Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovų Z. T. ir S. T. atstovo advokato Mariaus Navicko atskiruosius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Šilutės rajono savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Z. T., S. T., tretiesiems asmenims: ieškovo pusėje – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, atsakovų pusėje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, AB „Lesto“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl detaliųjų planų ir sąlygų jiems išdavimo, neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

Ieškovas 2014-02-26 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2014-09-15 teismui pateikė patikslintą ieškinį. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-14 sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, spręsti neteisėtos statybos padarinių taikymo klausimą. Nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi ištirti ir įvertinti, ar procedūrinis teritorijos planavimo ir statybos leidimo išdavimo pažeidimas yra esminis, dėl jo galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas dėl teritorijos planavimo ir statybos leidimo išdavimo, kilo grėsmė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai, ar prašomu taikyti teisių gynimo būdu iš tiesų siekiama Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo tikslo, nes visos procedūros kartojimas nesant esminio pažeidimo ar nesiekiant atkurti pažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės būtų neprotingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-03 nutartimi paskyrė byloje gyvenamojo namo projekto paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę (toliau – ekspertizė), pavedė ją atlikti paveldosaugos ekspertui E. Z.. Iki bus atlikta ekspertizė, bylos nagrinėjimą sustabdė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra reikalingos specialiosios žinios.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – administracija) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Administracija nurodė, kad ekspertizės skyrimas yra nepagrįstas. Byla nagrinėjama daugiau nei dvejus metus. Kasacinės instancijos teismas suformulavo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje ribas. Skundžiamoje nutartyje suformuluoti klausimai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, neatitinka ieškovo patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų ir nurodytų teisės aktų pažeidimų, prieštarauja kasacinės instancijos teismo nutarčiai. Į ekspertui užduotus klausimus atsakyti nėra reikalingos specialiosios žinios.Administracija nurodė, kad teismas, paskyręs ekspertizę, gali, tačiau neprivalo sustabdyti bylą, svarstytina, ar bylos nagrinėjimo atidėjimas nebūtų tikslingesnis nagrinėjamu atveju.Atsakovų Z. T. ir S. T. atstovas advokatas Marius Navickas (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantai nurodė, kad byloje iškilusiems klausimams išspręsti teismo ekspertizė nebuvo paskirta. Paskirta projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Nė vienas statybą leidžiantis dokumentas byloje nėra panaikintas, todėl paveldosaugos ekspertizės atlikimas yra negalimas. Skundžiamoje nutartyje suformuluoti klausimai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, neatitinka ieškovo patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų ir nurodytų teisės aktų pažeidimų, prieštarauja kasacinės instancijos teismo nutarčiai.Apeliantai nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė nesant tam teisinio pagrindo, pavedė ją atlikti tiesiogiai su ieškovu susijusiam asmeniui darbuotojui (šis darbuotojas nėra teismo ekspertas), nesuteikė galimybės apeliantams pateikti savo klausimus ekspertams bei pasiūlyti galimus nepriklausomus ekspertus, kurie galėtų atlikti tokį tyrimą.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – inspekcija) atsiliepimu į atskiruosius skundus nurodė, kad apeliantų skundus palieka nagrinėti teismo nuožiūra.Inspekcija nurodė, kad CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), priimtą įrodymų rinkimo klausimu, t. y. nutartį (jos dalį) paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, be to, ekspertizės bei konkretaus eksperto paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Atsakovų argumentai dėl ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto ir jam užduotų klausimų (ne)tinkamumo, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti įtraukiami į jų apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.Inspekcija nurodė, kad nutarties dalis, kuria sustabdyta byla, negalėtų būti ginčijama remiantis ekspertizės skyrimo nepagrįstumu.Ieškovas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Ieškovas nurodė, kad byloje siekiama nustatyti, ar esamo ginčo statinio projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus. Šioms aplinkybėms nustatyti yra reikalingos specialiosios žinios. Nurodė ir tai, kad apeliantai teismo posėdžio metu nepasinaudojo teise siūlyti savo ekspertą ir klausimų ekspertui nepateikė. Nurodė, kad projekto specialiąją ekspertizę turi teisę atlikti tik ekspertizės specialistas, atestuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtinta tvarka. Šalys teismo posėdžio metu nenurodė konkretaus eksperto kandidato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo nuožiūra parinko ekspertą iš pateikto sąrašo atlikti projekto specialiąją paveldosaugos ekspertizę.Ieškovas nurodė, kad CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį (jos dalį), priimtą įrodymų rinkimo klausimu, t. y. nutartį (jos dalį) paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, be to, ekspertizės bei konkretaus eksperto paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali būti apeliacijos objektas. Nurodė ir tai, kad nutarties dalis, kuria sustabdyta byla, negalėtų būti ginčijama remiantis ekspertizės skyrimo nepagrįstumu.Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutrauktinas, atskirieji skundai dėl teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė ir tuo pagrindu sustabdytas bylos nagrinėjimas, yra pagrįsta ir teisėta.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria paskirta ar atsisakyta skirti ekspertizę, o pats ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Ekspertizės skyrimas yra susijęs su įrodymų rinkimu. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį, priimtą įrodymų rinkimo klausimu, taigi ir dėl ekspertizės skyrimo ar atsisakymo ją skirti (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, civilinio proceso įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracijos ir apeliantų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo negali būti apeliacijos objektas, kadangi civilinio proceso įstatyme nenumatyta, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo gali būti skundžiama, ir ši nutarties dalis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Paaiškėjus nurodytam trūkumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat tai, kad nutarties dalis, kuria sustabdyta byla, negali būti ginčijama remiantis ekspertizės skyrimo nepagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo jam suteikta teise civilinę bylą sustabdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Iš bylos duomenų nustatyta, kad laikinai einančios Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 pirmininko pareigas I. V. nutartimi apeliantų pareiškimas dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos N. B. nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo netenkintas, motyvuojant, kad jų argumentai nesudaro nė vieno iš teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK 64–66 straipsniuose. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas.Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovų Z. T. ir S. T. atstovo advokato Mariaus Navicko atskiruosius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalies dėl ekspertizės skyrimo.

Palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo.