Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-392-798/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-12
Bylos Nr.: e2A-392-798/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01829-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „ARVEKA“
Atsakovas: Lietuvos

Kategorijos

2.5.35pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-392-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01829-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.35.;3.3.1.18.;3.3.1.21

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARVEKA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARVEKA“ ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nota Bene“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ARVEKA“ ieškinyje prašė: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti perkančiosios organizacijos 2016-08-12 sprendimą Nr. 2016-VP3-IS-88 dėl pasiūlymo atmetimo ir pirkimo laimėtojo nustatymo pirkimo 1 dalyje, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti perkančiosios organizacijos 2016-08-30 sprendimą Nr. 2016-VP3-IS-102 dėl pretenzijos atmetimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad perkančioji organizacija vykdo įvairių ekipuotės prekių ir antkelių atvirą konkursą. Ūkio subjektų grupė UAB „ARVEKA“ ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) registruota ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) Safariland, LLC pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija nurodė tiekėjai ištaisyti aritmetinę klaidą pasiūlymo dalyje dėl prekių. Tiekėja informavo perkančiąją organizaciją, jog aritmetinės klaidos nėra, o suapvalinti pasiūlymo įkainio reikšmės, nekeičiant pasiūlymo kainos, neįmanoma. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą tiekėjos pasiūlymą atmesti. Tiekėja pateikė pretenziją, kurią atsakovė atmetė. Ieškovės nuomone perkančioji organizacija pasiūlymą turėjo vertinti vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu ir dėl formalių formos reikalavimų nesilaikymo pasiūlymo negalėjo atmesti. Tiekėja savo pasiūlyme nurodė prekės kainą su keturiais skaičiais po kablelio ir formaliai pažeidė pirkimo sąlygas, tačiau bendrą pasiūlymo kainą nurodė teisingai – du skaičiai po kablelio. Pagal pirkimo sąlygas perkančioji organizacija pasiūlymus vertino pagal mažiausios kainos eurais kriterijų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), t. y. perkančioji organizacija vertino galutinį pasiūlymo skaičių, kurį tiekėja nurodė teisingai. Šiuo atveju atsakovė pasirinko ženkliai brangesnę tiekėją ir siekia su ja sudaryti viešąją sutartį, kas neatitinka viešųjų pirkimų tikslų.Dublike ieškovė nurodė, kad tiekėja bendrą pirkimo objekto dalies pasiūlymo kainą apskaičiavo teisingai, be klaidų. Sprendime atmesti ieškovės pasiūlymą nurodyta, jog pasiūlymas atmestas ne dėl to, kad neatitiko konkurso sąlygų reikalavimo prekės vieneto kainą nurodyti centų tikslumu su dviem skaičiais po kablelio, o todėl, kad tiekėjas iki nustatyto termino pabaigos neištaisė tariamų jo pasiūlymo kainos apskaičiavimo (aritmetinių) klaidų. Manė, kad įrašant prekės vieneto kainą į sutartį, ji nebūtinai privalo būti suapvalinama, nes bendra sutarties kaina, padauginus prekės vieneto kainą su PVM su keturiais skaičiais po kablelio iš maksimalaus numatomo įsigyti prekių kiekio, visiškai atitiktų tiekėjo pasiūlyme nurodytą pasiūlymo kainą pirkimo objekto daliai. Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Konkurso sąlygose nurodyta, kad prekės vieneto kaina su PVM ir bendra pasiūlymo kaina su PVM turi būti išreikšta euro centro tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip du ženklus. Konkurso sąlygose nurodydama šį reikalavimą atsakovė siekė užtikrinti kuo tikslesnį pasiūlymo kainos nurodymą. Kainą išreiškiant euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip du ženklus. Pagal Konkurso sąlygas nelieka poreikio šios kainos apvalinti ar atlikti kitokius skaičiavimus, kuriuos atliekant gali susidaryti paklaidos ar atsirasti aritmetinės klaidos. Konkurso sąlygų formalizavimas tarnauja teisėtam tikslui – siekiui užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir pasiekti viešųjų pirkimų tikslą, užtikrinti viešojo pirkimo skaidrumą bei tiekėjų lygiateisiškumą. Pažymėjo, kad ieškovė skundė ne atsakovės veiksmus, o Konkurso sąlygas. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovės dublikas nepagrįstas.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nota Bene“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su perkančiąja organizacija, aritmetinės klaidos neištaisė. Ieškovės siūlomos prekės vieneto kainą su PVM padauginus iš prekių kiekio gaunasi kita suma, nei nurodyta pasiūlyme, todėl ieškovė pažeidė Konkurso sąlygas. Aritmetinė klaida yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas.Triplike trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad atsakovė priimdama sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymu ir Konkurso sąlygomis. Pirkimo sąlygų 5.6 punkte nustatyta kainos pateikimo ir apskaičiavimo tvarka, o ne pasiūlymo atmetimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovė neginčijo, jog pasiūlyme Konkurso 1 daliai „Pirštinės taktinės atakos“ prekės vieneto kainą su PVM nurodė su keturiais skaičiais po kablelio. Atsižvelgęs į tai, kad Konkurso sąlygų 5.6 punktą tiekėjams buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas reikalavimas kainas išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu, teismas vertino, jog ieškovės pasiūlyme nurodyta pirštinės vieneto kaina su keturiais skaičiais po kablelio neatitiko Konkurso sąlygų 5.6 punkte nustatytų reikalavimų. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl Konkurso sąlygų 5.6 punkto įtvirtinto reikalavimo paaiškinimo ar patikslinimo, todėl vertino, jog Konkurso sąlygas aiškiai suprato.Teismas nesutiko su ieškovės nuomone, kad pasiūlyme nurodytas prekės vieneto kainos keturių skaičių po kablelio reikalavimas yra formalus, nes galutinė pasiūlymo kainoje nurodyti du skaičiai po kablelio. Visapusiškas ginčo pirkimo 1 dalies vertinimas sudarė pagrindą spręsti, kad Konkurso sąlygų 5.6 punkte nustatytas reikalavimas prekės vieneto kainą su PVM ir bendra pasiūlymo kainą su PVM nurodyti euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip du ženklus, tiesiogiai susijęs su perkančiosios organizacijos siekiu įgyti didelį skaičių prekių, atitinkamai užtikrinti, jog būtų nurodyta kuo tikslesnė pasiūlymo kaina. Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos teiginiais, kad Konkurso sąlygų 5.6 punkto nuostata siekiama neapvalinti kainos ar atlikti kitokius skaičiavimus, dėl kurių gali keistis prekės įkainis, susidaryti paklaida, pasikeisti galutinė pasiūlymo kaina. Todėl teismas sprendė, jog pasiūlymo prekės įkainis, kuris nurodomas keturiais skaičiais po kablelio neatitinka Konkurso sąlygų 5.6 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos nustatyta Konkurso sąlyga atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką, kurioje pagal nurodytą kainos ir įkainio sąvokas (sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus, o įkainis – prekės, paslaugos ar darbo mato vieneto kaina), Konkurso sąlygų 5.6 punkte nustatytas reikalavimas pasiūlymo kainą išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu nėra savitikslis, o yra nustatytas įvertinant tai, jog Lietuvos Respublikos piniginį vienetą, kuris naudojamas apyvartoje, – litą sudaro 100 centų (Pinigų įstatymo 1 straipsnis). Taip pat perkančioji organizacija laikėsi viešai skelbiamos Viešųjų pirkimų konsultacijos perkančiosioms organizacijoms, kad Konkurso sąlygose nustatyti, jog kaina gali būti išreikšta daugiau nei dvejais skaičiais po kablelio rekomenduojama tik tada, kai tikėtina, jog tiekėjai konkursuos dėl kainų, kurias sudaro daugiau nei du skaičiai po kablelio, o atsakovas, įvertinus Konkurso sąlygas, tokios tikimybės Konkurse nenumatė. Teismo vertinimu, ginčo atveju perkančioji organizacija, vykdydama tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūrą, suteikė ieškovei galimybę ištaisyti aritmetines klaidas ir ieškovei atsisakius tai padaryti, pasiūlymo prekės kainos neatitikimą Konkurso sąlygų reikalavimui nelaikė formaliu, dėl kurio prioritetas turi būti teikiamas turiningajam ieškovės pasiūlymo vertinimui. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovės sprendimu ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų 5.6 punkto reikalavimo prekės vieneto kainą nurodyti centų tikslumu dviem skaičiais po kablelio, o dėl to, kad tiekėjas iki nustatyto termino pabaigos neištaisė jo pasiūlymo kainos apskaičiavimo (aritmetinių) klaidų. Pagal Konkurso sąlygų 9.7 punktą, jeigu pateiktame pasiūlyme komisija randa pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti tiekėjų per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais posėdžio metu paskelbtos siūlomos pirkimo dalies kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Ieškovė per nustatytą terminą pasiūlymo aritmetines klaidas atsisakė ištaisyti, todėl perkančioji pasiūlymą pagrįstai atmetė vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir Konkurso sąlygų 9.9.3 punktu, kai dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaisė pasiūlyme nurodytų aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo. Taigi priešingai nei nurodė ieškovė, Konkurso 5.6 punkte nurodoma pasiūlymo kainos apskaičiavimo tvarka, o Konkurso sąlygų 9.9.3 punkte numatytas pasiūlymo atmetimo pagrindas. Tuo tarp ieškovė, teigdama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pasiūlymo atmetimo pagrindą nurodė 9.9.3 punktą, Konkurso sąlygas aiškina neįvertinusi jų visumos, iškraipydama jų esmę.Teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai nesivadovaujant Konkurso sąlygų 5.6 punkto reikalavimo nuostata ir laikant, jog ieškovė pateikusi prekės kainą nurodydama 4 skaičius po kablelio, pažeistų Konkurso sąlygų reikalavimus, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Konkurse dalyvavusiems tiekėjams taikytų skirtingus kriterijus. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė pasirinko laimėjusio trečiojo asmens pasiūlymą, kuris yra ženkliai brangesnis nei ieškovės, kas neatitinka viešųjų pirkimo tikslo, tačiau tiekėjams negali būti teikiamas prioritetas vertinant jų pasiūlymus vien todėl, kad jų pasiūlymų kaina yra mažesnė, o pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog perkančioji organizacija netinkamai ar neteisingai įvertino ieškovo pateiktą pasiūlymą. Nenustačius akivaizdžių Konkursui pateikto pasiūlymo vertinimo pažeidimų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo naikinti perkančios organizacijos priimtų sprendimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ARVEKA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų 5.6. punkto

Ieškovė pasiūlyme prekės vieneto kainos nesuapvalino, t. y. nurodė prekės vieneto kainą su keturiais skaičiais po kablelio. Neatliktas skaičiaus suapvalinimo veiksmas nėra aritmetinė klaida, padaryta skaičiavimuose. Todėl spręstina, ar tai formos trūkumas ir taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas.Pirmosios instancijos teismas turinio viršenybės prieš formą principo netaikė, tačiau mano, jog turėjo taikyti, kadangi: a) ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymai tarpusavyje gali būti palyginami, nes lyginama ne prekės vieneto, o viso pasiūlymo kaina, b) skirtumas tarp pasiūlymų sudaro 352 000 Eur, c) pasiūlymų pateikimas nurodant pasiūlymo ir prekės vieneto kainą su PVM skirtas pasiūlymams tarpusavyje palyginti ir lyginti vienodomis sąlygomis, d) UAB „Nota Bene“ pasiūlyta prekės kaina yra be PVM, kuri turės būti nurodyta sąskaitoja faktūroje bei skaičiai bus apvalinami, e) pateiktus pasiūlymus galima palyginti, galima nustatyti, kuris pasiūlymas yra pigesnis.Pirmosios instancijos teismas pakartojo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentus, susijusius su pirkimo sąlygų 5.6. ir 9.9.3 punktais.Prekės vieneto kainos išraiška su dvejais skaičiais po kablelio yra formos, o ne turinio reikalavimas. Ieškovės pasiūlymas atmestas dėl procesinio reikalavimo nesilaikymo (aritmetinių klaidų neištaisymo).

Dėl viešojo intereso ir pasiūlymo kainos

Prekių vieneto kainos tarpusavyje nelyginamos ir jokios įtakos pirkimo procesui neturi.Atsakovė, pripažinusi laimėtoja įmonę, pasiūliusią 352 000 Eur brangesnes prekes pažeidė viešąjį interesą. Be to UAB „Nota Bene“ yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau į tai perkančioji organizacija neatsižvelgė.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kariuomenė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.Nurodo, jog ieškovė pripažįsta, kad pateikė Konkurso sąlygoms neatitinkantį pasiūlymą. Ieškovė nenurodė kokiu būdu Lietuvos kariuomenė pažeidė ar sumažino ieškovės teises iš karto neatmesdama pasiūlymą, o leidusi jai ištaisyti aritmetines klaidas, t. y. nurodyti prekės vieneto kainą su PVM euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip du ženklus. Ieškovė kainą nurodė neteisingai, kainos neištaisė, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas. Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl konkurso sąlygų teisėtumo nėra, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi turinio viršenybės prieš formą principu. Atveju, jei atsakovė būtų vertinusi teikėjų pasiūlymus, nesilaikant Konkurso sąlygų, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Nors ieškovė ir pasiūlė mažesnę kainą, tačiau jos patektas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nota Bene“ prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog Pirkimo sąlygų 5.6. punkte buvo nustatyta kainos pateikimo ir apskaičiavimo tvarka, o ne pasiūlymo atmetimo pagrindai. Ieškovė Konkurso sąlygų reikalavimo nesilaikė, todėl jai buvo pasiūlyta ištaisyti pastebėtas aritmetines klaidas (padauginus siūlomos prekės vieneto kainą su PVM iš prekių kiekio, gaunama suma skiraisi nuo pasiūlyme nurodytosios). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tiekėjams negali būti teikiamas prioritetas vertinant jų pasiūlymus vien todėl, kad jų pasiūlymų kaina yra mažesnė, o pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, atitinka suformuotai teismų praktikai. Pažymi, kad UAB „Nota Bene“ nebuvo įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, be to teikėjo teisinis statusas negali daryti įtakos jos pasiūlymo vertinimui, nes to reikalauja lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Atsakovė Lietuvos kariuomenė 2016 m. kovo 25 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) bei 2016 m. kovo 30 d. Europos sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė „Įvairių ekipuotės prekių ir antkelių atvirą konkursą“ (toliau – Konkursas), kuris vykdomas CVP IS priemonėmis.Pirkimas skaidomas į atskiras aštuonias pirkimo dalis; tiekėjas atskirai pirkimo daliai gali pateikti tik vieną pasiūlymą visam prekių kiekiui. Ginčui aktualus pirmosios pirkimo dalies objektas – „Pirštinės taktinės atakos“, 78 000 vnt. porų.Pirmajai pirkimo daliai „Pirštinės taktikos atakos“ pasiūlymą pateikė ieškovė UAB „ARVEKA“ kartu su JAV registruota RAB Safariland, LLC ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nota Bene“. Atsakovė Lietuvos kariuomenė 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu paprašė UAB „ARVEKA“ ištaisyti pasiūlyme pirmajai pirkimo daliai „Pirštinės taktinės atakos“ pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo metu paskelbtos galutinės kainos (b. l. 12).Ieškovė UAB „ARVEKA“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte paaiškino, jog aritmetinių klaidų pirmojoje pasiūlymo dalyje nėra, sudauginus pateiktą prekės kainą su prekių kiekiu gaunama galutinio pasiūlymo kaina (b. l. 19). Atsakovė Lietuvos kariuomenė 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 2016-VP3-IS-88 vadovaudamasi VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir Konkurso 9.9.3 punktu, ieškovės pasiūlymą atmetė, kadangi ieškovė neištaisė pasiūlyme pastebėtų aritmetinių klaidų ir informavo, kad Konkurso pirmosios pirkimo dalies „Pirštinės taktikos atakos“ laimėtoja yra UAB „Nota Bene“ (b. l. 20). Ieškovė pateikė atsakovei 2016 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, kurioje prašė panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 2016-VP3-IS-88 bei priimti UAB „ARVEKA“ pasiūlymą ir jį įvertinti, pripažįstant, kad UAB „ARVEKA“ ir JAV RAB Safariland LLC įmonių grupės pateiktas pasiūlymas pirmajai pirkimo daliai „Pirštinės taktinės atakos“ yra geriausias bei atitinkamai pakoreguoti pasiūlymų eilę (b. l. 14–18).Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2016-VP3-IS-102 informavo ieškovę apie jos pateiktos 2016 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijos netenkinimą (b. l. 7).

Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant tiekėjos pasiūlymą pagrįstumo

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi kategorijas: a) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme ir b) reikalavimus tiekėjams; pastarieji papildomai skirstomi į reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (ekonominis, techninis, profesinis pajėgumas, teisė verstis tam tikra veikla, tam tikri kokybės vadybos sistemos standartai ir pan.) ir neigiamo pobūdžio sąlygas, kuriomis ribojamas ar draudžiamas tiekėjų dalyvavimas konkurse (juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.) bei kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Konkurso sąlygų 5.6. punkte nustatyti kainos pateikimo reikalavimai: prekės vieneto kaina su PVM ir bendra pasiūlymo kaina su PVM, kurios turi būti išreikštos euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip 2 ženklus. Taigi, gauta prekės vieneto kaina su PVM ir galutinė visų prekių kiekio kaina su PVM turėjo būti apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio (euro cento tikslumu), t. y. perskaičiuojant apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles, t. y. jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs. Ieškovė pasiūlyme pirmajai pirkimo daliai „Pirštinės taktikos atakos“ prekės vieneto kainą su PVM nurodė 32,1428 Eur ir bendrą pasiūlymo kainą su PVM nurodė 2 507 138,40 Eur (32,1428 Eur × 78 000 vnt. = 2 507 138,40 Eur) (b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog Konkurso sąlygų 5.6 punkte nustatytas reikalavimas pasiūlymo kainą išreikšti dviejų skaičių po kablelio tikslumu nėra savitikslis, o yra nustatytas įvertinant tai, jog Lietuvos Respublikos piniginį vienetą, kuris naudojamas apyvartoje, – litą sudaro 100 centų (Pinigų įstatymo 1 straipsnis). Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje piniginis vienetas yra euras ir euras tapo teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje. Euro ir lito perskaičiavimo kursas yra 3,45280 lito už 1 eurą (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos kariuomenė ginčo Konkursą paskelbė 2016 m. kovo 25 d. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamas litų (eurų) perskaičiavimas į eurus (litus) ir apvalinimas: kai pinigų sumos litais perskaičiuojamos į eurus ar pinigų sumos eurais perskaičiuojamos į litus, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis, taikomas perskaičiavimo kursas ir apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys – tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju prekės vieneto kaina apskaičiuota su PVM mokesčiu. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato, kad apskaičiuojant PVM būtų taikomi apvalinimai. Apvalinimą leidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, bet jis taikomas apskaičiuojant mokestinę prievolę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad perkančioji organizacija laikėsi viešai skelbiamos Viešųjų pirkimų konsultacijos, rekomenduojančios perkančiosioms organizacijoms Konkurso sąlygose nustatyti, jog kaina gali būti išreikšta daugiau nei dvejais skaičiais po kablelio tik tada, kai tikėtina, jog tiekėjai konkursuos dėl kainų, kurias sudaro daugiau nei du skaičiai po kablelio. Iš Konkurso sąlygų 1.7 punkto matyti, kad dalyvio pasiūlymą sudaro CVP IS priemonėmis pateiktų skaitmeninių dokumentų ir duomenų visuma, tame trape ir užpildytas pasiūlymas, parengtas pagal Konkurso sąlygų 1 priedą (Konkurso sąlygų 1.6.4., 1.7, 1.7.1 punktai), t. y. CVP IS priemonėmis pateikta informacija (duomenys) ir užpildyta pasiūlymo forma (b. l. 26). Iš viešai skelbiamos Viešųjų pirkimų tarnybos elektroninio tinklalapio informacijos nustatyta, jog Tarnyba atkreipia dėmesį, kad rengiant pasiūlymą CVP IS priemonėmis, kai prašoma nurodyti pasiūlymo kainą / įkainius (toliau – kaina) CVP IS pasiūlymo lango skilties „Siūloma kaina“ dalyje „Bendra pasiūlymo kaina“ ir prisegtoje pasiūlymo formoje, dažnai pasitaiko, kad yra nurodomos dvi skirtingos kainos. Dažniausiai taip atsitinka, kai pasiūlymo kainą sudaro sveikasis skaičius ir daugiau kaip du skaičiai po kablelio, nes CVP IS leidžiama pateikti tik tokią kainą, kurią sudaro sveikieji skaitmenys ir (arba) du skaitmenys po kablelio, o prisegtoje pasiūlymo formoje paprastai nurodoma nesuapvalinta kaina – trys ir daugiau skaičių po kablelio. Tarnyba rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms, pirkimus vykdančioms CVP IS priemonėmis, siūlomą kainą prašyti pateikti arba ją įvedant CVP IS priemonėmis, arba CVP IS prisegant užpildytą pasiūlymo formą, bet ne iš karto abiem šiais būdais viename pirkime. Jei yra tikėtina, kad tiekėjai konkuruos dėl kainų, kurias sudaro daugiau nei du skaičiai po kablelio, rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms siūlomas kainas prašyti pateikti tik CVP IS prisegamuose dokumentuose, tačiau jų neįvesti CVP IS priemonėmis. Tam perkančioji organizacija, CVP IS priemonėmis kurdama pirkimą, tiekėjams privalomuose kainos pateikimo nustatymuose turi nuimti varneles eilutėse „Visa kaina“ ir „Prašoma nurodyti kainų išklotinė“ ir atitinkamas sąlygas įrašyti pirkimo dokumentuose. Tiekėjo pasiūlymo lange bus prašoma prisegti pasiūlymo dokumentus, tačiau nebus techninės galimybės CVP IS priemonėmis įrašyti kainos (https://vpt.lrv.lt/lt/konsultacine-medziaga/perkanciosioms-organizacijoms/pranesimas-tiekejams-ir-perkanciosioms-organizacijoms-del-pasiulymo-kainos-nurodymo-cvp-is-priemonemis). Pažymėtina, kad Tarnyba šias konsultacijas pateikė, kai pastebėjo, jog dažnai tokios klaidos lemia, kad pasiūlymas atmetamas ar net nutraukiamos pirkimo procedūros. Atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nenukrypo nuo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų (CPK 178 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2015). VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės teisė paprašyti, jog ieškovė pateiktų perskaičiavimą, nekeičiantį pasiūlymo esmės numatyta ir Konkurso sąlygų 9.7 punkte: „Komisija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos pasiūlytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais posėdžio metu paskelbtos siūlomos pirkimo dalies kainos“ (b. l. 37). Šiuo atveju atsakovė, atsižvelgusi į Konkurso sąlygų 5.6 punkto reikalavimo dalį – prekės vieneto kaina su PVM po kablelio nurodyti ne daugiau kaip 2 ženklus – informavo ieškovę apie pasiūlyme nustatytas kainų apskaičiavimo klaidas, kurias paprašė nustatytu terminu ištaisyti, nekeičiant paskelbtos galutinės prekių kainos (b. l. 12). Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodė, jog sudauginus patektą prekės kainą ir prekių kiekį gaunama UAB „ARVEKA“ galutinio pasiūlymo kaina bei paaiškino, jog apskaičiuojant prekės vieneto kainą, vieneto kaina nustatoma be PVM ir PVM pridedamas prie prekės kainos; šią sumą suapvalinti nėra galimybės, nes ją suapvalinus nebus galima apskaičiuoti prekės kainos be PVM, be to bus gaunama labai ženkli paklaida tarp prekės kainos be PVM ir galutinės pasiūlymo kainos (b. l. 19). Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad ji, apskaičiuodama prekės vieneto kainą su PVM, netaikė aritmetinio apvalinimo taisyklės ir savo pasiūlyme nurodė keturis skaitmenis po kablelio, t. y. prekės vieneto su PVM skaičiavimus atliko neribotu (po kablelio) tikslumu, tačiau galutinėje pasiūlymo kainoje nurodė du skaitmenis po kablelio, kaip ir buvo reikalauta iš perkančiosios organizacijos. Ieškovei neištaisius prekės vieneto kainos su PVM ir pasiūlymo esmei nepasikeitus (nepasikeitus bendrai prekių kiekio su PVM kainai), atsakovė, remdamasi VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir Konkurso sąlygų 9.9.3 punktu (dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaisė pasiūlyme nurodytų aritmetinių klaidų (b. l. 37)), UAB „ARVEKA“ pasiūlymą pirmajai pirkimo daliai „Pirštinės taktinės atakos“ atmetė kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (b. l. 20). Pažymėtina, kad ne kiekviena tiekėjo pasiūlyme esanti klaida vertintina kaip VPĮ ir pirkimo sąlygų besąlygiška neatitiktis. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi, įgyvendindama turimą diskreciją, perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191). Nacionalinis pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimo (aiškinimo) reguliavimas ir jo taikymas teismų praktikoje (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis) atitinka pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje suformuluotas teisės aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, a fortiori (juo labiau) nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, kad Lietuvos kariuomenės diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba neleisti tiekėjui pataisyti aritmetines klaidas, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti, konstatuoja, jog šis įvertinimas perkančiosios organizacijos buvo atliktas netinkamai, nes ji nustatė, kad sudauginus vieneto kainą su PVM su prekių kiekiu gaunama kita suma, nei nurodyta galutiniame pasiūlyme (keičiasi pasiūlymo esmė). Kainos keitimas po pasiūlymo pateikimo yra esminis pasiūlymo keitimas (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis).Perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi (VPĮ 90 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovės Konkurso sąlygų vertinimo kriterijus pasiūlymai vertinami pagal mažiausią pasiūlytą bendrą prekių kainą eurais, įskaitant PVM ir kitus mokesčius, transportavimo iki pirkėjo sandėlio ir kitas išlaidas, galinčias turėti įtakos kainai (b. l. 38). Taigi, ši Konkurso sąlygų 10.1. punkto nuostata patvirtina, kad atsakovė pasiūlymus turėjo vertinti pagal bendrą prekių kainą eurais su PVM. Iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašto matyti, kad atsakovės Komisija pirmajai pirkimo daliai „Pirštinės taktikos atakos“ laimėtoja paskelbė tiekėją UAB „Nota Bene“ pagal šios pasiūlytą bendrą pasiūlymo 2 859 480 Eur su PVM kainą (b. l. 20). Kaip minėta, teikėjos UAB „ARVEKA“ pasiūlyta bendra pasiūlymo kaina sudaro 2 507 138,40 Eur su PVM (b. l. 22). Ginčo atveju atsakovės Komisija galėjo vertinti teikėjų pasiūlymus pagal mažiausią pasiūlytą bendrą prekių kainą Eur su PVM, kadangi abiejų tiekėjų pasiūlymai atitinka Konkurso sąlygų 5.6 punkto reikalavimą – bendra pasiūlymo kaina su PVM išreikšta euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip 2 ženklus. Dėl neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Šiuo atveju Konkurso sąlygų 5.6. punktas nustato, kad prekės vieneto kaina su PVM ir bendra pasiūlymo kaina su PVM, kurios turi būti išreikštos euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip 2 ženklus, o Konkurso sąlygų 10.1. punkte nustatyta, jog pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal mažiausią pasiūlytą bendrą prekių kainą eurais, įskaitant PVM ir kitus mokesčius, transportavimo iki pirkėjo sandėlio ir kitas išlaidas, galinčias turėti įtakos kainai. Taigi, pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia pasiūlyta bendra prekių kaina Eur su PVM, kurią ieškovė nurodė laikydamasi Konkurso sąlygų 5.6. punkto reikalavimo. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kai ji pagal byloje nustatytas aplinkybes galutine pirkimo kaina pripažino sumą, išreikštą euro cento tikslumu, po kablelio nurodant ne daugiau kaip du ženklus (2 507 138,40 Eur), tačiau paprašė tiekėjos ištaisyti aritmetines klaidas, kvalifikuotini pernelyg formaliais ir neproporcingais, nes nebuvo suteiktas prioritetas racionaliam viešiesiems pirkimams skirtų lėšų panaudojimui. Pažymėtina, jog šiuo atveju teikėja aritmetinių klaidų nepadarė, t. y. sudėtinės prekės vieneto kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą) (32,1428 Eur už 1 vnt. × 78 000 vnt. = 2 507 138,40 Eur). Perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti prekės vieneto kainų apskaičiavimo tikrumu, gali kreiptis į tiekėją dėl paaiškinimų pateikimo, nekeičiant pasiūlymo esmės (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis). Ieškovė paaiškinimus dėl prekės kainos vieneto su PVM skaičiavimo pateikė 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte.VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis (atsižvelgiant į laiką (išlyga susijusi su laiku)) apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos. Pasiūlymo vertinimo kriterijai negali nepagrįstai ir neobjektyviai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti išskirtinių sąlygų konkretiems tiekėjams, pažeidžiant šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (VPĮ 90 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog: a) viešųjų pirkimų pagrindinis tikslas yra racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), b) ieškovė buvo pateikusi bendrą prekių kainą Eur su PVM, po kablelio nurodant ne daugiau kaip 2 ženklus (Konkurso sąlygų 6.5 punktas), ir c) perkančioji organizacija galėjo vertinti tiekėjų pasiūlytas bendras prekių kainas su PVM (Konkurso sąlygų 10.1.punktas), sprendžia, kad perkančioji organizacija pažeidė Konkurso sąlygų 9.5 punktą ir ieškovės pasiūlymas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestas pernelyg formaliai ir nepagrįstai. Paminėtais perkančiosios organizacijos veiksmais buvo realiai sukelti padariniai Konkurse dalyvavusioms tiekėjoms, kadangi vienai iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitai (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus), t. y. perkančiosios organizacijos veiksmai pakeitė tiekėjos UAB „ARVEKA“ padėtį ir situaciją kitos tiekėjos UAB „Nota Bene“ naudai.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ieškovė bando skųsti Konkurso sąlygas (kvestionuoja Konkurso sąlygų 5.6. punktą) nesilaikius išankstinės Konkurso sąlygų apskundimo tvarkos. Lietuvoje įtvirtinta peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Nustatyta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijoje prašė perkančiosios organizacijos panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir ieškovės pasiūlymą, pateiktą pirmajai pirkimo daliai „Taktinės atakos pirštinės“ priimti. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad negali pakeisti prekės įkainio (suapvalinti kainos), nes pakeitus įkainio reikšmę, keisis galutinė pasiūlymo kaina, dėl to pasiūlymas bus atmestas (b. l. 14–18). Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštu pretenzijos netenkino (b. l. 7). Taigi, ieškovė kvestionuoja perkančiosios organizacijos sprendimą, priimtą Konkurso sąlygų 6.5 punkto pagrindu, ir dėl šios teisės gynybos kreipėsi į teismą, t. y. turi teisinį suinteresuotumą Konkurso rezultatu ir savo pažeistų teisių gynyba ir dėl nustatytų pažeidimų siekia atkurti turtinę padėtį (kad jos pasiūlyta kaina būtų laikoma mažiausia). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Konkurso sąlygų nuostatų teisėtumo tarp šalių nėra. Pareikštas reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo ex officio spręsti dėl Konkurso sąlygų teisėtumo, kadangi atveju, kai neaišku, dėl kurios kainos išraiškos formos tiekėjas padarė klaidą, prasminga taikyti įstatyme įtvirtintą teisingos (tikrosios) kainos (ginčo atveju – gautinės ir galutinės) prezumpciją.Teisminėje praktikoje perkančiosios organizacijos sprendimai naikinami nustačius imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, t. y. tiek konkrečių VPĮ nustatytų taisyklių esminius pažeidimus, tiek VPĮ įtvirtintus principus. Pagal suformuotą teismų praktiką konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia tiek lygiateisiškumo, tiek skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1). Teisėjų kolegijai pripažinus, jog atsakovė neteisingai įvertino ieškovės prekių kainų pasiūlymą ir jos pasiūlymą atmetė, kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų, tiekėjoms buvo sudarytos ne vienodos sąlygos konkuruoti dėl pirmosios pirkimo dalies „Pirštinės taktikos atakos“ laimėjimo, todėl naikinami: Lietuvos kariuomenės 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. 2016-VP3-IS-88 dalyje, kurioje atmestas UAB „ARVEKA“ pasiūlymas pirmoje pirkimo dalyje „Pirštinės taktinės atakos“ ir šioje pirkimo dalyje nustatyta laimėtoja UAB „Nota Bene“ .Lietuvos kariuomenės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. 