- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-797-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09129-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- UAB „Remėjas“
- Ieškovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- E. K., S. M., M. M.
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Remėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus m. savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Rėmėjas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, bei pagal atsakovo UAB „Rėmėjas“ priešieškinį ieškovui Vilniaus m. savivaldybei dėl pastato užimamos ir jam naudoti pagal paskirtį žemės dalies nustatymo, tretieji asmenys E. K., S. M. ir M. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas Vilniaus m. savivaldybė 2009-07-17 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, kurį patikslinęs (t. 1, b.l. 2-4, 51-54, 136-137), prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rėmėjas“ 19 167 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme laikotarpiu nuo 2003-03-31 iki 2004-11-24 ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, vadovaujantis 2000-02-17 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 313V, 2000-03-30 E. K. buvo išnuomotas 7078 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) . Sutartyje nurodoma, kad šis žemės sklypas išnuomojamas sandėlio - statinio eksploatavimui. Taip pat sutartyje nurodoma, kad ji sudaroma trejiems metams, taigi dar 2003-03-30 E. K. buvo ginčo sklypo nuomininkas pagal nurodytą sutartį. Sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės sklypo nuomos mokestį pagal Vilniaus m. tarybos 1998-09-20 sprendimą Nr. 249. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. 135 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2000-05-30 E. K. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavė pastatą-sandėlį atsakovui. Nuomos sutartis nebuvo nei nutraukta, nei perrašyta kito juridinio ar fizinio asmens vardu. E. K., anksčiau buvęs valstybinės žemės nuomininku, o vėliau tapęs atsakovo UAB „Rėmėjas“ direktoriumi, puikiai žinojo apie atsakovo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už nuomojamą ar faktiškai naudojamą sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Rėmėjas“ atsiliepimu (t. 1, b.l. 27-28, 78) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškiniu (t. 1, b.l. 90-91) prašė pripažinti, kad atsakovas naudojasi 813 kv.m. ploto žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir atmesti ieškinio dalį dėl 16 965,42 Lt iš atsakovo priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999-10-08 tretysis asmuo E. K. nupirko pastatą – sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). 2000-03-30 su E. K. buvo sudaryta 7078 kv.m. ploto žemės sklypo nuomos sutartis. Sutartimi buvo nustatytas 3 metų nuomos terminas. 2000-05-30 E. K. pastatą pardavė atsakovui UAB „Rėmėjas“. Ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su E. K. pasibaigė, o su atsakovu UAB „Rėmėjas“ žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, neaptartos sklypo ribos. Pastate veiklos nevykdo ir naudojami tik pastato užimama ir jam aptarnauti reikalinga žemės dalimi. Šios sklypo dalies plotas sudaro 813 kv.m., o ne 7078 kv.m. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais sumokėti už 813 kv.m.. naudojamo žemės ploto, mokestis proporcingai apskaičiuojant yra 2201,57 Lt.
Ieškovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu į priešieškinį (t. 1, b.l. 107-109) prašė jį atmesti. Nurodė, pagal žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 135 E. K. naudojosi 7078 kv. m žemės sklypu kaip pastato-sandėlio savininkas. Atitinkamai pardavus pastatą atsakovui UAB „Rėmėjas“, ši bendrovė įgijo teisę naudotis ta pačia sklypo dalimi ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvęs pastato savininkas. Šiuo atveju nekyla klausimas dėl pastatui naudoti reikalingos sklypo dalies, kadangi ši sąlyga, t.y. pastatui-sandėliui naudoti reikalingas sklypo plotas, buvo įtvirtinta 2000-03-30 žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 135.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu (t. 2, b.l. 14-18) priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui Vilniaus m. savivaldybei iš atsakovo UAB „Rėmėjas“ 18 572,67 Lt žemės nuomos mokesčio ir 594,33 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19 167 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Rėmėjas“ 72,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 575,01 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-12-16 papildomu sprendimu (t. 2, b.l. 59-60) priteisė ieškovui Vilniaus m. savivaldybei iš atsakovo UAB „Rėmėjas“ 332,02 bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog kad tretysis asmuo E. K. 2000-05-30 pardavė pastatą–sandėlį, esantį Eišiškių pl. 72B, Vilniuje, atsakovui UAB „Rėmėjas“, kuris 2004-11-24 pastatą pardavė UAB „Chemprodukt“. Tretysis asmuo E. K. yra ir atsakovo UAB „Rėmėjas“ direktorius. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nuo 2002-04-15, o apskrities viršininko 2004-12-24 sprendimu buvo perduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai.. Vilniaus miesto valdyba 2000-02-17 sprendimu Nr. 313V nustatė, kad statinio- sandėlio (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 7078 kv.m. ploto ir nusprendė išnuomoti šį sklypą. Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi minėtu valdybos sprendimu, 2000-03-30 sutartimi Nr. 135 išnuomojo ginčo žemės sklypą trečiajam asmeniui E. K. 3 metams, nuomos sutarties 1 p. yra nurodytas išnuomojamo sklypo plotas - 7078 kv.m. Žemės sklypų ribų ženklinimo akte, kurį pasirašė ir tretysis asmuo E. K., taip pat nustatyta, kad žemės sklypo plotas 7078 kv.m., su kuo sutiko ir žemės sklypo naudotojas. Ir nors Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-24 įsakymu Nr. 2.3-10420-01 buvo pripažinta, jog 2000-03-30 žemės nuomos sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu E. K. dėl 7078 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi nuo 2000-05-30 (t.y. nuo sandėlio pardavimo atsakovui dienos), tačiau atsakovas, kaip pirkėjas, 2000-05-30 įgijo teisę naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokia pačia žemės sklypo dalimi, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, tretysis asmuo E. K., t.y. visu 7078 kv.m. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tretysis asmuo E. K. ir atsakovas UAB „Rėmėjas“ yra susiję asmenys, todėl atsakovas neabejotinai žinojo, kokio dydžio sklypą ir kokiomis sąlygomis įgyja naudojimui. Žemės nuomos mokesčio skaičiavimui neturi reikšmės faktas, kad asmuo, turėdamas galimybę naudotis iš valstybės išsinuomotu žemės sklypu, juo realiai nesinaudojo. Tretiesiems asmenims M. M. ir S. M. priklausantys pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), už kurį žemės nuomos mokesčius turi mokėti atsakovas, tai skirtingi žemės sklypai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Rėmėjas“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 55-56) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą, patenkinti atsakovo priešieškinį ir pripažinti, jog atsakovas naudojosi 813 kv.m. ploto žemės sklypu, ieškinio dalį dėl 16 965,42 Lt nuomos mokesčio priteisimo atmesti, priteisiant 2201,57 Lt nuomos mokestį, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2000-03-30 sutartis Nr. 135 dėl 7078 kv.m. ploto sklypo buvo pasirašyta su trečiuoju asmeniu E. K., sutartis yra terminuota, sudaryta 3 metams iki 2003-03-30. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuomos sutartis buvo pasibaigusi. Be to, E. K. kreipėsi tiek į Vilniaus m. savivaldybę, tiek į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas, nutraukti 2000-03-30 nuomos sutartį. Nuomos sutartis negalėjo tapti neterminuota. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog tretiesiems asmenims M. M. ir S. M. priklausantys pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini), t.y. tai yra kitame žemės sklype. Ieškinyje yra nurodyti pašto adresai, aplinkybę, kad visi pastatai yra viename sklype, patvirtina ir Žemės registro išrašas bei Vilniaus apskritis viršininko įsakymo 1 p. (t.1, b.l. 30). Todėl atsakovas neturi mokėti nuomos mokesčio už kitus naudotojus.Savivaldybės administracijos ekonomikos departamento mokesčių tarnybos raštu Nr. (4.4)-51-2540 buvo patvirtinta, jog jokia veikla sklype nebuvo vykdoma. Atsakovas sutinka mokėti nuomos mokestį už pastato užimamą bei pastatui aptarnauti reikalingą žemės plotą – 813 kv.m., bet ne už 7078 kv.m. Tai patvirtina ir 2000-03-30 sutarties 3 p. nurodantis, jog sklypas yra reikalingas pastato - sandėlio eksploatavimui.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimu (t. 2, b.l. 73-77) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog byloje susiklostė naudojimosi valstybine žemės teisiniai santykiai, todėl atsakovo argumentai, jog nuomos sutarties terminas buvo pasibaigęs, nepagrįsti. Kadangi nuomos mokestis yra mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojamas valstybinės žemės sklypas, biudžetą, byloje tinkamas ieškovas yra Vilniaus m. savivaldybė, o ne Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip teigia atsakovas. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų, negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta sutartis. Atsakovas buvo valstybinės žemės sklypo naudotojas, nors su juo ir nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog naudoto žemės sklypo plotas yra 7078 kv.m. Atsakovas nepagrindė savo teiginio, jog žemės sklype yra ir kitiems asmenims priklausančių statinių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2003-03-31 iki 2004-11-24, sklype buvo statinių, priklausančių kitiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais toje apimtyje, kiek tai yra kvestionuojama apeliaciniu skundu (CPK 320 str. 1 d.). Išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisę, įskaitytinai ir normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys motyvai nesuponuoja kitokio susiklosčiusios situacijos vertinimo, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliantas savo skunde kelia anksčiau sudarytos dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo ir buvusios nuomos sutarties įtakos jo paties pareigai prieš ieškovą klausimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su tretiesiems asmenims M. M. ir S. M. priklausančių pastatų buvimo vieta, kas, apelianto manymu, lėmė ir klaidingos teismo išvados dėl nuomos mokesčio dydžio susiformavimą. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.
Nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiama dėl apelianto prievolės sumokėti įstatymu nustatytą nuomos mokestį už valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo laikotarpiu, kuomet būtent jam nuosavybės teise priklausė šiame žemės sklype esantis pastatas-sandėlis (t.1, b.l. 12-13). Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu su apeliantu nebuvo sudaryta, ji 2000-03-30 buvo sudaryta bei įregistruota viešame registre tik su ankstesniu šio pastato savininku – E. K. (t.1, b.l. 139, 141,148-149). Pastarajam 2000-05-30 parduodant statinį apeliantui (t.1, b.l. 62-63), žemės sklypas jau buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio plotas 0,7078 ha, nustatytos ir sklypo ribos (t.1, b.l. 139, 150-151). Viešame registre toks suformuotas nekilnojamasis daiktas – 0,7078 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 0101-0083-1516, paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija ir statybos, įregistruotas 2002-04-15 (t.1, b.l. 55-56, 59-60). Su trečiuoju asmeniu E. K. sudaryta nuomos sutartis išregistruota iš viešojo registro Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-24 įsakymo (t.1, b.l. 83) pagrindu, kuriuo ši sutartis pripažinta pasibaigusia nuo 2000-05-30 (t.1, b.l. 56), t.y. nuo to momento, kuomet pasikeitė pastato savininkas ir juo tapo apeliantas. Apeliantas pastatą–sandėlį pardavė 2004-11-24 (t.1, b.l. 12-13), naujajam jo savininkui UAB „Chemprodukt“ pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-20 įsakymą (t.1, b.l. 30-31) leista išsinuomoti šio žemės sklypo 0,6395 ha dalį, tretiesiems asmenims M. M. ir S. M. – atitinkamai 0,0683 ha žemės sklypo dalį, o nuomos sutartis su pastaraisiais sudaryta tik 2007-01-30 (t.1, b.l. 55-56).
Išvardintos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad 2003-03-31–2004-11-24 laikotarpiu, už kurį reikalaujama nuomos mokesčio, pastato–sandėlio, prie kurio ir buvo suformuotas žemės sklypas, savininkas, taigi ir viso žemės sklypo naudotojas buvo būtent apeliantas, o ne kuris kitas asmuo ar asmenys. Nuomos sutartis, sudaryta su E. K., negalioja ir neturi savarankiškos įtakos paties apelianto teisėms ar pareigoms, taigi tokie skundo argumentai teisiškai nereikšmingi. Tačiau nepaisant susiklosčiusios situacijos, t.y. pačiam apeliantui nesudarius naujos nuomos sutarties dėl naudojimosi konkretaus dydžio (ploto) žemės sklypu, tokia jo prievolė tiesiogiai kyla iš faktinės žemėnaudos teisinių santykių, kadangi naudojimasis valstybiniu žemės sklypu negali būti neatlygintinis, jei aiškiai nesusitariama dėl neatlygintino naudojimo (panaudos). Pastebėtina, kad tokios savo pareigos, kaip matyti iš apelianto procesinės pozicijos byloje, šis net neginčija, tik tvirtina faktiškai naudojęsis ženklai mažesne sklypo dalimi, nei nurodo ieškovas.
Pasisakant dėl šių apeliacinio skundo argumentų, kurie apspręstų apelianto prievolės ieškovui apimtį (nuompinigių dydį), kolegija atsižvelgia į teisinį žemės nuomos ir faktinio naudojimosi santykių reglamentavimą. Antai CK 6.546 str. apibrėžia žemės nuomos sutarties dalyką: tai valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Faktinė valstybei priklausančio žemės sklypo žemėnauda yra panaši į nuomos teisinius santykius, kadangi teisės aktais yra įtvirtintas naudojimosi atlygintinumo principas. Savarankiška teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė norminių aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Žemės įstatymo 2 str. 11 p. pateikia tokią žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteiktas naudojimuisi žemės sklypas, gali naudoti jį ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jo pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Taigi žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ir už žemės sklypo naudojimą, ir pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, kai tokia sudaroma. Apie žemės nuomininko ir žemės naudotojo, kuomet nesudaroma nuomos arba panaudos sutartis, vienodos teisinės pareigos mokėti žemės nuomos mokestį egzistavimą yra pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-163/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju prie apeliantui priklausiusio nuosavybės teise pastato buvo suformuotas bei viešame registre įregistruotas būtent 0,7078 ha naudojamas žemės sklypas (t.1, b.l. 59-60), skirtas šiam statiniui, plane pažymėtam 1F1p, eksploatuoti. Toks suformuotas žemės sklypas ir buvo laikinai išnuomotas E. K. (t.1, b.l. 139, 150, 151). Dar daugiau, šio sklypo, kaip vientiso nekilnojamojo daikto, dydis nekito ir vėliau (t.1, b.l. 30-31, 152). Be to, tuomet apeliantui priklausęs statinys buvo vienintelis šiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (t,1, b.l. 136-138, 143, 144-144) ir apeliantas tokių ieškovo argumentų bei pateiktų įrodymų jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (t.1, b.l. 117, CPK 12 str., 178 str.). Jo įvardijamas tretiesiems asmenims priklausantis pastatas – naftos saugykla yra kitame žemės sklype kitu adresu - (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 153-165), tą savo paaiškinimuose nurodė ir tretieji asmenys (t.1, b.l. 175-176).
Taigi skundo teiginiai, jog ginčo žemės sklypu tuo laikotarpiu, už kurį reikalaujama nuomos mokesčio, naudojosi ir kiti asmenys, nes šiems priklausė jame esantys pastatai, yra faktiškai nepagrįsti, deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis, o apelianto tvirtinimas, kad dalį nuomos kaštų turėtų apmokėti ir kiti asmenys, teisiškai ydingas. Aplinkybė, kad nedidelę dalį ginčo žemės sklypo 2006 metais tretiesiems asmenims buvo leista išsinuomoti (t.1, b.l. 30-31), nesuponuoja kitokio šios situacijos vertinimo, nes tik nuo nuomos sutarties sudarymo ar kitokiu pagrindu atsiradusio teisėto naudojimosi ginčo žemės sklypo dalimi atsiranda ir tų asmenų prievolė susimokėti nuomą. Pastebėtina ir tai, kad šis žemės sklypas buvo baigtas formuoti bei įregistruotas viešame registre kaip nekilnojamasis daiktas apeliantui jau esant šiame sklype esančio statinio savininku (t.1, b.l. 59-60, 62-63), todėl jam neabejotinai buvo žinomas ir sklypo dydis, ir jo ribos.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija prieina prie išvados, kad apelianto galimybės nuo 2003-03-31 iki 2004-11-24 naudotis būtent 0,7078 ha ploto žemės sklypu, suformuotu prie jam nuosavybės teise priklausiusio statinio, nebuvo ribojamos, o aplinkybė, ar jis šią teisę įgyvendino pilna apimtimi ir ar faktiškai naudojosi visu žemės sklypu, neeliminuoja jo pareigos mokėti įstatymu nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį, nepaisant ir to, jog nuomos sutartis dėl šio sklypo nebuvo sudaryta. Taip pat apeliantas neturi diskrecijos tesės pats nusistatyti, kokia valstybei priklausančio žemės sklypo dalimi jis naudosis. Ieškovo reikalavimas nebuvo išimtinai siejamas su nuomos sutarties tarp šalių sudarymu ar ankstesnės, su E. K. sudarytos nuomos sutarties tęstinumu, priešingai, ieškovo procesiniuose dokumentuose buvo tvirtinama apie apelianto, kaip viso žemės sklypo naudotojo, teisinį statusą, o ankstesnės nuomos sutarties egzistavimas leido remtis jos nuostatomis apie naudojamo prie pastato, anksčiau priklausiusio E. K., žemės sklypo dydį.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (t.2, b.l. 81), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.