje užfiksuotų pokalbio nuotrupų galima daryti tik prielaidą, kad jo dalyviai kalba apie narkotines ir psichotropines medžiagas, apie galimą jų įsigijimą. Tačiau jame užfiksuotų duomenų, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, nepakanka padaryti išvadų apie tai, jog V. R. ir E. K. nebuvo provokuojami (t.6 b.l.9-20).
Kitas pokalbis, kurio išklotinėmis grindžiamas prokuroro apeliacinis skundas, vyko naktį iš 2006 m. sausio 13 d. į sausio 14 d (t. 6 b.l.22-34). Pokalbyje dalyvauja įslaptintas liudytojas Nr. 1 („Janis“) ir E. K. , vėliau prie jų prisijungia V. R. . Iš byloje esančio protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus matyti, kad įslaptintas liudytojas prieš susitikimą su E. K. telefonu instruktuojamas dėl tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Instruktavimo metu įslaptintas liudytojas pasako, kad ką tik kalbėjo su Tomu (E. K. ) ir dabar ruošiasi sekančiam susitikimui. Susitikimo metu pokalbį apie psichotropines medžiagas pradeda E. K. : „Trumpiau tariant, aš tau duosiu pavyzdžius visų „chuinių“. „Janis“ atsako: „Aš galvojau taip padaryti, tipo kaip susitarėm, tipo jūs žinote, kurie geresni, iškart vėl juos paimti tūkstantį“. Iš šios pokalbio pradžios matyti, kad E. K. ir įslaptintas liudytojas tęsia anksčiau pradėtą pokalbį dėl galimybės „Janiui“ iš E. K. įsigyti psichotropinių medžiagų. Vėliau pokalbis vyksta apie psichotropinių medžiagų kokybę, tablečių spalvą, apie tai, kaip bus supakuoti psichotropinių ir narkotinių medžiagų pavyzdžiai. E. K. : „Bus „kola“ ir tokia, ir tokia, po to „amfa“, po to „heroinas“ ir bus „kola“ ir tokia, ir tokia“. „Janis“ į tai atsakė: „Davai, ir dar gausi tūkstantį šitų“. E. K. pasitikrina: „Ir tūkstantį šitų?“. „Janis“: „Taip“. Toliau E. K. pasiūlo raudonos spalvos tabletes. Įslaptintas liudytojas nesutinka ir nukreipia kalbą apie V. R. , išreikšdamas norą pasikalbėti ir su juo. „Janis“ sako: „Ne, tų pačių nereikia, davai kitas, tegu jie apsisprendžia. Taip. Klausyk, dar dėl kito norėjau pakalbėti su Vycka. Man dėl šito, dėl ... dešimčiai minučių“ (t.6 b.l.24); „Gal jis ten privažiuos dešimčiai minučių, paprasčiausiai dėl kito“. Vėliau atvyksta bei prie E. K. ir įslaptinto liudytojo „Janio“ prisijungia V. R. . Po nereikšmingos pokalbio dalies apie sporto salę, gimtadienį, vaikus, „Janis“ pradeda pokalbį apie psichotropines medžiagas: „Ne, dar noriu ..., kaip kaip susitarti? Kaip jau susitariau, imu pavyzdžius ir imu tūkstantį dar vienų geresnių.“ V. R. atsako, kad jokių kitokių (psichotropinių medžiagų) jis neturi, o „Janis“ dėl to pasipiktina. V. R. : „Kokių tu nori geresnių?“. „Janis“: „Na, nežinau, rasit kažkokių.“; „Jokių kitokių nėra?“. V. R. : „Kol kas nėra.“ V. R. atsakius, kad „Janio“ pageidaujamų psichotropinių medžiagų neturi, „Janis“ pasako, kad tada jis griečiausiai pirks didelį kiekį kitokių psichotropinių medžiagų. „Janis“: „Aš šiandien vakare ... Na, ką jeigu ką, tai aš paimsiu tik pavyzdžius, o jeigu ką, tai paimsiu du tūkstančius raudonų. Aš jums duosiu žinoti vakare iš karto.“ V. R. atsako, kad jeigu raudonos netiks, tai tada reikės kažką galvoti, bet raudonos tikrai geros (t.6 b.l.28). Akivaizdu, kad V. R. čia pakomentuotą ir prokuroro apeliaciniame skunde minimą frazę pasakė ne primygtinai siūlydamas „Janiui“ įsigyti kuo skubiau ir kuo didesnius psichotropinių medžiagų kiekius, o atsako į įslaptinto liudytojo „Janio“ išsakytą ketinimą iš V. R. nupirkti du tūkstančius raudonos spalvos tablečių su psichotropinėmis medžiagomis. Ši pokalbio dalis yra logiškas tęsinys anksčiau vykusio pokalbio, kuriame įslaptintas liudytojas „Janis“ aktyviai domisi galimybėmis iš E. K. ir V. R. įsigyti psichotropinių, narkotinių medžiagų bei ginklų. Kiti prokuroro apeliaciniame skunde aptariami šio pokalbio metu pasakyti E. K. ir V. R. teiginiai („Tai va, aš tau duosiu keturis pavyzdžius, jie bus kitą savaitę“; „O jeigu nėra pasitikėjimo, tai pažiūrėsi pats 20 paimsi, po to 50 paimsi“; „aš sakau, jei imti penkiasdešimt, ten bus normaliai“ ir t.t.) taip pat negali būti vertinami atsietai nuo viso pokalbio konteksto, o ypač paties įslaptinto liudytojo „Janio“ aktyvaus domėjimosi galimybėmis iš V. R. ir E. K. įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuris vietomis perauga į atvirą raginimą ateityje parduoti jam kuo daugiau tablečių su kuo didesne narkotinių ar psichotropinių medžiagų koncentracija. Šio pokalbio metu įslaptintas liudytojas „Janis“, nukrypdamas nuo pokalbio apie ginklus, sako: „Vat irgi, ateičiai, kiek tas nebūtų apmaudu, jei kaip vat taip aš sakyčiau vyrams, kad galima atvažiuoti vat paimti, kad kiekis, kad nebūtų tas apmaudu?“ V. R. atsako, kad nenori smulkintis. Tada įslaptintas liudytojas „Janis“ klausia koks kiekis pagal V. R. būtų „normalus“. V. R. atsako, kad pradžiai pakaktų ir dvidešimties tūkstančių tablečių (t.6 b.l.30). Vėliau besitęsiančio pokalbio metu įslpatintas liudytojas „Janis“ domisi, ar stiprus jo ketinamų įsigyti psichotropinių medžiagų poveikis ir liko patenkintas gavęs teigiamą atsakymą. „Janis“: „Nuodai bus? Ar labai stiprus?“; „Tai gerai, kad, ..., gerai, viskas aišku.“ (t.6 b.l.31).
Pagrįstai prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog 2006 m. sausio 14 d. V. R. ir E. K. NVIM dalyviams „Janiui“ ir „Sergejui“ kartu su parduotomis psichotropinėmis medžiagomis perdavė ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų pavyzdžius. Tačiau byloje esančios pokalbio tarp NVIM dalyvio „Janio“ bei E. K. ir V. R. išklotinės analizė leidžia padaryti išvadą, kad psichotropinių ir narkotinių medžiagų pavyzdžiai NVIM dalyviams buvo perduoti ne V. R. ir E. K. iniciatyva, o aktyviai to prašant įslaptintam liudytojui „Janiui“. Būtent jis pokalbiuose su V. R. ir E. K. nuolatos pabrėždavo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyzdžiai reikalingi Rygoje gyvenantiems jų užsakovams. Iš įslaptinto liudytojo „Janio“ įrašytų pokalbių matyti, jog „Janis“ nuolat E. K. ir V. R. pabrėždavo, jog jeigu užsakovams perduotų pavyzdžių kokybė patiks, tai bus perkami labai dideli kiekiai psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Taigi, tai, kad E. K. , prašomas įslaptinto liudytojo „Janio“, perdavė jam ir kitam NVIM dalyviui „Sergejui“ psichotropinių ir narkotinių medžiagų pavyzdžius, dar nereiškia, kad V. R. ir E. K. nebuvo provokuojami parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas.
Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad iš 2006 m. vasario 1 d., 2006 m. vasario 2 d. ir 2006 m. vasario 3 d. slapta užfiksuotų susitikimų su „Janiu“ metu bei telefoninių pokalbių matyti, kad V. R. ir E. K. įslaptintam liudytojui Nr. 1 pasiūlė pirkti iš jų labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Kaip matyti iš 2006 m. vasario 13 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą, jame užfiksuotas susitikimas, įvykęs 2006 m. vasario 1 d. tarp E. K. , V. R. ir „Janio“. Iš tiesų, šio susitikimo metu V. R. aktyviai siūlo NVIM dalyviui „Janiui“ apsispręsti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio, sudaro įspūdį, kad gali parūpinti „Janiui“ įvairius, labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šį pokalbį taip pat reikėtų vertinti neatsietai nuo vėliau vykusių pokalbių ir faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, šis susitikimas su įslaptintu liudytoju „Janiu“, E. K. ir V. R. įvyko kelios dienos iki 2006 m. vasario 3 d., kuomet „Janiui“ buvo perduotas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų. Tačiau akivaizdu, jog perduotas kiekis buvo gerokai mažesnis, nei šio pokalbio metu siūlė V. R. ir norėjo gauti „Janis“. Šios aplinkybės patvirtina V. R. parodymus apie tai, kad jo elgesį susitikimų su „Janiu“ metu iš dalies sąlygojo tai, kad jis norėjo sudaryti rimto, su nusikalstamu pasauliu susijusio žmogaus įspūdį prieš įslaptintą liudytoją „Janį“. Be kita ko, kaip matyti iš byloje esančių trumpųjų SMS žinučių, parašytų 2006 m. sausio 25 – 26 dienomis, tai yra prieš 2006 m. vasario 3 d. įvykusį psichotropinių medžiagų perdavimą, įslaptintas liudytojas „Janis“ rašo SMS žinutę E. K. nurodydamas, kad „Labai greitai man bus reikalingi tie patys karbiuratoriai kaip ir praeitą kartą – nuo automobilio Mitsubishi! Kiek reikia imti, kad padarytum nuolaidą?“. Nesulaukęs atsakymo, „Janis“ kitą dieną vėl rašo SMS žinutę su tekstu: „Ar gavai? Man šiandien reikės susitikinėti su žmonėmis, aš turiu žinoti!” (t.4 b.l.81). Taigi, akivaizdu, jog prieš 2006 m. vasario 1-3 dienomis įvykusius susitikimus su V. R. ir E. K. , NVIM dalyvis “Janis” pats kreipėsi į E. K. ir V. R. leisdamas aiškiai suprasti, kad planuoja iš jų pirkti narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl prokuroro skunde cituojami V. R. žodžiai turėtų būti vertinami visų prieš tai vykusių pokalbių bei psichotropinių medžiagų pardavimo aplinkybių kontekste.
Iš 2006 m. vasario 13 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus matyti, kad 2006 m. vasario 2 d., 11.40-12.41 val., vykusio susitikimo tarp E. K. ir „Janio“ metu pirmasis pokalbį apie planuojamą įsigyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų pradeda „Janis“. Jis nurodo, kad, pasitaręs su savo tariamais bendrininkais, nutarė iš V. R. ir E. K. įsigyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų: „Jie pagalvojo ir sako, na (necenzūrinis žodis) imame normaliai, imame normaliai, kad reikalai judėtų, kad nebūtų jokių nesusipratimų. Tai kiek žmonėms sakyti, 30?“ (t.6 b.l.67). „Janis“ teiraujasi E. K. apie tai, kokį kiekį psichotropinių medžiagų nuteistieji gali gauti, kokia bus kaina. „Janis“ prašo parduoti 50 000 vnt. Ekstazy tablečių: „Na gerai, tu man sakyk, aš jiems tiek pat ir pasakysiu, jeigu tu pasakytum 50, tai aš jiems irgi pasakyčiau 50“ (t.6 b.l.67). E. K. su tokiu kiekiu nesutinka ir siūlo iš jų nusipirkti 20 000 vnt. Ekstazy tablečių: „Ne, tu žiūrėk, kaip tau išeina, gal pirmą kartą 20, paskui daugiau“ (t.6 b.l.67). Tolimesnio pokalbio metu E. K. nurodo psichotropinių medžiagų kainą, su kuria „Janis“ nesutinka ir prašo parduoti pigiau bei tariasi dėl psichotropinių medžiagų perdavimo aplinkybių. Prie E. K. ir „Janio“ prisijungus V. R. , pirmasis pokalbį dėl psichotropinių medžiagų kiekio bei kainos pradeda „Janis“ ir nurodo V. R. , kad pirks labai didelį kiekį (30 000 vnt.) Ekstazy tablečių. V. R. , kalbėdamas apie kainą, nurodo „Janiui“, kad 30 000 vnt. Ekstazy tablečių nėra labai daug, todėl negali parduoti už „Janio‘ siūlomą kainą, bei pasiūlo įsigyti 50 000 vnt. Ekstazy tablečių: „Bet aš tau pasakysiu sąžiningai, jis man parašė, kad pirmiausia per mažas kiekis. Realiai galima padaryti po keturis. Bet pigiau, nei po keturis, nepadarys. <...> jeigu tu paimsi 50 ir dar viskas priklauso nuo to, ką tu paimsi“ (t.6 b.l.74). Vėliau gi, V. R. pasiūlo „Janiui“ pirkti iš viso 25 000 vnt. tablečių: „O gal iš viso, 5 tokių, 5 tokių, 5 tokių“ (t.6 b.l.75), tačiau „Janis“ su tokiu pasiūlytu kiekiu griežtai nesutinka: „Ne, ne“ (t. 6 b.l.75).
