Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-83/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-02
Bylos Nr.
2-83/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.), Gintaras Pečiulis
Atsakovas
R.B., G.L., L.P., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Ieškovas
Vilniaus
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-83/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr.2-905-49/2005 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, bendraieškio Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams G.L., R. B., L.P., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų ir sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei žemės sklypo grąžinimo valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 2325V; pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 2018-01; pripažinti negaliojančia 2001 m. birželio 28 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2001-24651; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją grąžinti R.B. 52 991,86 Lt, o R.B. įpareigoti grąžinti valstybei žemės sklypą; pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. gruodžio 12 d. pažymą dėl nuosavybės teisės G.L. patvirtinančių dokumentų; pripažinti negaliojančia 2000 m. gruodžio 29 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. J-9481, pasirašytą G.L. ir L.P.; įpareigoti G.L. grąžinti L.P. 300 000 Lt; pripažinti negaliojančia 2001 m. kovo 2 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 5-1306, pasirašytą L.P. ir R.B.; įpareigoti L.P. grąžinti 300 000 Lt R.B., o R.B. įpareigoti grąžinti valstybei žemės sklypą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą R.B. vardu ir įrašyti viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turintį 1 ha ploto, įregistruotą R.B. vardu, uždraudė atsakovui R.B. atlikti bet kokius veiksmus dėl minėto žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo ir nurodė padaryti įrašą apie tai viešame registre.

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2⁴⁹-1601/2003 iki įsiteisės nuosprendis ar nutarimas kitoje byloje Nr. 10-9-026-01, nagrinėjamojoje baudžiamąja tvarka. Minėtą nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo R.B. prašymą panaikinti teismo 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtą nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. sausio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Atsakovas R.B. 2005 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-905-49/2005, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, tikslu nustatyti, ar CK 4.96 straipsnio antroji dalis neprieštarauja LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsnio pirmajai daliai. Nurodė, kad 2004 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas nuosavybės teisių apribojimas ginčo sklypui ir dėl šio nutarimo atsirado naujas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia R.B. teises ir teisėtus interesus, riboja atsakovo teisę vykdyti pasirinktą ūkinę veiklą, savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu ir taip gauti ekonominę naudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė atsakovo R.B. prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-905-49/2005, atidėjo atsakovo R.B. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjimą iki bus atnaujinta civilinė byla, atmetė atsakovo R.B. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog tai, kad 348 000 Lt ieškinio suma yra didelė, sudaro CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jų nenaikinti, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad atsakovas pakartotinai siekia panaikinti apribojimus dėl teisės disponuoti ginčo sklypu, įrodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali padaryti šioje civilinėje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymą nebeįmanomą. Be to, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra apribota atsakovo teisė naudotis ginčo sklypu. Tai, kad 2004 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimu buvo panaikintas nuosavybės teisių apribojimas ginčo sklypui, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas R.B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad tai, jog atsakovas pakartotinai siekia panaikinti apribojimus dėl teisės disponuoti ginčo sklypu, įrodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali padaryti šioje civilinėje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymą nebeįmanomu.

2. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia R.B. teises ir teisėtus interesus, riboja atsakovo teisę vykdyti pasirinktą ūkinę veiklą, savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu ir taip gauti ekonominę naudą (LR Konstitucijos 28 str., 46 str. 1 d.).

3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, buvo areštuotas 1 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovo R.B. vardu. Tačiau šio sklypo 0,15 ha dalis, yra teisėtai įgyta iš valstybės pagal 2001 m. birželio 28 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/2001-24651. Šioje 0,15 ha sklypo dalyje yra gyvenamasis namas, kuris taip pat priklauso atsakovui. Kadangi pastatai yra seni ir gana apleisti, kyla būtinybė juos rekonstruoti, tačiau, dėl neteisėtai areštuotos 0,15 ha žemės sklypo dalies, nėra galimybės atlikti reikiamus žemės sklypo ir pastatų projektavimo ir derinimo darbus.

Atsiliepimas

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas skiria vieną ar kelias CPK 145 straipsnyje numatytas priemones ir apriboja atsakovo teises arba sukuria jam pareigas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad galiojančioje Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartyje jau yra įvertintas šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas ir pagrįstumas. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo naikinti skundžiamą 2005 m. gruodžio 9 d. teismo nutartį, tenkinti atsakovo prašymą ir panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turintį 1 ha ploto, areštą (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Gintaras PečiulisVincas Verseckas