- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-01
- Bylos Nr.
- N-502-478-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė ūkininkui V. V. 2006 m. rugpjūčio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2006 m. liepos 5 d. leido dirbti savo ūkyje, esančiame Letenių kaime, Mažeikių rajone, šešiems asmenims, Ž. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), R. R. , gim. (duomenys neskelbtini),, A. R. , gim. (duomenys neskelbtini),, R. N. , gim. (duomenys neskelbtini),, I. N. , gim. (duomenys neskelbtini),, E. S. , gim. (duomenys neskelbtini),, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių. Šie asmenys skynė braškes ūkininko V. V. ūkyje, esančiame Letenių kaime, Mažeikių rajone, už tai ūkininkas pažadėjo mokėti po 25 Lt ( kibiras braškių) už kiekvieną atidirbtą dieną. Neįforminęs darbo sutarties su faktiškai dirbusiais ūkininko ūkyje asmenimis, ūkininkas pažeidė Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnį bei Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 503 2, 8 punktus. Ši V. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
V. V. apylinkės teisme paaiškino, kad jis 1999-07-15 įregistravo ūkininko ūkį, jis valdo 21,52 ha žemės Letenių kaime, iš jų 5 ha užsodinta braškėmis. Maždaug prieš du mėnesius iki pradedant darbą braškių lauke, jis buvo nuėjęs į mokesčių inspekciją, domėjosi, kokius dokumentus reikia turėti, kad braškes galėtų rinkti samdyti darbuotojai. Jam buvo paaiškinta, kad galima samdyti paauglius, už kiekvieną reikės sumokėti po 15 litų. Vėliau jam irgi buvo paaiškinta, kad kiekvienas patentas kainuos po 15 litų. Jis skelbė rajono spaudoje, kad reikalingi asmenys, vyresni kaip 16 metų, darbui laukuose. Kiekvienam paskambinusiam pagal skelbimą jis pažadėjo išpirkti patentus mokesčių inspekcijoje. Kai nuėjo su jais į mokesčių inspekciją, jam jau buvo paaiškinta, kad kiekvienas vaikas už patentą turi sumokėti po 100 litų, ir šis dokumentas išduodamas tik vienam mėnesiui. Vaikai sakė, kad gali dirbti kas penkias dienas, kas dar mažiau. Jis turėtų sumokėti po 100 litų už kiekvieną, o jie po mėnesį nebūtų dirbę, todėl jis nemokėjo už patentus. Atvykę į lauką, darbininkai dirbo dvi-tris dienas ir daugiau nepasirodydavo. Braškių kaina turguje buvo 2-3 litai už kilogramą. Jis planavo, kad per dieną dirbant 46 asmenims, būtų surinkta tona braškių. Esant būtinumui surinkti braškes, 2006-07-05 jis atsivežė į braškių lauką kelis darbininkus. Paaugliai pirmą kartą atvyko, jiems už darbą buvo pažadėta po kibirą braškių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atstovaujantis advokatas apylinkės teismo prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nurodydamas, kad V. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, arba nustačius, kad buvo padarytas pažeidimas, pripažinus, kad tai buvo padaryta būtinojo reikalingumo būklėje. Advokatas paaiškino, kad susidarė situacija, kai visiškai nebuvo kam dirbti laukuose. Be to, Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu nėra laikomai pagalbos (talkos) darbai. Advokato teigimu, būtent tokius darbus atliko ūkininko lauke 2006-07-05 dirbę jaunuoliai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad valstybei nesumokėjus reikalingų mokesčių dėl šių šešių darbininkų darbo be darbo sutarties, būtų padaryta apie 100 litų žalą, o ūkininkas būtų patyręs 2-3 tūkstančių litų nuostolį, nes per dieną darbininkai surinkdavo apie 1000 kg braškių. Gresiant pavojui patirti tokius nuostolius, ir buvo leista dirbti asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys.
II.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 27 d. nutarimu V. V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio l dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 18 000 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Vienas iš darbo teisinių santykių požymių yra darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Tai reiškia, kad pagal darbo sutartį atliekamas darbas yra apibrėžiamas ne individualiais, bet rūšiniais požymiais. Darbuotojas pagal darbo sutartį atlieka ne tam tikrą konkretų darbą, o vykdo darbo funkciją. Sudarant darbo sutartį susitariama ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, o yra susitariama dėl apibendrintai išreiškiamos tam tikros darbo funkcijos vykdymo. Pagal darbo sutartį darbuotojas savo darbo funkciją atlieka vadovaujamas darbdavio, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, vykdydamas darbdavio nurodymus bei jo nustatytas darbo atlikimo taisykles.
Teismas nustatė, kad dideliame ūkyje asmenys pradėjo realiai dirbti, dėl darbo jie buvo su ūkininku susitarę, atliko darbo funkciją – braškių rinkimą, tarp darbininkų ir darbdavio nebuvo susitarimo dėl konkretaus rezultato pasiekimo, dirbti žadėjo neapibrėžtą laiką, ūkininkas su dirbančiaisiais susitarė už vieną darbo dieną atlyginti po 25 litus arba kibirą braškių. Todėl, teismo vertinimu, yra visi išvardyti darbo sutarties požymiai. Teismas nustatė, kad darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, todėl ūkininko V. V. veikoje yra visi nelegalaus darbo požymiai.
