- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-16
- Bylos Nr.
- AS-962-602/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02664-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 13 d. gautas pareiškėjo R. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl kalinimo sąlygų atliekant bausmę kalėjimo režime su kitais nuteistaisiais neskirstant pagal tai, kurį kartą atliekama bausmė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo, atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą pakeisti įstatymą.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kad administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Vadovaudamasis šia nuostata ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo reikalavimą teismui pakeisti įstatymą teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas pažymėjo, kad skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti.
Atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi ir todėl pareiškėjas yra tiesiogiai ir netiesiogiai atskirtas nuo kitų kalinių. Būdamas vienas, pareiškėjas jaučia vienatvę, jam trūksta bendravimo, atsiranda miego sutrikimai, pareiškėjas patiria stiprius dvasinius išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas R. N. į teismą kreipėsi, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl kalinimo sąlygų atliekant bausmę kalėjimo režime su kitais nuteistaisiais neskirstant pagal tai, kurį kartą atliekama bausmė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo reikalavimą pakeisti įstatymą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo siekiama pakeisti įstatymą, nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinio teismo kompetencija apibrėžta ABTĮ 15 straipsnyje, kur išvardintos bylos, kurias sprendžia administraciniai teismai. ABTĮ 88 straipsnis numato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis: t. y. 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareikštas reikalavimas pakeisti įstatymą nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nepatenka į administracinio teismo kompetenciją, apibrėžtą ABTĮ 15 straipsnyje. Įstatymai Lietuvos Respublikoje priimami ir keičiami laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas nėra subjektas, kuris galėtų priimti ar pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Tai prieštarautų ir iš Konstitucijos kildinamam valdžių padalijimo principui. Todėl reikalavimas pakeisti įstatymą negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Be to, pareiškėjo pareikštas reikalavimas neatitinka ir ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo pareikštą reikalavimą pakeisti įstatymą teismas negalėtų priimti nei vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės.
Pažymėtina, kad pareiškėjui kilus abejonių dėl tam tikrų įstatymo nuostatų teisėtumo, yra numatyta galimybė individualią bylą nagrinėjančio teismo prašyti kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuris turėtų būti taikomas toje individualioje byloje, atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.