- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1581-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07283-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Skolininkas
- I. L.
- Advokatai
- Marius Urbelis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą, atstovo advokato Mariaus Urbelio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės I. L. ir su skolininke subsidiariai atsakingo įkaito davėjo V. L. (V. L.) skundus dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio A. S. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251 pagal Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2015-05-11 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 291 833,56 Eur skolos, 11 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės (turto savininkės) I. L. bei iš su skolininke subsidiariai atsakingo įkaito davėjo (turto savininko) V. L. išieškotojo D. B. A/S Lietuvos filialo naudai. Antstolio kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/14/04628 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto daikto (0,0486 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio I. L. ir V. L.) pardavimo iš varžytinių. 2015-09-30 antstolis turto arešto aktais Nr. S1-374124 ir Nr. S1-374126 areštavo savininkės I. L. ir su skolininke subsidiariai atsakingam įkaito davėjui V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, tai yra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017-01-03 antstolio padėjėja priėmė patvarkymą Nr. S1b-527 dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Įkeisto turto vertė nustatyta 226 000 Eur sumai, taip pat nustatyta, kad įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytinių kaip vienas turtinis vienetas. 2017-01-23 antstolio kontoroje gautas I. L. ir V. L. prieštaravimas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, taip pat nesutikimas turtą pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą.2017-04-26 patvarkymu Nr. S1b-33388 dėl atsisakymo tenkinti prieštaravimą dėl turto vertės antstolis A. S. atsisakė tenkinti I. L. ir V. L. 2017-01-23 prieštaravimą dėl turto vertės nustatymo ir nusprendė spręsti klausimą dėl I. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo. 2017-05-12 antstolis A. S. patvarkymu Nr. S1b-38046 paskelbė I. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių, priėmė patvarkymą Nr. S1b-38039 dėl parduodamo turto kainos nustatymo, kuriuo nustatė 80 procentų nuo 2017-01-03 patvarkymu Nr. S1b-527 nustatytos areštuoto turto vertės, tai yra 180 800 Eur, bei 2017-05-12 pranešimu Nr. S1b-38053 informavo bylos dalyvius apie varžytines. 2017-05-18 skolininkė I. L. ir su skolininke subsidiariai atsakingas įkaito davėjas V. L., nesutikdami su 2017-04-26 patvarkymu Nr. S1b-33388, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog nesutinka su nustatyta turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) rinkos verte bei sprendimu turtą pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą. Prašė, kad būtų peržiūrėtas ir naujai įvertintas bankui įkeistas turtas, taip pat nurodė, jog laikosi nuomonės, kad lengviau būtų realizuoti ir didesnės lėšos būtų gaunamos bei padengta didesnė paskolos dalis, jei įkeisti butai būtų realizuojami atskirai su jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis ir sandėliu su žemės sklypo dalimi. 2017-05-19 skolininkė I. L. ir su skolininke subsidiariai atsakingas įkaito davėjas V. L., nesutikdami su 2017-05-12 patvarkymais Nr. S1b-38039, S1b-38046, S1b-38053 (pažymėtina, jog procesinis dokumentas, kurio Nr. S1b-38053 – tai antstolio pranešimas apie varžytines), pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog nesutinka su laikotarpiu, per kurį paskelbtas turto pardavimas iš varžytinių, taip pat nesutinka su patvarkymu dėl pardavimo turto kainos nustatymu. Nurodė, jog antstolis privalėjo iš naujo įvertinti varžytinėse planuojamą parduoti turtą, tikintis parduoti turtą kuo didesne kaina. 2017-05-23 patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1b-40584 antstolis I. L. ir V. L. skundų netenkino ir skundus kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/14/04628 ir Nr. 0010/15/03251 perdavė teismui. Nurodė, jog I. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio įteisto turto (žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) vertė – 226 000 Eur. Turto vertė 2017-01-03 patvarkymu Nr. S1b-527 nustatyta atsižvelgiant į 2016-02-11 nekilnojamojo turto vertintojo UAB I. pateiktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 16/02-112KL, taip pat į išieškotojo D. B. A/S Lietuvos filialo raštą Nr. dnk1607782. 