Išanalizavus ir įvertinus šį pokalbį, darytina išvada, jog „Janis“ aktyviai dalyvauja tariantis dėl parduotino narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, kainos, rūšies bei kokybės. Įvertinus ne tik prokuroro apeliaciniame skunde minimas šio pokalbio ištraukas, tačiau visą pokalbį, galima daryti, jog būtent NVIM dalyvis „Janis“ aktyviai ragina E. K. ir V. R. parduoti kuo didesnį kiekį ir kaip įmanoma geresnės kokybės, vadinasi ir didesnės koncentracijos, psichotropinių ar narkotinių medžiagą. Tokia išvada darytina iš to, kad jis nesutinka su V. R. pasiūlymu įsigyti 25 000 vnt. Ekstazy tablečių bei su E. K. pasiūlymu įsigyti 20 000 vnt. Ekstazy tablečių. Tokias išvadas patvirtina ir 2006 m. vasario 13 d. protokolas, kuriame užfiksuotas 2006 m. vasario 3 d., nusikalstamos veikos padarymo dieną, vykęs susitikimas tarp „Janio“, „Sergejaus“ ir E. K. . Iš šio protokolo taip pat matyti, jog „Janis“ E. K. ragina kuo greičiau perduoti sutartą psichotropinių medžiagų kiekį: „Kiek laukti? Nes aš jam dar turiu paskambinti ir pasakyti, kada privažiuoti. <...> Tai labai blogai. Kiekis didelis, o žmogui reikės dar per sieną greitai pravažiuoti.“ (t.6 b.l.81). Tai, jog „Janis“ bet kokiu būdu siekia iš V. R. ir E. K. įgyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų, matyti iš to, kad E. K. pasakius, kad jų įgytos psichotropinės ir narkotinės medžiagos yra blogos kokybės ir jie, nenorėdami pavesti „Janio“, jam jų neparduos, pastarasis aktyviai skatina E. K. parduoti psichotropines ar narkotines medžiagas, sutikdamas ir su mažesniu jų kiekiu: „Na, kaip taip galima, kad tik dabar sužinojote, kad nėra? <...> tai ar visai nieko nėra? <...> tai gal trisdešimt nėra, o dvidešimt būtų? <...> Vytiokas sako, kad pas mus yra visko ko tau reikia ir bet kuriuo metu, tu tik iš anksto įspėk. O dabar aš atvažiuoju ir nieko nėra, na, kas taip daro?“ (t.6 b.l.84-85). Vėlesnio pokalbio metu E. K. pasiūlo „Janiui“ įsigyti 2 500 vnt. Ekstazy tablečių, kurios yra geros kokybės. „Janis“ sutinka, tačiau nurodo, kad pinigus už šias psichotropines medžiagas sumokės vėliau, kai V. R. ir E. K. gaus didesnį kiekį psichotropinių medžiagų ir akivaizdžiai provokuoja E. K. ateityje parduoti didesnį kiekį psichotropinių medžiagų: „Man pasakė, kad tegul duoda tai ką turi ir mes už tai atsiskaitysime kitą savaitę, kai atvažiuosime imti trisdešimt tūkstančių. <...> tai būtų garantas iš jūsų pusės, kad jūs tikrai gausite tuos trisdešimt tūkstančių“ (t.6 b.l.87). Šie duomenys neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnas neapsiribojo iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu prie jos prisijungdamas, bet darė ir tokį poveikį, kuris paskatino nusikalstamos veikos padarymą.
Įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. R. ir E. K. buvo provokuojami padaryti 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad „... modeliu gali būti tik „prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.“ „Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą.“ Toks Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimas nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms draudžiama taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ar kitus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Iš Europos Žmogaus teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas įstatymų nustatyta tvarka pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) nėra draudžiamas, tačiau specialių tyrimo metodų naudojimas, ypač slaptų metodų, negali pats savaime pažeisti teisės į teisingą teismą.
Kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos požiūriu sprendžiant klausimą dėl leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos, reikšmingos išvados padarytos Europos Žmogaus Teisių Teismo išnagrinėtose bylose Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Ramanauskas prieš Lietuvą, Malininas prieš Lietuvą. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiose bylose suformulavo provokavimo sąvoką, pagal kurią policijos provokacija yra tada, kai modelyje dalyvaujantys pareigūnai – ar tai būtų teisėsaugos pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų (išrpovokuotų) padaryti musikalstamą veiką, kuri kitaip nebūtų padaryta, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją, be to, konstatuota, kad išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis; nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais.
Iš pirmiau aptartų bylos duomenų matyti, jog įslaptinti liudytojai, veikę pagal NVIM, neapsiribojo vien tik pasyviu stebėjimu. Priešingai, kaip matyti iš pokalbių, vykusių tarp įslaptinto liudytojo “Janio” ir V. R. bei E. K. , “Janis” nuolat ragino jam parduoti didelius ir labai didelius kiekius psichotropinių ir narkotinių medžiagų, aiškindamas, kad turi rimtus užsakovus, kuriems reikalingi dideli ir labai dideli kiekiai geros kokybės narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ypač aktyvų NVIM dalyvio “Janio” vaidmenį patvirtina ir tos aplinkybės, kad itin aktyvios buvo jo pastangos užmegzti kontaktus ir palaikyti ryšį su V. R. ir E. K. . Daugelio užfiksuotų telefoninių pokalbių atvejais pirmasis skambindavo ar rašydavo SMS žinutes V. R. ar E. K. būtent “Janis”. Antai, vien per laikotarpį nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 26 d. tarp įslaptinto liudytojo “Janio” ir V. R. vyko devyni telefoniniai pokalbiai, iš kurių septynių iniciatorius buvo “Janis” (t.4 b.l.6, 8, 9,10, 12). Toks pats įslaptinto liudytojo “Janio” aktyvus dalyvavimas matomas ir išanalizavus SMS žinutes, parašytas tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu buvo siųstos devynios SMS žinutės, iš kurių penkias siunčia “Janis” V. R. (t.4 b.l.11-13). Po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo taip pat matyti, kad didesnę iniciatyvą palaikyti kontaktus rodo būtent “Janis”, kuris dažniausiai pirmas susisiekdavo su V. R. ir E. K. mobiliuoju telefonu. Taip pat, kaip matyti iš išanalizuotų pokalbių, vykusių susitikimų metu, pirmasis pokalbius apie narkotines ar psichotropines medžiagas pradėdavo “Janis”, aktyviai domėdamasis apie galimybes pirkti iš V. R. ir E. K. kuo didesnius kiekius bei geros kokybės narkotinių ir psichotropnių medžiagų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininkas jau 2005 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. SD-1913 sankcionavo slaptą V. R. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą jo naudojamu mobilaus ryšio telefonu. Šis slaptas sekimas V. R. atžvilgiu buvo taikomas iki 2006 m. vasario 3 d., kuomet V. R. ir E. K. kaip asmenys, padarę nusikalstamas veikas, buvo sulaikyti, tačiau šio operatyvinio veiksmo metu negauta ir byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad V. R. būtų pasiūlęs, pardavęs ar kitaip realizavęs psichotropines ar narkotines medžiagas ne operatyviniam darbuotojui, veikusiam pagal NVIM, o kitam asmeniui. Tokių duomenų nesurinkta ir po to, kai 2005 m. gruodžio 22 d. buvo sankcionuotas NVI modelis. Kaip jau minėta, modeliu gali būti tik “prisijungiama” prie jau pradėtų ir besitęsiančių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika turi tęstis be operatyvinės veiklos dalyvių pastangų. Akivaizdu, kad V. R. ir E. K. po nusikalstamos veikos, padarytos 2005 m. gruodžio 29 d., pagal bylos duomenis, nebuvo suplanavę jokių naujų nusikalstamų veikų, apie kurias operatyvinės tarnybos iš anksto būtų turėjusios pirminės patikrintos informacijos, ir, kurią NVIM dalyviui būtų reikėję patikrinti “prisijungiant” prie nusikaltimus darančių asmenų. Iš pirmiau aptartų bylos įrodymų matyti, kad pats įslaptintas liudytojas Nr. 1 (“Janis”) akivaizdžiai skatino V. R. ir E. K. nusikalsti parduodant jam narkotines ir psichotropines medžiagas 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. Iš byloje esančių V. R. , E. K. bei įslaptinto liudytojo Nr. 1 pokalbių, vykusių betarpiškai bendraujant bei telefonu, SMS žinučių išklotinių matyti, kad NVIM dalyvis “Janis” V. R. ir E. K. grasindamas už reikalaujamo kiekio ir kokybės narkotinių, psichotropinių medžiagų nepateikimą galimu susidorojimu ar kitokiomis neigiamomis pasekmėmis; reikalaudamas iš jų ir vienasmeniškai pats nustatydamas garantines sąlygas, užtikrinančias, kad tos medžiagos tikrai bus jam pateiktos; nuolat reikalaudamas, kad aptariant nusikalstamų sandorių sąlygas tiesiogiai dalyvautų ir V. R. , ir, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų koncentracija įgyjamose medžiagose būtų kuo didesnė – akivaizdžiai peržengė leistino prisijungimo prie daromos nusikalstamos veikos ribas, tokiu būdu pats provokuodamas V. R. ir E. K. 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. neteisėtai realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos V. R. ir E. K. ikiteisminiame tyrime inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal pareikštus įtarimus, buvo padarytos tiesiogiai kaip pirkėjui dalyvaujant vien tik NVIM dalyviui, įslaptintam liudytojui “Janiui”.
Šios pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog modelį vykdę policijos pareigūnai ne prisijungė prie jau daromų nusikalstamų veikų, o jas provokavo bei kurstė. Šios visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. R. ir E. K. nusikalstamų veikų nebūtų padarę, jeigu įslaptintas liudytojas “Janis” nebūtų aktyviais veiksmais provokavęs juos parduoti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kuo greičiau ir kaip įmanoma didesniais kiekiais. Pirmosios instancijos teismas padaręs teisingas ir pagrįstas išvadas apie tai, kad V. R. ir E. K. buvo provokuojami padaryti 2006 m. sausio 14 d. ir 2006 m. vasario 3 d. nusikalstamas veikas, pagrįstai pažymėjo, jog nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Tokios išvados atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas taisykles.
Remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bausmės V. R. .
Nuosprendį priėmęs teismas, pritaikęs BK 62 straipsnio nuostatas, V. R. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas BK 62 straipsnio nuostatų taikymą V. R. atžvilgiu motyvavo tuo, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika nebuvo baigta. Be to, V. R. turi mažametę dukrą, kurią išlaiko, paties nuteistojo bei jo tėvų sveikatos būklė nėra gera, V. R. darbovietės charakterizuojamas teigiamai.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismas, pritaikydamas BK 62 straipsnio nuostatas V. R. atžvilgiu bei pripažindamas V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais prokuroro teiginius, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai V. R. atžvilgiu taikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Skiriant švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę esant BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, reikalaujama, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kad būtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be minėtų aplinkybių, dar būtina papildomai nustatyti bent vieną iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų ir išvardintų aplinkybių. Tokios aplinkybės yra: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Taigi, BK 62 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui bausmė gali būti sušvelninta tik nustačius, kad yra mažiausiai dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu apygardos teismas pripažindamas, kad V. R. atsakomybę lengvina viena aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nepagrįstai pritaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas V. R. atžvilgiu. Be kita ko, teisėjų kolegija sprendžia, jog prokuroras pagrįstai ginčija ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą V. R. atžvilgiu.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.
Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu V. R. atsisakė duoti parodymus bei kaltu neprisipažino (t. 3 b.l. 106). Antrosios, trečiosios ir ketvirtosios apklausų ikiteisminiame tyrime metu V. R. taip pat neigė disponavęs dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (t. 3 b.l. 107-111; 113-117; 118-121). Tokius pačius savo kaltę neigiančius parodymus V. R. davė ir vėliau vykusių apklausų metų. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. R. kaltu iš dalies prisipažino ir savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus pakeitė. Taigi, akivaizdu, jog tokius parodymus pirmosios instancijos teisme V. R. davė ne savo noru, o dėl jau surinktų bylos duomenų apie jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. V. R. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme iš esmės neturėjo įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui, kadangi jis nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, kurios leistų nustatyti naujas faktines bylos aplinkybes, ar kurios nebuvo žinomos surašant kaltinamąjį aktą. Kita vertus, vien tik prisipažinimo nepakanka norint nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Ne mažiau svarbi ir antroji aplinkybė – kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryti nusikaltimo, kai laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė rodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, jog V. R. ikiteisminiame tyrime neprisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką ir neigdamas visus jam inkriminuotus veiksmus, kritiškai nevertino savo nusikalstamo elgesio ir dėl jo nesigailėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis deklaratyviai nurodė besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ši aplinkybė yra nepakankama norint pripažinti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. V. R. gynėjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo V. R. daugiau nenusikalto, įsidarbino ir yra charakterizuojamas teigiamai, yra svarbios skiriant bei individualizuojant bausmę, tačiau nėra pakankamos pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Nuosprendį priėmęs teismas paskirdamas švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, savo sprendimą motyvavo ir tuo, kad V. R. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tačiau teisėjų kolegija konstatavus, jog apygardos teismas, kvalifikuodamas V. R. nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. R. nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ši BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga V. R. atžvilgiu negali būti taikoma.
Kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo V. R. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš tiesų, V. R. turi dvi mažametes dukras, jas išlaiko, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad be nuteistojo nebūtų kam prižiūrėti mažamečius veiksmus. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad V. R. išlaikytų asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir be nuteistojo nebūtų kam juos prižiūrėti. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo V. R. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Perkvalifikavus V. R. nusikalstamą veiką į baigtinę bei pripažinus nepagrįstu BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, V. R. keistinas ir paskirtosios bausmės dydis.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R. , atsižvelgia į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes – į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
V. R. padarė sunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Tokios nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į V. R. asmenybę apibūdinančias teigiamas aplinkybes - kaip matyti iš V. R. darboviečių išduotų pažymų bei Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos rašto (t.10 b.l.13,14,15), jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Po nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, byloje nėra duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį V. R. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės rodo mažesnį V. R. asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. R. , atsižvelgia į tai, kad jis turi dvi mažametes dukras – V. R. (gim. 2002 m. rugsėjo 23 d.) ir A. R. (gim. 2009 m. sausio 19 d.), jas išlaiko materialiai, rūpinasi jų priežiūra. Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizės akto Nr. EKG 25(168)/09(01) matyti, jog V. R. serga pirmine arterine hipertenzija II laipsnio su inksto funkcijos nekankamumu I laipsnio, dilatacine kardiomiopatija su širdies nepakankamumu C stadijos, IV funkcinės klasės. Šios ligos yra lėtinės ir nepagydomos, tačiau V. R. , tinkamai vartodamas vaistus ir būdamas pastovioje gydytojų priežiūroje, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į nuteistojo artimųjų sunkią sveikatos būklę. V. R. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismas V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjas numatė vien tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios minimumas yra aštuoneri metai, maksimumas – dešimt metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. R. paskyrus bausmę, lygią BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo E. K. atžvilgiu.
Prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas abiejų nuteistųjų – V. R. ir E. K. atžvilgiu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas mirties liudijimas Nr. 551261, išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009 m. rugsėjo 23 d., kuriame nurodyta, jog E. K. 2009 m. rugsėjo 22 d. mirė. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl E. K. panaikinti ir baudžiamąją bylą E. K. atžvilgiu nutraukti jam mirus. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prokurorui atsisakius savo apeliacinio skundo E. K. atžvilgiu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl E. K. panaikinamas ir baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutraukiamas.
Dėl V. R. apeliacinio skundo.
Dėl organizuotos grupės.
Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad jis ir E. K. veikė organizuota grupe. Pasak apelianto, jų veiksmai atitinka bendrininkų grupės požymius. Tokį savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad jis veikė ne kaip nusikalstamos veikos organizatorius, o kaip vykdytojas.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu bendrininkų grupės požymiai aprašyti to paties straipsnio 2 dalyje, pagal kurią bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Šioje byloje nustatyti visi būtinieji organizuotos grupės objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, t.y. minimalus tokios grupės dalyvių skaičius, jų susitarimas, nusikaltimo sunkumas ir tam tikrų užduočių pasiskirstymas ir atlikimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog organizuotos grupės veikloje V. R. veikė ne kaip vykdytojas, o kaip nusikalstamos veikos organizatorius. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys – „Janio“ parodymai, garso įrašai ir stenogramos, kuriuose užfiksuoti pokalbiai, vykę tarp V. R. , E. K. ir „Janio“. Iš šių duomenų akivaizdu, jog V. R. veiksmai atitinka organizatoriaus požymius, o tarp jo ir E. K. buvo akivaizdus vaidmenų pasiskirstymas. Esminius klausimus, t.y. dėl psichotropinių medžiagų kiekio, kainos, išplatinimo sprendė būtent apeliantas. E. K. ne vieno pokalbio su „Janiu‘ metu nurodė, kad dėl visų svarbiausių klausimų būtina kreiptis į V. R. . Tai, jog V. R. ir E. K. veikė organizuota grupe, neabejotinai patvirtina ir jų organizuotumo lygis, pastovus ryšių palaikymas mobiliuoju telefonu ir susitikimų metu. Akivaizdu, jog apeliantas koordinavo ir kontroliavo E. K. veiksmus, duodavo jam nurodymus. Faktinės bylos aplinkybės, kurių beje neginčija ir V. R. , rodo, kad nusikalstamos veikos padarymas – psichotropinių medžiagų įgijimas, jų perdavimas NVIM atliekantiems pareigūnams, buvo pakankamai gerai suplanuotas ir organizuotai atliktas. Tai matyti ir iš psichotropinių medžiagų pardavimo 2005 m. gruodžio 29 d. aplinkybių. E. K. jo ir V. R. įsigytas psichotropines medžiagas atgabeno prie garažo ir paslėpė ten buvusioje senoje padangoje. Po to E. K. , pagal iš anksto aptartą planą, susitiko su tariamais pirkėjais – įslaptintais liudytojais „Janiu“ ir „Sergejumi“. Vėliau su pastaruoju nuvyko prie paminėto garažo ir parodė paslėptas psichotropines medžiagas. Po to, kai liudytojas „Janis“ gavo iš „Sergejaus“ patvirtinimą apie psichotropinių medžiagų paėmimą, „Janis“, perdavė pinigus E. K. . Apie įvykusį psichotropinių medžiagų perdavimą E. K. informavo V. R. . Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji veikė tokiame organizuotumo lygyje, kuris viršijo paprasto bendrininkavimo ribas.
Remdamasi pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pripažindamas, kad V. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe, teisinės klaidos nepadarė, todėl apeliacinio skundo prašymas sušvelninti paskirtąją bausmę pripažinus, kad V. R. veikė kaip vykdytojas, o ne kaip organizatorius, nėra jokio pagrindo.
Dėl V. R. priklausančio ginklo konfiskavimo.
V. R. savo apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas pagrįstai išteisino jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymo, tačiau nepagrįstai ir neteisingai nusprendė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pistoletą „IŽ-79-9T“ Nr. 0533735176, 2 apkabas ir techninį pasą - perduoti valstybės institucijai - Ginklų fondui. Savo argumentą apeliantas grindžia tuo, jog byloje nustatyta, kad minėtas pistoletas yra priskiriamas „D“ ginklų kategorijai, tai yra dujinis ginklas, kuriam įsigyti specialaus leidimo nereikia, analogiškais ginklais Lietuvoje prekiaujama be jokių apribojimų, leidimus prekybai šiais dujiniais ginklais išduoda Ginklų fondas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnį, „D“ kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, atitinkantys „B“, „C“ kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.
Kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. kovo 24 d. specialisto išvados Nr. 205, tyrimui pateiktas V. R. priklausantis ginklas – pistoletas „IŽ-79-9T“ visų pirma yra skirtas šaudyti būtent guminėmis kulkomis užtaisytais šoviniais, o galimybę iš jo šaudyti dujiniais bei garsiniais šoviniais reikia vertinti tik kaip papildomą. Iš šio ginklo iššautos guminės kulkos kinetinė energija vamzdžio žiotyse viršija 7,5 J, todėl jis priskiriamas „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tokią išvadą specialistas padarė remdamasis šio pistoleto įmonės gamintojos pateikta technine informacija apie pateiktą tirti ginklą. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas ginklų parduotuvės atstovas nurodė, kad V. R. priklausantis ginklas yra dujinis, todėl priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, nepaneigia minėtos specialisto išvados teisingumo ir pagrįstumo.
Pagal jau minėto Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nuostatas, fiziniai asmenys, norintys įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, priskiriamus „A“, „B“ ir „C“ kategorijoms, turi gauti policijos įstaigos išduotą leidimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas tokį leidimą įsigyti ir laikyti „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą būtų gavęs. Todėl, remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad „B“ kategorijos šaunamąją ginklą V. R. įsigijo ir laikė neteisėtai, todėl jis negali būti grąžintas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendį dalyje dėl E. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti.
V. R. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. R. atžvilgiu pritaikytos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos.
V. R. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 29 d. nusikalstama veika) paskirti aštuonerių (8) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką V. R. įskaityti kardomąjį kalinimą ir atliktos bausmės laiką nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 21 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
N. V. R. apeliacinį skundą atmesti.