Vyriausybė 2001-12-11 nutarimu Nr. 1500 patvirtino Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką. Šiame teisės akte įtvirtinamas talkos apibrėžimas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie esminį talkos požymį – telktinę tarpusavio pagalbą. Be to, darbas buvo dirbamas atlygintinai, darbas nebuvo atliekamas kartu su darbų organizatoriumi, darbų atlikimo tvarką nustatydavo ūkininkas (samdyti darbininkai nedirbo savarankiškai). Teismas konstatavo, kad neįtikėtina, jog anksčiau su V. V. nepažįstami ar mažai pažįstami asmenys atvyktų jam talkininkauti. Apie tai, kad būtų susitarimas su ūkininku dėl talkos, nepasisakė nė vienas iš apklaustų teisme ūkininko lauke dirbusių darbininkų.
Dėl būtinojo reikalingumo teismas nurodė, kad būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gręsiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Teismas vertino, kad V. V. turtiniai interesai nėra vertingesni už dirbantiesiems ir valstybei padarytą žalą. Be to, teismas nurodė, kad tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Teismas nurodė, kad ūkininkas, augindamas braškes, galėjo ir turėjo numatyti situaciją, kad oras gali būti arba labai karštas, arba lietingas, jokių gamtinių anomalijų šiais metais nustatyta nebuvo ir galimi jo dėl to patirti nuostoliai priskirtini verslo rizikos nuostoliams. Tai, kad pasisodinęs penkis hektarus braškių, gali sulaukti nemažo derliaus ir jam surinkti bus reikalingi darbininkai, teismo vertinimu, ūkininkas galėjo ir turėjo numatyti bei tuo tinkamai pasirūpinti dar iki tokių darbų pradžios. Taigi, teismas padarė išvadą, kad jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai atsirasti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad veika – nelegaliu darbu – daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismas, skirdamas V. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad jo lauke dirbo nepilnamečiai, 14-15 metų vaikai. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog vaikų galimybės ginti savo darbo teises yra ribotos, jie yra itin pažeidžiama darbo sutarties teisinių santykių šalis.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. To paties kodekso 30 straipsnyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nusprendė dėl veikos pavojingumo visuomenei laipsnio, nustatė tipines nuobaudų skyrimo taisykles ir numatė, kad minimali nuobauda už nelegalų darbą turi būti ne mažiau 3000 litų. Teismas V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau atsižvelgė į visas išnagrinėtos bylos aplinkybes, į tai, kad V. V. jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybes iš esmės pripažino, todėl jam skyrė po 3000 litų dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
III.
V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimą ir jam paskirtą piniginę baudą kiek galima sumažinti. Apeliantas pripažįsta, kad pažeidė DK 99 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio reikalavimus, dėl to labai gailisi ir pergyvena. Apeliantas teigia suprantąs, kad labai blogai pasielgė, nes iki galo, pilnai neišsiaiškinęs visų įstatymo reikalavimų, leido dirbti savo ūkyje paaugliams. Apeliantas nurodo, kad iš tiesų negalima pasiteisinti, kad nebuvo kam rinkti tų braškių ir jos pernokusios tapdavo netinkamos naudojimui. Bet apeliantas prašo atsižvelgti, kad jis kaip ūkio savininkas tokiu būdu bandė išgelbėti braškių derlių, toks išgelbėjimo būdas atsisuko prieš jį. Apeliantas teigia, kad jo žemės ūkiui tokia didelė piniginė bauda stipriai atsilieps, tuo labiau, kad šių metų vasara buvo nedėkinga žemės ūkiui, nes išdegė grūdinių kultūrų derlius, nedavė derliaus ir kitos kultūros. Žemės ūkyje iš anksto numatyti situaciją, koks oras, lietingas, labai karštas ar šaltas bus, negalima. Todėl žemės ūkis yra nepelningas. Teismas, skirdamas tokią didelę piniginę baudą, neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę bei į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas nurodo anksčiau nenusižengęs, pažeidimą padarė dėl įstatymo reikalavimų nežinojimo. Apeliantas teigia prisipažinęs ir viską papasakojęs. Apeliantas nurodo turįs šeimą, išlaikąs savo du tėvus, kuriems 83 ir 81 metai. Apeliantas teigia, kad ūkis nėra pelningas ir tokios didelės piniginės baudos išieškojimas gali stipriai atsiliepti ūkiui ir net jį sužlugdyti.
