Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-289-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-03
Bylos Nr.
2S-289-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-289-278/2009

Teisėjas Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

74.2.4; 78.2.1; 110.1; 110.4; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4005-400/2009 pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo sūnaus J. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisti laikiną išlaikymą iš A. S. po 500 Lt kas mėnesį nepilnamečių vaikų J. S. ir P. S. naudai. Nurodė, kad šiuo metu sūnus gyvena su ja, tačiau tėvas jam daro psichologinį spaudimą, trukdo normaliam vaiko gyvenimui ir jai nepadeda materialiai išlaikyti vaikų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi S. S. prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, kad prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais. Nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra gauta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, o duomenų, kad A. S. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti sūnų, kelia grėsmę jo asmeniniams neturtiniams interesams, nepateikta. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nenurodė prašymo priteisti laikiną materialinį išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dukrai P. S. aplinkybių, nepridėjo jas patvirtinančių įrodymų, todėl byloje esančių įrodymų pagrindu teismas negali patikrinti pareiškėjos prašymo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009-04-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu bei išlaikymu, vaiko interesai turi būti vertinami prioritetiškai. Teigia, kad yra pakankamas pagrindas J. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su tėvu A. S., jis buvo išvežtas ir paliktas gyventi pas senelius į Ukmergės m., todėl sūnus nutraukė mokymąsi Panevėžio m. 5 – ojoje vidurinėje mokykloje ir buvo perkeltas į Ukmergės „Užupio“ mokyklą, tačiau nepritapo kitame mieste. Nurodo, jog sūnaus apsisprendimas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina yra išreikštas vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams. Apeliantė teigia, kad gyvenant su tėvu, laikotarpiu nuo 2008-06-17 iki 2008-07-02, sūnus buvo gydomas ligoninėje dėl prasidėjusios nemigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad iki teismo sprendimo priėmimo, sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja, o A. S. vaikams neteikiant materialinio išlaikymo, siekiant užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius, turi būti priteistas laikinas materialinis išlaikymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad S. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas įrodymais. Teigia, jog sūnus buvo suklaidintas ir telefonu informavo, kad nori gyventi su juo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 375 straipsnio nuostatos numato, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas ir atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Civilinio kodekso (toliau CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 str. 2 d. 2 p., 4 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jei tėvai gyvena skyrium; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1037-452/2008, pareiškėjų S. S. ir A. S. santuoka buvo nutraukta bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šia sutartimi šalys susitarė, kad nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnametės dukros P. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina S. S., o sūnaus J. S. gyvenamoji vieta - kartu su tėvu A. S.. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sutuoktiniai sutarė, kad A. S. išlaiko kartu su juo gyvenantį sūnų J. S., o S. S. dukrą P. S., kuriai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės A. S. įsipareigoja mokėti nuo 2013-01-07 (b.l.26-28). Byloje nustatyta, kad 2009-04-07 S. S. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad nuo 2009-04-02 J. S. gyvena pas motiną. Aplinkybės, kad sūnus gyvena su S. S., neneigia ir A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą. Prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo S. S. grindžia tuo, kad nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, nepilnametis sūnus buvo apgyvendintas pas senelius Ukmergės m., todėl turėjo pakeisti mokyklą, tačiau joje nepritapo, grįžo į Panevėžio m.. Apeliantė teigia, kad sūnus nori gyventi su ja. Be to, jo išlaikymui S. S. lėšų neteikia. Pirmosios instancijos teismas S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė konstatavęs, jog prašymas nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais, nes duomenų, kad A. S. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti sūnų, kelia grėsmę sūnaus asmeniniams neturtiniams interesams, nepateikta. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjant ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į stabilią aplinką, garantuoti, jog nepilnamečio vaiko įprastinės gyvenamosios sąlygos nepasikeis iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaikų interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Todėl, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė turtiniams ar asmeniniams neturtiniams vaikų interesams, nes pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tokius faktus ir aplinkybes S. S. savo prašyme nurodė, o būtent: su A. S. yra išsituokusi ir gyvena atskirai, nepilnametis sūnus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, grįžo gyventi ir šiuo metu gyvena su ja, vaikų tėvas materialinės paramos jiems išlaikyti neteikia. Kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog realiai egzistuoja grėsmės turtiniams ar asmeniniams neturtiniams vaiko interesams tikimybė, jog būtina nedelsiant spręsti ir vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Pateikta civilinės bylos medžiaga, atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės tvirtina, kad tarp nepilnamečio J. S. tėvų, yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Pagal bylos duomenis nepilnametis J. S. su tėvu gyveno apie metus laiko, o šiuo metu gyvena su motina. A. S. šios aplinkybės neneigia, be to, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą duomenų, kad vaiko motina netinkamai rūpinasi sūnumi, daro jam neigiamą įtaką, t. y. įrodymų, kad ji nesirūpina vaiku, nesuteikia jam tinkamų gyvenimo sąlygų, nepateikė. Kadangi pagal bylos duomenis vaiko tėvai gyvena skyrium ir jų nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su motina, o duomenų, kad ji netinkamai rūpinasi vaiku ar pažeidžia jo interesus, nėra, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad taikyti S. S. prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas jos prašymas dėl santuokos pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo nėra pagrindo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie A. S. materialinę padėtį nėra, todėl Kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgdama į vaiko amžių, jo poreikius daro išvadą esant tikslinga priteisti iš S. S. po 300 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui nuo 2009-04-02 iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.

Duomenų, kad pareiškėja negali išlaikyti nepilnametės dukros P. S., kaip yra įsipareigojusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1037-452/2008 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dukters atžvilgiu nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų jog apeliantės materialinė padėtis yra ženkliai pasikeitusi ir ji negali išlaikyti nepilnametės dukters.

Dėl paminėtų motyvų, teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

S. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.

Iki bus išspręstas S. S. prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-28 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl vaikų P. S. ir J. S. materialinio išlaikymo bei J. S. gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, sūnaus J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. S. bei priteisti iš A. S. (a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus J. S. išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus Lt), išlaikymą pradedant mokėti nuo 2009 m. balandžio 2d..

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Kolegijos teisėjai Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė