Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą, suinteresuotiems asmenims L. B., V. B. (skolininkui), antstolei I. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas (išieškotojas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius (toliau tekste – pareiškėjas) prašo nustatyti, jog skolininkui V. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. B. gaunamų pajamų, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas.

Suinteresuoti asmenys V. B., L. B., antstolė I. B. atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės I. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 579,36 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. už vaikui P. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 15 d. iki 2009 m. gegužės 28 d., išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas. Iš antstolių informacinės sistemos AIS išrašo duomenų apie skolininką matyti, kad V. B. 2013 m. gruodžio 28 d. sudarė santuoką su L. B.. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto rėžimas nėra nustatytas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.101 – 3.108 straipsnius. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta. Antstolė, nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė L. B. gauna nuolatines išmokas iš VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus, 2019 m. gegužės 21 d. patvarkymu areštavo ½ dalį L. B. gaunamų piniginių lėšų ir įpareigojo areštuotas lėšas saugoti iki atskiro antstolio patvarkymo bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo arba turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka. Skolininkui minėto susitarimo antstolei per nustatytą terminą nepateikus, antstolė 2019 m. birželio 17 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. B., nustatymo.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad V. B. ir L. B. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tarp jo ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas – nustatytina, kad skolininko V. B. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės L. B. gaunamų pajamų iš VSDFV Panevėžio skyriaus Biržų skyriaus, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. B., gaunamų pajamų, išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas.

Grąžinti antstolei I. B. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.