2016-VP3-IS-102, kuriuo ieškovės pretenzija netenkinta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir tiekėjų pažeistų teisių veiksmingos gynybos praktikoje išaiškinta atgalinio šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį prielaidos, sąlygos ir ribojimai. Pagal kasacinio teismo praktiką byloje perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus dėl tiekėjo pripažinus neteisėtais, jos pareigos tinkamai atlikti viešojo pirkimo procedūras išlieka. Grąžinus perkančiąją organizaciją atgal į pirkimo procedūras, ji, remdamasi VPĮ ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo, atitinkančio dabartinius jos viešojo pirkimo sutarties poreikius, bei atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).Taip pat kasacinio teismo konstatuota, kad jei neteisėtais pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmai bus bendrojo pobūdžio (pvz., neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymas), į pirminę padėtį neišvengiamai turėtų būti grąžinami visi konkurso dalyviai, nepriklausomai nuo to, dalyvavo jie teismo procese ar ne; nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises; dėl to nors tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį; ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija dėl visų tiekėjų privalo pakartoti bendrojo pobūdžio veiksmus, nes viešojo pirkimo konkurse negalimi du skirtingi perkančiosios organizacijos sprendimai dėl atskirų dalyvių tuo pačiu pagrindu; tai pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą; tokiai pozicijai įtakos neturi tai, kad perkančioji organizacija dėl iš naujo vykdytinų procedūrų galbūt priims kai kuriuos tapačius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).Pasiūlymų kainos vertinimas kaip tinkamos ar ne VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo aspektu – bendrojo pobūdžio veiksmai, kuriuos perkančioji organizacija turėtų atlikti dėl visų tokioje pačioje situacijoje esančių tiekėjų teismui ginčo šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Jei dėl susidėjusių aplinkybių šalys nėra grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tai nedaro įtakos ieškovo pažeistų teisių gynybos įgyvendinimui inicijuojant naują peržiūros procedūrą, kurioje turėtų būti ginčijami visų mažesnę kainą pateikusių dalyvių pasiūlymų tinkamumas ir jų vertinimo teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-132/2012).Teisėjų kolegija sprendžia ginčo šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį – į atiro konkurso „Įvairių ekipuotės prekių ir antkelių“ pirmosios pirkimo dalies „Pirštinės taktinės atakos“ teikėjų pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo stadiją.Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovė, pripažinusi laimėtoja įmonę, pasiūliusią ne tik ženkliai brangesnes prekes, bet ir įtrauktą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pažeidė viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiais teismas, pasisakydamas dėl viešojo intereso, yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Pagal kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo. Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti, daryti išvadą) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Nustatyta, kad skirtumas tarp dviejų tiekėjų UAB „ARVEKA“ ir UAB „Nota Bene“ bendrų pasiūlymų kainų su PVM sudaro daugiau kaip 352 000 Eur (tiekėjos UAB „Nota Bene“ galutinis pasiūlymas brangesnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, tiekėjų pasiūlymų grąžinimas į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją yra pagrįstas ir viešojo intereso aspektu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 217,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis), o už apeliacinį skundą – 289,62 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei pateikė teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 10, 131). Kadangi ieškinys ir apeliacinis skundas tenkinti, ieškovės naudai iš atsakovės priteisima 506,62 Eur (217,00 Eur + 289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nota Bene“ prašė iš ieškovės priteisti 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 14, 15). Kadangi ieškinys ir ieškovės apeliacinis skundas tenkinti, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Nota Bene“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos kariuomenės 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 2016-VP3-IS-88 dalyje, kurioje atmestas UAB „ARVEKA“ pasiūlymas pirmoje pirkimo dalyje „Pirštinės taktinės atakos“ ir šioje pirkimo dalyje nustatyta laimėtoja UAB „Nota Bene“.

Panaikinti atsakovės Lietuvos kariuomenės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 2016-VP3-IS-102, kuriuo ieškovės UAB „ARVEKA“ pretenzija netenkinta.

Grąžinti šalis į atviro konkurso „Įvairių ekipuotės prekių ir antkelių pirkimo“ pirmosios dalies „Pirštinės taktinės atakos“ pasiūlymų nagrinėjimo stadiją.

Priteisti ieškovei UAB „ARVEKA“, j. a. k. 122599087, iš atsakovės Lietuvos kariuomenės, j. a. k. 188732677, 506,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėAntanas Rudzinskas