Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovei N. O., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių pasekmių išsprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti per Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Konsulinį skyrių (b.l. 34-35). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įgalioto asmens atstovauti ją šioje byloje nėra paskyrusi. Vadovaujantis CPK 805 str. atsakovė laikoma tinkamai informuota apie procesą. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovė į Jungtinę Karalystę išvyko prieš 3,5 metų. Nuo to laiko jie negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Išsaugoti santuokos nemato jokių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, jog šalys santuoką įregistravo 1993-07-17 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Santuokoje 1994-10-28 gimė sūnus, kuris šiuo metu yra pilnametis (b.l. 5). Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko daugiau kaip 3,5 metų. Skirti terminą susitaikymui neprašo nei vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas santuoką su atsakove nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jų santuoka yra nutrūkusi, nes jau daugiau kaip trys su puse metų neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovo manymu abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo.

Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata, sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

Įvertinus bylos aplinkybes nustatyta, kad šalys skyrium gyvena daugiau kaip 3,5 metų, šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, jų santuoka yra formali. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti, siekti stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vienas kitu, kurti šeimos gerovę. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (CK 3.61str.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 7-8).

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgytas automobilis RENAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini) pirmo registravimo data 1997-06-30 (b.l.6).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal šalių nurodytas kainas, ginčo tarp šalių dėl prašomo padalinti turto vertės nėra.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Atsižvelgiant į išdėstytą, dalijant santuokoje įgytą turtą, automobilis RENAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini) priteisiamas asmeninėn nuosavybėn ieškovui, jį įpareigojant atsakovei sumokėti 500 Lt kompensaciją už automobilio vertę.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovas ar atsakovė būtų reikalingi išlaikymo, šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas yra sumokėjęs 215,30 Lt žyminio mokesčio (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1993-07-17 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – O.

Po santuokos nutraukimo ieškovui E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę RENAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovei N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant 500 (penki šimtai litų) Lt kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 215,30 ( du šimtai penkiolika litų 30ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.