2017-04-26 duomenimis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre po 2015-11-16 nebuvo įregistruoti ginčo butų kadastrinių duomenų tikslinimai. Nors pareiškėjai nesutiko su nustatyta turto verte, pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės, tačiau 2017-04-13 antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo raštas, kuriame pastarasis nurodė, kad su skolininkės prieštaravimais nesutinka, o pareiškėjų ketinimai privatizuoti ūkinį pastatą, kurio įteisinimo procedūra dar nėra baigta ir į kurį daiktinės teisės vis dar neįregistruotos, yra nesuderinami su proceso operatyvumo principu. Jei pareiškėjai įgys ateityje ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), likusios skolos išieškojimas galės būti nukreiptas į kitą pareiškėjams priklausantį turtą. Suinteresuotas asmuo D. B. A/S Lietuvos filialas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjų I. L. ir V. L. 2017-05-18 ir 2017-05-19 skundai dėl antstolio veiksmų tenkinti ir antstolio A. S. 2017-04-26 patvarkymas Nr. S1b-33388, 2017-05-12 patvarkymas Nr. S1b-38039, 2017-05-12 patvarkymas Nr. S1b-38046 bei 2017-05-12 pranešimas Nr. S1b-38053, 2017-05-23 patvarkymas Nr. S1b-40584, priimti vykdomosiose bylose Nr. 0010/14/04628 ir Nr. 0010/15/03251, panaikinti. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais: Iš antstolio 2017-04-26 patvarkymo Nr. S1b-33388 matyti, kad jame nebuvo spręstas klausimas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, nors pareiškėjai prieštaravo antstolio atliktam turto įkainojimui. Be to, iš vykdomoje byloje Nr. 0010/15/03251 esančio 2016-02-11 turto vertinimo ataskaitos matyti, kad pareiškėjų turto – žemės sklypo, butų – vertė yra mažesnė nei nurodoma Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Dėl šių priežasčių teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjams priklausantis turtas jo rinkos vertės vertinimo 2016-02-11 ataskaitoje yra tinkamai įvertintas, atsižvelgiant dar ir į tai, kad turtas yra pačiame Klaipėdos miesto centre, tai dažniausiai turi įtakos didesnei turto vertei nei įprastai, o nuo vertinimo praėjo beveik 1,5 metų. Taip pat nustatyta, kad antstolio 2017-04-26 patvarkyme Nr. S1b-33388, 2017-05-12 patvarkyme Nr. S1b-38039 nėra aiškių ir konkrečių motyvų, dėl kurių nuspręsta pareiškėjams priklausantį turtą parduoti iš varžytinių kaip vieną turtinį vienetą. Teismas sutinka su pareiškėjų motyvu, kad jiems priklausantis turtas neturi būti parduodamas kaip vienas turtinis vienetas., kadangi Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas bei visi trys butai yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjams priklausančio turto pardavimas iš varžytinių kaip vieno turtinio vieneto riboja asmenų, ketinančių dalyvauti varžytinėse, skaičių, o tuo pačiu ir varžytinių tikslą – parduoti turtą už kiek įmanoma didesnę pasiūlytą kainą. Pareiškėjų parduodamo turto dydis nėra mažas, todėl jį parduodant kaip vieną turtinį vienetą potencialus įgijėjas neturės galimybės įsigyti vieno iš nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, buto, bei bus ribojama galimybė varžytinių dalyviams varžytis dėl turto kainos. Kadangi areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga, o turto pardavimu iš varžytinių turi būti sudaromos sąlygos parduoti turtą už kuo didesnę kainą, teismas sprendžia, kad pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Kadangi antstolio 2017-05-12 patvarkymai Nr. S1b-38039 ir Nr. S1b-38046 bei 2017-05-12 pranešimas Nr. S1b-38053 yra dėl parduodamo turto kainos nustatymo bei dėl turto pardavimo iš varžytinių, teismas sprendžia, kad pareiškėjų 2017-05-19 skundas taip pat yra pagrįstas dėl aukščiau nurodytų teismo motyvų, susijusių su pareiškėjų turto įvertinimu bei pardavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą, atstovas advokatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjų I. L. ir V. L. skundus dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstus. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais: Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalies normą, padarė išvadą, kad įstatymas nenumato antstoliui, jeigu skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, veiksmų pasirinkimo galimybės ir ši įstatymo nuostata dėl ekspertizės skyrimo jam yra privaloma. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjų prieštaravimai buvo deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis ar rašytiniais įrodymais dėl kitokios areštuoto turto vertės. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po atlikto areštuoto turto vertės nustatymo turto rinkos vertė padidėjo. Pareiškėjai savo skunduose nurodė tik tai, ką jie ketina turto atžvilgiu atlikti ateityje. Kadangi pareiškėjų prieštaravimai dėl turto rinkos vertės nustatymo buvo nemotyvuoti ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, tai negalėjo sukelti antstoliui pagrįstų abejonių dėl nustatytos turto rinkos vertės. Pagrindą skirti ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės. Turto vidutinė rinkos vertė, užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, tik nežymiai skiriasi nuo 2016-02-11 turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto rinkos vertės, t. y. tik 3582 Eur suma. Toks nežymus skirtumas nėra reikšmingas ir negalėjo sukelti antstoliui pagrįstų abejonių, kad 2016-02-11 turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos vertė neatspindi tikrosios turto rinkos vertės. Banko turimais duomenimis, turtas iš pirmųjų varžytynių nebuvo parduotas, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Tai rodo, kad turtas rinkoje nebuvo paklausus ir buvo pardavinėjamas per brangiai. Turtas pagrįstai yra parduodamas kaip vienas turtinis vienetas. Pardavinėjami butai yra ant žemės sklypo, kurio dalys nėra atskirai priskirtos kiekvienam iš butų bei nėra nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Todėl parduodant žemės sklypą atskirai būtų sudaromos teisinės problemos šiuos butus įsigijusiems asmenims įsigytu turtu disponuoti ateityje, nes jiems perleisti būtų reikalingas gauti žemės sklypo savininko sutikimas. Turto kaip vieno turtinio vieneto pardavimas iš varžytynių nei dėl turto dydžio, nei dėl jo pardavimo kainos objektyviai neriboja potencialių pirkėjų. Teismo nurodyti argumentai dėl tokio galimo ribojimo yra hipotetinio pobūdžio. Parduodant turtą kaip vieną turtinį vienetą, o ne skaidant į atskirus turtinius vienetus ir parduodant juos atskirose varžytynėse, yra efektyvesnis būdas realizuoti turtą, kadangi jis visas būtų parduotas iš karto ir tokiu būdu būtų greičiau užbaigtos vykdomosios bylos. Toks turto pardavimo būdas atitinka tiek banko interesus kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą, tiek ir skolininko interesus, kadangi vykdymo procese skaičiuojamos procesinės palūkanos. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolis teisingai įkainojo skolininkei I. L. ir su skolininke subsidiariai atsakingam įkaito davėjui V. L. priklausančio areštuoto turto vertę ir ar teisėtai bei pagrįstai areštuotą turtą antstolis nusprendė parduoti iš varžytinių kaip vieną turtinį vienetą. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-01-03 patvarkymu Nr. S1b-527 dėl areštuoto turto vertės nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 2 t., b. l. 55-56) antstolio padėjėja, atsižvelgdama į 2016-02-11 nekilnojamojo turto vertintojo UAB I. pateiktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 16/02-112KL, taip pat į išieškotojo D. B. A/S Lietuvos filialo raštą Nr. dnk1607782, nustatė, kad I. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) vertė yra 226 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad minėtas turtas bus parduodamas iš varžytinių kaip vienas turtinis vienetas. I. L. ir V. L., nesutikdami su nustatyta turto verte bei sprendimu turtą pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą, 2017-01-23 antstoliui pateikė prieštaravimus (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 2 t., b. l. 64-65). Be kita ko, nurodė, jog turto vertė turėtų būti didesnė, kadangi yra atliekami veiksmai, susiję su žemės sklypo padalijimu į dalis ir šių dalių priskyrimu butams, taip pat atliekami veiksmai dėl žemės sklype esančio pastato – sandėliuko privatizavimo, be to, turto vertės nustatymo metu nebuvo iki galo sutvarkyti kadastriniai matavimai (duomenys apie kambarių butuose remontą), buvo pagerintos bendro naudojimo patalpos. Antstolis, atsižvelgęs į 2017-04-13 gautame išieškotojo D. B. A/S Lietuvos filialo rašte Nr. dnk1701707 išdėstytą nuomonę (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 2 t., b. l. 96), 2017-04-26 patvarkymu Nr. S1b-33388 (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 2 t., b. l. 116-118) atsisakė tenkinti pareiškėjų 2017-01-23 prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš to, kas anksčiau aptarta, matyti, jog nustatydamas areštuoto turto vertę antstolis atsižvelgė tik į išieškotojo – banko nuomonę, o esant skolininkų prieštaravimams dėl turto įkainojimo, antstolis, vietoje to, kad skirtų ekspertizę turto vertei nustatyti ir bet kokioms abejonėms pašalinti, vėl kreipėsi į procesinį bei materialinį suinteresuotumą vykdomosios bylos baigtimi turintį išieškotoją – banką ir, remdamasis pastarojo nuomone, pareiškėjų prieštaravimus dėl turto vertės atsisakė patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pagrindą skirti ekspertizę sudaro ne bet kokie, o tik motyvuoti išieškotojo ar skolininko prieštaravimai dėl turto vertės, sukeliantys antstoliui pakankamai pagrįstas abejones dėl realios turto vertės, nes suteikus skolininkui ar išieškotojui galimybę nepritarti turto įkainojimui be motyvų, būtų sudaromos sąlygos vykdymo proceso šalims vilkinti vykdymo procesą. Tačiau taip pat pastebėtina, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. 