Atsiliepimas
Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Mokesčių inspekcijos vertinimu, apeliaciniame skunde V. V. nepateikia naujų įrodymų dėl jo sunkios materialinės ar socialinės padėties ir neįrodo, jog jis neturėtų galimybės sumokėti paskirtos baudos. V. V. padarytos veikos mažareikšme laikyti negalima. Inspekcijos nuomone, teismo skirta bauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę įtakojančias aplinkybes ir jo turtinę padėtį bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, adekvati padarytam pažeidimui. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, arba neskirti nuobaudos, nėra teisinio pagrindo, nes jis naujų aplinkybių nenurodė ir naujų įrodymų nepateikė. Be to, administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismo nutarimu apeliantas nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. nelegalų darbą. Pagal pareikštą kaltinimą ir teismo nutarime konstatuojamas aplinkybes, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliantas 2006 m. liepos 5 d. leido skinti braškes, t. y. dirbti savo ūkyje, esančiame Letenių kaime, Mažeikių rajone, šešiems asmenims, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, už tai pažadėjęs mokėti po 25 Lt (kibiras braškių) už kiekvieną dirbtą dieną. Minėtas faktines aplinkybes įrodo administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, 2006 m. liepos 5 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, 2006 m. liepos 5 d. Ž. Ž. , R. R. , A. R. , R. N. , I. N. , E. S. paaiškinimai, V. V. 2006 m. liepos 5 d. ir 2006 m. liepos 18 d. paaiškinimai, V. V. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde esantis V. V. prisipažinimas. V. V. veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Kodekso 93 straipsnyje nustatyti tokie darbo sutarties požymiai: darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Iš aptartų įrodymų matyti, kad tarp administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų asmenų ir apelianto buvo susitarimas dėl rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos – braškių rinkimo – atlikimo, paklūstant apelianto nustatytai darbo tvarkai, buvo susitarta ne dėl konkretaus rezultato pasiekimo, taip pat susitarta, kad darbas bus atliekamas atlygintinai ir bus mokama ne už konkretaus rezultato pasiekimą, o už darbo funkcijos vykdymą (už vieną darbo dieną atlyginti 25 litai arba kibiras braškių). Darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įforminta, nežiūrint to, apeliantas darbuotojams leido dirbti, ir jie realiai pradėjo darbą.
ATPK 41³ straipsnio sankcijoje už šio pažeidimo padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai paskyrė minimalaus sankcijoje numatyto dydžio baudą, tinkamai įvertino visas atsakomybės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Padarytas pavojingas pažeidimas, jo pavojingumo laipsnis nėra mažesnis, nei analogiškų pažeidimų. Nelegaliai dirbo nepilnamečiai, kurie yra itin pažeidžiama darbo sutarties teisinių santykių šalis. Kita vertus, matyti, kad pažeidimas faktiškai truko neilgai, dirbę asmenys nurodė dirbantys pirmą dieną. Be to, matyti, kad darbuotojai apeliantui buvo reikalingi nuimant braškių derlių, taigi, nelegalus darbas turėjo būti dirbamas terminuotai, pakankamai neilgai, tai mažina pažeidimo pavojingumą.
Byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Apeliaciniame skunde V. V. deklaruojamas gailėjimasis dėl pažeidimo padarymo nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes jis savo kaltės pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nepripažino, nereiškė gailėjimosi dėl pažeidimo padarymo.
Apeliantas turi nemažą ūkį, tad skiriama nuobauda turi jį atgrasinti nuo analogiškų pažeidimų ūkyje padarymo, turi turėti realų prevencinį poveikį apelianto elgesiui. Kadangi pažeidimo padarymu buvo siekiama turtinės naudos, tuo pačiu padarant didelę žalą dirbančiųjų teisėms, valstybės interesams, konkurencijos principams, apeliantas turi patirti neigiamus turtinio pobūdžio praradimus. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad apelianto turtinė padėtis būtų tokia, jog paskirta bauda būtų aiškiai per didelė ir grėstų apelianto veiklos tęstinumui.
Taigi, įvertinus visas nuobaudos individualizavimui, tuo pačiu ATPK 30¹ straipsnio taikymui, reikšmingas aplinkybes, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė minimalaus sankcijoje numatyto dydžio baudą, nes tam pagrindo sudaro pažeidimo pobūdis, apelianto asmenybė, jo elgesys bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu (tai, kad apeliantas iš esmės nekliudė tyrimui, pripažino faktines aplinkybes, tik jas savaip interpretavo). Nėra pagrindo manyti, kad apeliantui skirta bauda savo dydžiu būtų aiškiai neteisinga, prieštarautų protingumo, teisingumo kriterijams. Apelianto nurodomos aplinkybės, kolegijos vertinimu, nėra tiek švelninančios jo atsakomybę, kad būtų pagrindo nusižengti įstatymo leidėjo nustatytoms poveikio už analogiškų pažeidimų padarymą riboms ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kolegijos vertinimu, būtent toks paskirtos baudos dydis leis pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje. Be to, iš ATPK 30¹ straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad jis taikomas, t. y. peržengiamos sankcijoje numatytos nuobaudos ribos, tik esant ATPK 31 straipsnyje nustatytoms atsakomybę lengvinančioms bei kitoms įstatymų nenurodytoms lengvinančioms aplinkybėms, o tokių aplinkybių šiuo atveju apskritai nėra nustatyta.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui. Nenustatyta, kad apeliantui būtų paskirta neteisinga administracinė nuobauda. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą atmesti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.