Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

jo gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

2015-07-26, apie 12.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), matant E. J. ir nepilnametei G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini)kaltinamasis V. A. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą nukentėjusiajam G. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam G. S. veido sumušimą su kairės akies vokų, skruosto minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimu po akies jungine, t. y. nežymų G. S. sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. A. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-26, apie 12.30 val., Laisvės g. 2, Skuodo m., namo, kuriame gyvena ir Sandarų šeima, bendrame kieme, jo kaimynai G. S. ir E. J. sėdėjo pavėsinėje ir gėrė alų. Ar tuo metu buvo kieme G. S. dukra, nepamena. Tądien grįžusi iš kiemo jo sutuoktinė D. A. jam papasakojo, kad kaimynas G. S. eilinį kartą ją kieme užkliudė žodžiais. Pamena, kad įvykio dieną pas jį buvo atėjęs jo brolis, kurį jis palydėjo iki vartelių, po to, priėjęs prie G. S. pasakė, kad baigtų užkliuvinėti jo žmoną, nes jam blogai baigsis. G. S. pasakė jam, kad šis neaiškintų, ir pasakė „bandyk“. Jis susinervino ir, nesusivaldęs sudavė vieną kartą G. S. kumščiu į veidą. Po smūgio G. S. nugriuvo. Po konflikto jis iškart nuėjo namo. G. S. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiam policijos pareigūnui pasiūlius susitaikyti, jis atsiprašė G. S. ir jie, kaip jam pasirodė, susitaikė. Jis su kaimynu G. S. beveik nebendrauja, o jo žmona skundžiasi, kad su G. S. konfliktuoja, pastarasis ją vis užkliuvinėja įžeidžiančiomis replikomis. Su kaimynu G. S. konfliktuoja ne pirmą kartą, G. S. su juo beveik nebendrauja. Papildomai nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis dėl epilepsijos priepuolių, kurie ir dabar pasireiškia gan dažnai, jau nuo 2009 m. pripažintas neįgaliu, jis tik iš dalies darbingas, jam nustatytas 55 procentai darbingumo, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kuri yra 92 Eur dydžio per mėnesį, jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, kartais dirba viešuosius darbus. Mano, kad prieš įvykį patirtas epilepsijos priepuolis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes jis po priepuolių būna nervingesnis. Dėl įvykio labai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, pasirašė susitarimą dėl susitaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašė teismo baudžiamąją bylą nutraukti ir patvirtinti jo ir nukentėjusiojo pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Name yra keturi butai. Jų butas priklauso Skuodo seniūnijai, gyvena kaip daugiavaikė šeima. Jo kaimynai yra E. J. ir A. šeima. Su Adomauskų šeima jis nesutaria, tenka neretai pasibarti, nes V. A. sutuoktinė yra ūmaus būdo, vis priekaištauja dėl vaikų, dėl to, kad automobilis pastatytas ne toje vietoje ir kitokių smulkmenų. 2015-07-26, apie 13.30 val., su kaimyne E. J. sėdėjo pavėsinėje, gėrė alų, kalbėjosi apie namo sieną, kurią neseniai dailylentėmis apsikalė E. J.. Kieme taip pat buvo jo dukra G. S.. Matė, kad po kiemą vaikščiojo kaltinamojo žmona D. A.. Pokalbio su E. J. metu, jis paklausė jos, ar A. neprisidėjo prie namo sienos apdailos darbų. Išgirdusi jų pokalbį, D. A., pasakė jam, kad „neburbuliuotų“. Po to D. A. nuėjo namo, o po kelių minučių išėjo jos vyras V. A., ir priėjęs prie jo pasakė, kad jei jis kabinėsis prie jo žmonos Daivos, tai gausi, į ką jis kaltinamajam pasakęs „bandyk“. Tada V. A. kumščiu jam vieną kartą trenkė į veido kairiąją pusę, nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Visą įvykį matė E. J. ir jo dukra G. S.. Jis paskambino bendrojo pagalbos centro telefono numeriu ir išsikvietė policiją. Netrukus atvyko vienas policijos pareigūnas, kuris jiems patarė susitaikyti. Tiek jis, tiek ir kaltinamasis apsiramino, kaltinamasis jo atsiprašė. Gal būtų susitaikę, ir jis nebūtų rašęs pareiškimo, jei ne D. A., kuri išėjusi į kiemą jam pasakė, kad jis „dar gaus“. Ryte nuėjo į Skuodo rajono policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl sužalojimo. Įvykio dieną, jis su E. J. buvo išgėrę po vieną butelį alaus, buvo parsinešę dar alaus, bet, įvykus konfliktui su V. A., jo nebespėjo išgerti. Dėl patirto sužalojimo jis kreipėsi į medicinos ekspertus. Kraujosruva po akimi praėjo tik po trijų savaičių, o kadangi jis atlieka įvairius apdailos darbus ir tenka dirbti žmonių namuose, tai dėl veido sumušimo patyrė nepatogumus, jam buvo gėda, pablogėjo jo bendravimo galimybės darbe. Taip pat išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą dėl to, kad kaltinamajam jį mušant matė jo nepilnametė dukra ir kaimynė, todėl jis buvo pažemintas jų akyse. Be to, jis patyrė ir fizinį skausmą, nes kaltinamojo jam suduotas smūgis buvo labai stiprus, dar dabar yra išlikęs patamsėjimas po akimi, ši vieta iki šiol yra jautri, skausmas nėra visiškai praėjęs. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis prieš pat teisiamąjį posėdį jam turtinę žalą atlygino, sumokėjo 50 Eur, t. y. šiek tiek daugiau, nei jis prašė, o dėl jam padarytos neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų priteisimo jis su kaltinamuoju pasirašė susitarimą, kurį prašo teismo patvirtinti. Nurodo, kad sutinka su daug mažesniu neturtinės žalos dydžiu, t. y. 150 Eur, nes jis supranta, jog kaltinamojo finansinė būklė yra sunki, ir jam būtų sudėtinga sumokėti jo prašomą 3000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis jo atsiprašė, o jis jam atleidžia, todėl prašo teismo bylą nutraukti.

Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras.

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

2015-07-30 specialisto išvada Nr. G 1372/15(03) nustatyta, kad G. S. buvo padarytas veido sumušimas su kairės akies vokų, skruosto minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimu po akies jungine; sužalojimas įgautas bukos traumos pasėkoje, paveikus veido kairiąją pusę kietu buku daiktu. Apžiūros metu stebėta poodinės kraujosruvos spalva, įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose leidžia teigti, kad nurodytas veido sužalojimas padarytas maždaug prie 3-5 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai apžiūrimojo nurodytu laiku, t. y. 2015-07-26; G. S. sužalojimas atitinką nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 11).

Viešosios įstaigos Skuodo PSPC asmens sveikatos istorijos išrašo kopija nustatyta, kad G. S. 2015-07-27 buvo apžiūrėtas chirurgo gydytojo P. M.. G. S. nurodė gydytojui, kad 2015-07-26 apie 12.30 val., kumščiu į veidą jį sumušė V. A., sąmonės praradęs nebuvo. Objektyviai: kairio skruostikaulio, apatinio voko sritis patinusi, visas apatinis vokas, periorbitalinė sritis apimtas apie 5x3 cm poodinės hematomos. Diagnozė: veido sumušimas, kairės akies srities poodinės hematomos, gydymo nereikia (b. l. 24-25).

2015-09-23 įvykio apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – Laisvės g. 2, Skuode, esantys namas ir kiemas, protokole užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (b. l. 32-36).

Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, išrašu iš medicininių dokumentų, įvykio vietos apžiūros protokolu. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. A. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad kitų pašalinių asmenų, tarp kurių buvo ir nepilnametė nukentėjusiojo dukra, akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties nukentėjusiajam G. S. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. S. veido sumušimą su kairės akies vokų, skruosto minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kraujo išsiliejimu po akies jungine, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. A. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, niekinant elementarias moralės ir elgesio normas, ir sutrikdė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamojo parodymus patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, specialisto išvada, kurioje nurodyti G. S. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas. Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, kurioje nusikaltimo metu buvo kitų asmenų. Kaltinamojo veiksmai – dėl menkavertės dingsties sumuštas žmogus – yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, jais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas. Kaltinamojo veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis V. A. veikė tiesiogine tyčia: panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės dingsties, suvokė, kad savo veiksmais trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir susitarė su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. S. pareiškė, kad su kaltinamuoju V. A. susitaikė, jam atleido ir neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta. Kaltinamasis V. A. taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, ir tikisi, kad daugiau tokių incidentų nebus, prašė bylą nutraukti.

Teismo vertinimu, nukentėjusiajam ir kaltinamajam neabejotinai turi būti suteikta galimybė susitaikyti ir pasiekti baudžiamojo proceso tikslus atkuriant teisinę santarvę racionaliausiu keliu, tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutas gali būti taikomas tik nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visumą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, neneigė ir kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis V. A. neteistas, ir nors jis 2005-08-03 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, padarytą 2005-07-20, tačiau bausmę yra atlikęs, teistumas išnykęs, nuo to laiko praėjo didelis laiko tarpas, tai nėra kliūtis atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, nes baudžiamasis įstatymas nedraudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį, jei anksčiau jis buvo teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs, nes toks asmuo laikomas teisiamu pirmą kartą. Kaltinamasis po šio nusikaltimo jokių nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju, savo noru visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, bei susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokie pozityvūs kaltinamojo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Esant šioms aplinkybėms, V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukiama. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiui asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinus šių priemonių pobūdį, paskirtį, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – neteistas, jo nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, jis yra neįgalus, iš dalies darbingas, į jo nuoširdų gailėjimąsi, į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimą, ir susitarimą su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo, baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. Teisiamojo posėdžio metu V. A. ir G. S. raštu patvirtino, kad V. A. G. S. sumokėjo 50 Eur turtinę žalą, o 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir 150 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumokės iki 2016-11-05. Šalys šiuo susitarimu taip pat patvirtino, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas visiškai ir šalims yra žinoma, kad ateityje dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pretenzijų viena kitos atžvilgiu pareikšti negalės, ir, kad šis susitarimas atitinka jų valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, sudarytas be prievartos. Šis V. A. ir G. S. susitarimas patvirtintinas.

Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 67).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 301-308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam V. A. ir nukentėjusiajam G. S. susitaikius, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-70-995/2015 nutraukti.

Patvirtinti 2015-11-05 sutartį dėl susitaikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuria žalos atlyginimo mokėtojas V. A. ir žalos atlyginimo gavėjas G. S. patvirtina, kad žalos atlyginimo mokėtojas V. A. žalos atlyginimo gavėjui G. S. šio susitarimo sudarymo metu sumokėjo 50 Eur turtinę žalą, o 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir 150 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti V. A. įsipareigoja sumokėti G. S. iki 2016-11-05 įskaitytinai, lėšas pervedant į G. S. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. A., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d., 4 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Skuodo rajono apylinkės teismui.