2017-01-23 antstoliui pateiktuose prieštaravimuose (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 2 t., b. l. 64-65) buvo aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių I. L. ir V. L. mano, kad turto vertė turėtų būti didesnė, viena tokių priežasčių - atliekami veiksmai, susiję su žemės sklypo padalijimu į dalis ir šių dalių priskyrimu butams. Iš byloje esančio pareiškėjų tiek antstoliui, tiek teismui teikto žemės sklypo plano (b. l. 28, 31, 107) matyti, jog butams priskirta atitinkamai 79, 83 ir 60 m² sklypo ploto. 2017-05-18 skunde dėl antstolio veiksmų (b. l. 5-7) taip pat nurodyta, jog ši informacija buvo nusiųsta bankui, kad šis faktas būtų įformintas teisiškai. Tai leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog ši aplinkybė (dalies žemės sklypo priskyrimas kiekvienam butui atskirai) gali turėti įtakos buto vertės padidėjimui, kadangi toks turto objektas (butas su žemės sklypu) yra daug patrauklesnis ir paklausesnis tarp potencialių pirkėjų. Tačiau ši aplinkybė antstolio nebuvo tinkamai įvertinta. Abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Antstoliui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto vertės dar ir dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 1 t., b. l. 172-174, 176-177, 183-184, 190-191) ir 2016-02-11 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje (vykdomoji byla Nr. 0010/15/03251, 1 t., b. l. 139-168) nurodytos areštuoto turto rinkos vertės skyrėsi. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto vertė atliekant vertinimą masiniu būdu yra nurodyta 3582 Eur didesnė negu 2016-02-11 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje. Išieškotojui – bankui 3582 Eur sumos skirtumas (skolininkų nenaudai) galbūt ir yra nežymus, nereikšmingas, tačiau skolininkams, siekiantiems, kad jų areštuotas turtas būtų parduotas kuo didesne kaina, kad kuo didesnė jų prievolės dalis būtų padengta, bet kokia suma yra svarbi. Todėl siekiant apsaugoti ir skolininkų interesus, bet kokie neaiškumai, susiję su areštuoto turto verte, privalėjo būti pašalinti pasitelkiant vykdymo procese nesuinteresuotą asmenį – ekspertą, kad turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog aplinkybė, kad pirmosiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, įrodo tai, jog areštuoto turto vertė yra per didelė. Priešingai, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nei vieno potencialaus pirkėjo nebuvimas įrodo tai, jog antstolio sprendimas parduoti skolininkų turtą – žemės sklypą ir atskirai suformuotus butus – kaip vieną turtinį vienetą yra nepagrįstas, nes tai riboja asmenų, ketinančių dalyvauti varžytinėse skaičių, o tuo pačiu ir varžytinių tikslą – parduoti turtą už kiek įmanoma didesnę pasiūlytą kainą. Pareiškėjų viso parduodamo turto dydis nėra mažas, todėl jį parduodant kaip vieną turtinį vienetą, potencialus įgijėjas neturės galimybės įsigyti vieno iš nekilnojamojo turto objektų, pavyzdžiui, buto, bei bus ribojama galimybė varžytinių dalyviams varžytis dėl turto kainos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, areštuoto turto pardavinėjimas atskirai būtų daug patrauklesnis didesniam pirkėjų ratui, o tai leistų areštuotą turtą parduoti greičiau ir už konkurencingesnę kainą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad butų pardavimas atskirai sukeltų ateityje itin didelių problemų asmenims dėl žemės naudojimo, žemės ar butų pardavimo, nes reikėtų gauti atitinkamai žemės sklypo, butų savininkų sutikimus. Tokie argumentai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti. Be to, kaip anksčiau aptarta, I. L. ir V. L. siekia, kad kiekvienam butui būtų priskirtas atitinkamas žemės sklypo plotas, tai užfiksuota žemės sklypo plane. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens D. B. A/S, veikiančio per D. B. A/S Lietuvos filialą, atstovo advokato Mariaus Urbelio atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.